Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1091-1036/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-21
Bylos Nr.
e1-1091-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20885-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
A. S.
Baudžiamoji byla Nr. e1-1091-1036/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20885-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.3; 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 21 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:

1) Švenčionių rajono apylinkės teismo 1999 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Teistumas išnykęs;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 255 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausme; kaltinamas pagal 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2020 m. gegužės 30 d. apie 12.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo A. M. vardu registruotą automobilį Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jo iškvepiamame ore 2,62 promiles alkoholio, t. y. daugiau negu 1,51 promilių etilo alkoholio girtumą.

Kaltinamasis A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis lankosi pas psichologą, nes turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Psichikos sutrikimų neturi. Rimtų galvos traumų ar operacijų nepatyrė. Šiuo metu yra sveikas, duoti parodymus sutinka. Kuo yra įtariamas supranta, savo kaltę pripažįsta pilnai. Su alkotesterio parodymais sutinka. Jis tikrai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. gegužės 30 d. apie 12.25 val. (duomenys neskelbtini) vairavo A. M. vardu registruotą automobilį Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šis automobilis priklauso ne jam pačiam, jis jį nuomojasi. 2020 m. gegužės 30 d. prieš sėsdamas už automobilio vairo buvo išgėręs apie 200 gramų degtinės. Gėrė vienas, viešbutyje. Atsitiko taip, kad po to kai jis jau buvo išgėręs degtinės, atėjo viešbučio administratorė ir pasakė, kad jis turi palikti viešbutį. Dėl kokios priežasties turi palikti viešbutį, ji neaiškino. Jis tada sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo, galvojo nuvažiuos kur nors iki pamiškės, pamiegos, prasiblaivys ir toliau važiuos savo reikalais. Važiuojant jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Žino, kad vairuoti bet kokią transporto priemonę būnant neblaiviam yra draudžiama įstatymu, bet vis viena vairavo. Labai gailisi dėl to, kad automobilį vairavo neblaivus. Daugiau neturi ką paaiškinti. Papildomai paaiškino, kad jam paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, iš jo paimtas jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), minėto vairuotojo pažymėjimo pateikti negali, nes jį prarado neaiškiomis aplinkybėmis, jau po to, kai 2020 m. gegužės 30 d. vairavo neblaivus ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jis tikrai turėjo vairuotojo pažymėjimą, bet jo pasigedo kitą dieną po įvykio, ryte. Kur jis dingo nežino. Jei vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) atsirastų, jis pasižada jį pateikti tyrėjai. Daugiau neturi ką paaiškinti (b. l. 68–71).

Kaltinamojo A. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Liudytojas J. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant kartu su Reagavimo skyriaus tyrėju R. S. ekipaže 5018, (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas apie tai, kad iš svečių namų prieš kelias minutes link (duomenys neskelbtini) nuvažiavo automobilis Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (baltos spalvos), už vairo sėdi A. S., visiškai neblaivus. 2020 m. gegužės 30 d. apie 12.25 val. (duomenys neskelbtini) sustabdė minėtą automobilį Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), alkotesteriu "Alcotest 6810" ARFM-0441, jo iškvėptame ore pirmu pūtimu buvo nustatyta 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija, A. S. jo iškvėptame ore, 13.00 val., antru pūtimu buvo nustatyta 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Automobilis išvežtas į ''UAB Varimeda'', adresu Lentupio g., 43. Filmuota Body Cam 5007 (b. l. 20–22).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020 m. gegužės 30 d. vairuotojui A. S., gimusiam 1977 m., alkotesteriu "Alcotest 6810" ARFM-0441, jo iškvėptame ore, 12.27 val. pirmu pūtimu buvo nustatyta 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija, 13.00 val., antru pūtimu buvo nustatyta 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 59).

Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas A. M..

Iš VšĮ "Emprekis" duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės Toyota Prius kaina Lietuvoje be PVM yra 2868 eurai, su PVM – 3470 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutinka (b. l. 96– 100).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina A. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – keturračiu, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis neteistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už KET pažeidimus, t. y. nustatyto greičio viršijimą, paskirtų piniginių nuobaudų nesumokėjęs, nedirbantis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam minimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam A. S. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,62 promilių girtumas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti KET saugumo taisykles. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo sunkesni padariniai, t. y. nebuvo padarytas eismo įvykis, nebuvo sužaloti asmenys, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 (du) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. birželio 11 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemone automobiliu Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso A. M.. Automobilį Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltinamasis iš jo savininko nuomojosi. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 3470 eurų su PVM. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, kaip teisingai nurodyta ir prokurorės kasaciniame skunde, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

2020 m. birželio 5 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, automobiliui Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nutarimu grąžintas savininko įgaliotam atstovui, paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. birželio 11 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis K. B. (B.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3470 (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt) eurų.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas – automobiliui Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris grąžintas savininko įgaliotam atstovui, paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 352 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas