Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Pauparienė, sekretoriaujant Laimai Mažrimienei, dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovui advokatui A. V. Laurišui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei E. M., dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys ir jo priedai atsakovei įteikti asmeniškai, atsakovės atsiliepimas į ieškinį negautas, apie teismo posėdį atsakovei pranešta asmeniškai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas (b.l. 23, 27). Civilinė byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 6) matyti, kad ieškovui A. M. nuosavybės teise priklauso butas/patalpa - butas su rūsiu, kurio unikalus Nr., esantis Tauragėje. Ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovas įsigijo 1992 m. kovo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 11-1409 pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 (b.l. 7-8), būdamas santuokoje su E. M.. 1993 m. birželio 24 d. Kelmės apylinkės teismo sprendimu (b.l. 12) buvo nutraukta ieškovo ir E. M. santuoka, sudaryta 1984-06-30 Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 191 (b.l. 4).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti butą, esantį adresu, Tauragėje, asmenine jo nuosavybe, nors jis ir įgytas jam esant santuokoje su E. M..

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnio l dalis). Ieškovui ir atsakovei nutraukiant santuoką bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas sutuoktinių turtas nebuvo padalintas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr. VIII-1864) 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Iš šeimos teisinių santykių (teisių ir pareigų) kylančios pasekmės – turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas (CK trečios knygos III dalies VIII skyrius) ir kt. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.), todėl sprendžiant sutuoktinių turto teisinį rėžimą teismas turi vadovautis 2000 m. CK teisės normomis. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nors nagrinėjamoje byloje šalių nurodytas turtas – butas įgytas 1992 metais, t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau - SŠK), tačiau bylą dėl šio turto padalijimo ir nuosavybės teisės į šį turtą gynimo teismas turi spręsti pagal galiojančio CK normas (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis). Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais nustatyta, jog butas įgytas 1992-03-09, t.y. santuokos metu, todėl paprastai toks turtas turėtų būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d.). Ieškovas minėtą butą įsigijo iš asmeninių santaupų, sumokėdamas 1443,02 rublius grynais pinigais bei 10389,71 rublius investiciniais čekiais (b.l. 13). Nustatyta, kad nutraukus šalių santuoką ginčo bute liko gyventi tik ieškovas A. M.. Atsakovė visiškai neprisidėjo prie buto įsigijimo ir išlaikymo. Ieškovas šiuo turtu pastoviai, nepertraukiamai naudojosi ir jį valdė, prižiūrėjo ir išlaikė, atsakovė niekada tam neprieštaravo. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė savo asmeninį ūkį ir buitį tvarkė gyvendama atskirai. Šias aplinkybes, patvirtina 1993-06-24 Kelmės miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriame nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė nuo 1990 metų gyvena atskirai, ryšių nepalaiko. Nors butas, esantis adresu Melioratorių g. 2-11, Tauragėje, įgytas santuokos metu, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad faktiškai butas priklausė ir priklauso ieškovui, jis įgytas už asmenines ieškovo lėšas, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, kad esant abiejų buvusių sutuoktinių susitarimui, minėtas butas atiteko ieškovui asmenine nuosavybės teise, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti asmeninę nuosavybę pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).

Pažymėtina, jog CK 125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo prašoma taikyti ieškinio senatį, teismas neanalizuoja ieškinio senaties taikymo klausimo.

Ieškovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, jis buvo 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 19-20). Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos už teisinę pagalbą A. M. sudaro 115,80 EUR (b.l. 25). Pagal LR CPK 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo CPK 96 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1993 metais nutraukiant santuoką ieškovas žinojo apie jam priklausantį butą, tačiau turto padalinimo klausimo tuo metu nekėlė. Teismas vertina, kad atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas ir bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl jos veiksmų, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88, 3.89 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti butą su rūsiu, kurio unikalus Nr., esantį, Tauragė, asmenine ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.