- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- eI3-3111-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01256-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. E.
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. E. skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. E. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) 2021 m. sausio 15 d. sprendimą „Dėl siuntimo atlikti specializuotą medicininę ekspertizę“ Nr. 25/4-7-2-727 (toliau – Sprendimas) atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2020 m. gegužės 29 d. prašymą Nr. 04/10-1-3-5474 ir 2020 m. birželio 5 d. el. paštu pateiktą pakartotinį prašymą pridedant medicinos dokumento išrašą; 2) įpareigoti FNTT išduoti siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK) specializuotos medicininės ekspertizės atlikimui pagal 2020 m. gegužės 29 d. prašymą Nr. 04/10-1-3-5474 ir 2020 m. birželio 5 d. el. paštu pateiktą pakartotinį prašymą pridedant medicinos dokumento išrašą; 3) įpareigoti FNTT tęsti administracinę procedūrą dėl siuntimo į CMEK išdavimo nuo to momento, nuo kurio ji nutrūko (buvo sustabdyta) – nuo 2020 m. liepos 7 d.
2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Skundžiamu Sprendimu FNTT nusprendė neišduoti pareiškėjui siuntimo į CMEK, su kuo pareiškėjas nesutikdamas, tvirtina, kad jam buvo išduotas medicinos dokumentų išrašas, kuriame aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų galimai negali tinkamai atlikti savo pareigų. Dėl ko jis kreipėsi į atsakovę, pateikė jai minėtą medicinos išrašą bei prašė išduoti siuntimą į CMEK, nes tai numato teisės aktai.
2.2. Paaiškina, kad šioje situacijoje atsakovė piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais ir tokiu būdu pažeidžia pareiškėjo teises. Atsakovė ginčijamame Sprendime nurodo klaidingą teisės normos turinį, neva suteikiantį jai diskreciją dėl siuntimo į CMEK išdavimo, kai įtariamas sveikatos sutrikimas. Pasak pareiškėjo, Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. IV-299 (toliau – Aprašas), 10.1 punkte numatyta, kad pareigūnas siunčiamas ekspertizei <...> įstaigoje įtarus sveikatos sutrikimą, dėl kurio pareigūnas negali tinkamai atlikti savo pareigų. Šioje situacijoje pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neabejotinai pagrindžia įtarimą, jog jis galimai negali toliau eiti pareigų dėl sveikatos problemų. Taigi atsakovei gavus objektyvius duomenis – medicinos išrašą iš šeimos gydytojo, kad pareiškėjas galimai dėl sveikatos sutrikimo negali toliau eiti pareigų, jau yra pakankamas pagrindas įtarti apie galimą pareiškėjo sveikatos sutrikimą.
2.3. Atsakovė, atsisakydama išduoti pareiškėjui siuntimą į CMEK, nepagrįstai priskiria sau teisę spręsti, kokie sveikatos sutrikimai ir kuriems pareigūnams leidžia eiti tarnybines pareigas. Šiuo atveju FNTT nepateikė jokių įrodymų, kad po medicinos išrašo gavimo pareiškėjo sveikatos būklė yra tinkama atlikti tarnybą, t. y. to nepaneigė ir gautų duomenų niekaip netikrino. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju yra svarbus teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėjas, dirbdamas vidaus tarnyboje, turi pagrįstus lūkesčius tikėtis, kad esant poreikiui, jo atžvilgiu priimami sprendimai nebus formalūs, užtikrins jam įstatymo garantuojamas teises, atitiks teisės aktų reikalavimus, ypatingai sprendžiant su sveikata susijusius klausimus. Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog medicinos išrašas, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas galimai negali eiti pareigų dėl sveikatos sutrikimų, bus pakankamas pagrindas atsakovei įtarti sveikatos sutrikimą.
2.4. Atsakovė skundžiamame Sprendime klaidingai interpretuoja pareiškėjo prašymo išduoti siuntimą į CMEK turinį, nurodydama, kad pareiškėjas, teikdamas tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio prašymo atšaukimo, neprašė naikinti fakto dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, bet prašė pakeisti išėjimo į pensiją Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) reglamentuojančias nuostatas, t. y. pakeisti iš 72 straipsnio 13 punktą į 4 punktą ir išduoti siuntimą į CMEK (pareiškėjas nurodė, kad prašymą dėl atleidimo iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktu laikyti negaliojančiu), kas, pasak pareiškėjo, reiškia, kad prašymas jo paties valia dėl išėjimo į pensiją yra atšauktas. Atleidimo iš tarnybos pagrindas dėl sveikatos būklės yra galimas tik gavus CMEK išvadą, kas reiškia, kad pareigūno atleidimo klausimas bus sprendžiamas tik po išvados gavimo. Pareiškėjas, teikdamas tokį prašymą atsakovui, teikė su tikslu gauti siuntimą į CMEK. Pastebėtina, kad pagal Statuto 72 straipsnį yra numatytas iš esmės baigtinis atleidimo pagrindų sąrašas, tarp kurių ir kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės.
Šalies argumentai
2.5. Pareiškėjas nesutinka su atsakove, kad jo periodinis sveikatos patikrinimas atliktas 2019 m. sausio mėnesį galioja iki 2021 m. sausio 31 d. ir kad medicininis išrašas buvo išrašytas pačiam prašant, o ne gydytojų konsultacinės komisijos iniciatyva. Aprašo 10.1 papunktyje yra nurodyti du alternatyvus siuntimo ekspertizei pagrindai: kai dėl ligos negali atlikti pareigų ir tai patvirtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – ir GKK) išvada, arba kai įstaiga įtaria sveikatos sutrikimą. Pareiškėjui maždaug prieš 20 metų nustatyta liga progresuoja kiekvienais metais. Dėl pareiškėjo ryškaus abipusio prikurtimo jis negali tinkamai atlikti konvojaus ir / ar kriminalinės žvalgybos veiksmų bei kitų pareigybėse numatytų funkcijų. Atsakovei apie pareiškėjui nustatytą diagnozę yra seniai žinoma.
2.6. Pabrėžia, kad atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų, o pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, išklausyti asmenis, kurių atžvilgiu yra priimami administraciniai sprendimai.
2.7. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. gruodžio 14 d. FNTT direktorius pasirašė įsakymą „Dėl S. E. pripažinimo padariusį šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažeminusį pareigūno vardą bei atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. TE-321, tačiau šis FNTT direktoriaus įsakymas 2021 m. sausio 12 d. apskųstas teismui. Nepaisant to, pareiškėjo teigimu, tai niekaip neįtakoja ir neatleidžia atsakovės nuo pareigos teisingai interpretuoti teisės aktus ir priimti teisingą sprendimą.
2.8. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai paaiškino, kad:
2.8.1. Atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, nesivadovavo galiojančiu teisiniu reguliavimu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-533/A1-189 86 punktas, kuriuo rėmėsi FNTT, negalioja nuo 2015 m.
2.8.2. Taip pat nurodo, kad pareiškėjui 2020 m. gegužės mėnesį nebuvo žinoma nei apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurio metu pareiškėjui buvo suteiktas specialaus liudytojo statusas, nei apie 2020 m. gegužės 13 d. pradėtą tarnybinį patikrinimą. Atsakovė 2020 m. liepos mėn. neišdavė siuntimo į CMEK ir, pareiškėjo manymu, dar 2020 m. liepos mėnesį FNTT, turėdama visus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, teisėtai neišdavė siuntimo į CMEK, o atsakovės argumentai dėl įvykių, kurie įvyko vėliau (po 7 mėn.), neturi jokios reikšmės šiam ginčui.
2.8.3. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kitam pareigūnui D. K. buvo išduotas siuntimas į CMEK, taigi pareiškėjo atžvilgiu yra taikomi dvigubi standartai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė FNTT atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas FNTT direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. TE321 „Dėl S. E. pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą bei atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio I dalies 7 punktu, nuo 2020 m. gruodžio 14 d. buvo atleistas iš FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų. Taigi pareiškėjo vidaus tarnybos santykiai nuo šio momento yra nutrūkę, t. y. jis yra praradęs vidaus sistemos pareigūno statusą. Dėl atleidimo iš tarnybos pareiškėjas kreipėsi į teismus, tačiau jo skundai buvo atmesti tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Pagal Aprašo 43 punktą siuntimas yra išduodamas pareigūnams, tačiau šiuo atveju – pareiškėjas nuo 2020 m. gruodžio 14 d. atleistas iš vidaus tarnybos, todėl pareigūno statuso neturi, taigi ir siuntimas į CMEK negali būti išduodamas.
3.2. Tvirtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (iš viso: 57 kalendorinės dienos). 2019 m. sausio mėnesį pareiškėjui buvo paskirtas sveikatos patikrinimas ir 2019 m. sausio 31 d. buvo gauta Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos sveikatos priežiūros įstaigos GKK išvada, kad pareiškėjas yra tinkamas eiti pareigas. Nors pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė H93.3, kitas periodinis profilaktinis sveikatos patikrinimas buvo numatytas 2021 m. sausio 31 d. Pažymi, kad FNTT neturėjo nei žodinės nei rašytinės informacijos, kad suprastėjo pareiškėjo sveikata. Pareiškėjas atsakovei pateikė 2020 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro išduotą gydytojo V. Z., o ne sveikatos priežiūros įstaigos GKK pasirašytą medicinos dokumentų išrašą. Tarnyba, įvertinusi tai, kad medicinos dokumentų išrašas buvo išduotas pačiam pareiškėjui prašant, o ne sveikatos priežiūros įstaigos GKK iniciatyva, priėmė Sprendimą neišduoti siuntimo į CMEK.
3.3. Teigia, kad šioje situacijoje yra svarbios ir kitos aplinkybės, kurios pačiam pareiškėjui žinomos, t. y. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atliko ikiteisminį tyrimą Nr. 02-700004-20 ir pareiškėjui buvo taikytos procesinės prievartos priemonės – atliktos kratos namuose ir darbo vietoje. Ikiteisminiame tyrime pareiškėjui suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Būtent šios aplinkybės, pasak atsakovės, padarė įtaką pareiškėjo veiksmams.
3.4. Pažymi, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 28 d. pateikė tarnybinį pranešimą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, o 2020 m. gegužės 29 d. pateikė pranešimą Nr. 04/10-1-3-5474 dėl tarnybinio prašymo atšaukimo, prašydamas 2020 m. gegužės 28 d. Tarnybinį prašymą dėl atleidimo iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją) pagrindais laikyti negaliojančiu ir atleisti iš vidaus tarnybos statuto pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės (pagal tai patvirtinančią CMEK išvadą)). Pabrėžia, kad pareiškėjas, teikdamas tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio prašymo atšaukimo, neprašė naikinti fakto dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją; jis tik prašė pakeisti išėjimą į pensiją reglamentuojančias Statuto nuostatas, keičiant punktus iš 13 punktą į 4 punktą, ir išduoti siuntimą į CMEK.
3.5. Dėl pareiškėjo galimai pažeistų teisėtų lūkesčių principo nurodo, kad pats pareiškėjas pakeitė savo valią (nuomonę), teikdamas tarnybinį pranešimą Nr. 04/10-1-3-5474 dėl tarnybinio prašymo atšaukimo, todėl pareiškėjo teiginys, kad buvo pažeisti Statuto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinti teisėti lūkesčiai ir pagarbos įgytoms teisėms principas, atmestinas.
3.6. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodo, kad:
3.6.1. FNTT pasielgė itin geranoriškai su pareiškėju, patenkindama jo prašymą išeiti iš darbo ir nepažeisdama įtvirtintų teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principo. FNTT, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo jo tarnybiniame pranešime nurodytais pagrindais, vertino prašymą, kuriame nebuvo prašoma siuntimo ekspertizei į CMEK. Vadinasi, FNTT, tenkindama pareiškėjo prašymą, palaikė jo išreikštą valią savo noru palikti tarnybą.
3.6.2. Dėl pareigūnui D. K. siuntimo į CMEK išdavimo paaiškino, kad dėl jo 2021 m. gegužės 19 d. buvo gauta Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos sveikatos priežiūros įstaigos GKK išvada, jog abejotina, ar D. K. sveikatos būklė leidžia eiti pareigas ir pateikta rekomendacija nukreipti į CMEK dėl tinkamumo eiti pareigas. Dėl to FNTT surašė siuntimą D. K. atlikti CMEK. 2021 m. birželio 1 d. FNTT gavo CMEK ligos liudijimą, kuriame nurodyta, kad D. K. netinkamas tolesnei tarnybai. Tuo tarpu pareiškėjo atveju 2019 m. sausio mėn. po atlikto sveikatos patikrinimo 2019 m. sausio 31 d. gauta Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos sveikatos priežiūros įstaigos GKK išvada, kad S. E. tinkamas eiti pareigas. Taigi FNTT neturėjo pagrindo siųsti pareiškėjo atlikti CMEK. Pabrėžė, kad pareiškėjo ir D. K. situacijos neanalogiškos.
3.6.3. Tarnyba 2019 m. sausio mėnesį pareiškėjui paskyrė sveikatos patikrinimą. 2019 m. sausio 31 d. gauta Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos sveikatos priežiūros įstaigos GKK išvada, kad jis tinkamas eiti pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. 2020 m. gegužės 28 d. pareiškėjas FNTT direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 04/10- 1-3-5425 dėl atleidimo iš vidaus tarnybos (toliau – Tarnybinis pranešimas), prašydamas, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindais, atleisti jį iš vidaus tarnybos.
4.2. 2020 m. gegužės 28 d. FNTT direktorius, susipažinęs su Tarnybiniu pranešimu, užrašė rezoliuciją: „S. B.. Parengti įsakymą. Atleisti nuo 2021 m. birželio 1 d.“.
4.3. 2020 m. gegužės 29 d. pareiškėjas pateikė Tarnybinį pranešimą Nr. 04/10-1-3-5474 „Dėl Tarnybinio pranešimo atšaukimo“ ir prašė laikyti negaliojančiu 2020 m. gegužės 28 d. Tarnybinį pranešimą dėl atleidimo iš tarnybos ir išduoti siuntimą į CMEK.
4.4. 2020 m. birželio 4 d. pareiškėjui išduotas medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta: „Specialistas ar institucija, kuriai siunčiamas išrašas, siuntimo tikslas: pačiam prašant“ ir „Rekomendacijos: dėl sveikatos sutrikimų galimai negali tinkamai atlikti savo pareigų“ (toliau – Išrašas). FNTT, gavusi tokią pareiškėjo informaciją, 2020 m. birželio 10 d. raštu Nr. 25/8-5-9257 „Dėl pareigūno S. E. prašymo“ kreipėsi į CMEK pirmininką T. D., prašydama: 1) pateikti išvadą, ar Išraše nurodytos diagnozės buvo nustatytos ir įvertintos anksčiau, t. y. 2019 m. sausio 31 d., per paskutinį pareiškėjo profilaktinį patikrinimą, kurio metu buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas sveikatos būklė leidžia jam eiti pareigas vidaus tarnyboje; 2) ar FNTT turi teisinį pagrindą pareigūnui S. E. išduoti siuntimą į CMEK dėl jo tinkamumo eiti pareigas vidaus tarnyboje.
4.5. FNTT 2020 m. liepos 3 d. gautas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro (toliau – Medicinos centras) atsakymas Nr. 45R-1191 „Dėl pareigūno S. E.“.
4.6. FNTT pareiškėjui pateikė 2020 m. liepos 7 d. atsakymą Nr. 1/17-4-1998 „Dėl siuntimo atlikti specializuotą medicininę ekspertizę“, kuriame nurodė, kad FNTT, gavusi atsakymą iš Medicinos centro, remdamasi Aprašo 10.1 punktu, kuriuo suteikiama galimybė įstaigai pačiai savo nuožiūra spręsti dėl siuntimo išdavimo „įtarus sveikatos sutrikdymą“, priėmė Sprendimą neišduoti siuntimo į CMEK. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2020 m. liepos 29 d. pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl minėto FNTT 2020 m. liepos 7 d. atsakymo ir teismas įpareigojo FNTT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. E. 2020 m. gegužės 29 d. prašymą ir 2020 m. birželio 5 d. pakartotinį prašymą.
4.7. FNTT direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. TE-321 „Dėl S. E. pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažeminusį pareigūno vardą bei atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priimtas sprendimas nuo 2020 m. gruodžio 14 d. atleisti S. E. iš FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį sprendimą 2021 m. birželio 6 d. nutartimi paliko nepakeista.
4.8. FNTT, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo Tarnybinį pranešimą, kuriame pareiškėjas prašė 2020 m. gegužės 28 d. tarnybinį prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindais, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 3 dalį, laikyti negaliojančiu ir išduoti siuntimą į CMEK, 2021 m. sausio 15 d. priėmė Sprendimą neišduoti siuntimo į CMEK. Jame nurodoma, kad Aprašo 10.1 papunktis suteikia galimybę įstaigai pačiai savo nuožiūra spręsti dėl siuntimo išdavimo įtarus sveikatos sutrikdymą. Tarnyba, įvertinusi faktinių aplinkybių visumą, ir tai, kad Išrašas buvo išduotas pareiškėjui pačiam prašant, o ne sveikatos priežiūros įstaigos GKK iniciatyva, priėmė sprendimą neišduoti siuntimo į CMEK.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl FNTT priimto Sprendimo neišduoti pareiškėjui siuntimo į CMEK teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), Aprašas (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. IV-673 redakcija) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V533/A 1-189 „Dėl Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, šių pažymėjimų blankų, taip pat sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 16 metų stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašo bei ligų ir būklių, dėl kurių suteikiamos papildomos 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogos, sąrašo patvirtinimo” (toliau – Taisyklės).
7. Pagal Statuto 58 straipsnio 4 dalį pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo, finansų ir sveikatos apsaugos ministrais. Aprašo 10.1 papunktyje numatyta, kad pareigūnas siunčiamas į ekspertizę, kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų ir tai patvirtina sveikatos priežiūros įstaigos GKK išvada ar įstaigoje įtarus sveikatos sutrikimą, dėl kurio pareigūnas negali tinkamai atlikti savo pareigų.
Pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-172 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir GKK nuostatai), 1–2 punktus asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK yra kolegialus organas, kuris sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus ligonių gydymo bei tyrimo klausimus, taip pat išduoda asmens sveikatos pažymėjimus ir kitus dokumentus ir GKK gali būti steigiama visose Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose. Pagal GKK nuostatų 10.2 papunktį GKK priima sprendimus dėl ligonių siuntimo į medicininės socialinės ekspertizės komisijas, užtikrina jų siuntimą laiku ir reikiamą ištyrimą bei gydymą.
8. Pareiškėjo teigimu, atsakovei jis pateikė duomenis, kurie pagrindžia įstaigos įtarimą, jog jis negali toliau eiti pareigų dėl sveikatos problemų – Išrašą iš šeimos gydytojo. Teismas su tokiu pareiškėjo teiginiu nesutinka. Iš anksčiau paminėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad ginčo situacijoje imperatyvus pagrindais siųsti pareigūną ekspertizei yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK, kaip kolegialaus organo, sprendimas (išvada) dėl pareiškėjo sveikatos būklės. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė šeimos gydytojo išvadą. Pareiškėjui 2019 m. sausio mėn. buvo paskirtas sveikatos patikrinimas ir 2019 m. sausio 31 d. gauta Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos sveikatos priežiūros įstaigos GKK išvada, kuri patvirtino, kad S. E. tinkamas eiti pareigas. Pareiškėjas teigia, kad jo liga (nustatyta diagnozė H93.3), jam buvo nustatyta jau seniai (prieš 20 metų) ir ji nuolat progresuoja, kas buvo gerai žinoma atsakovei. Teismas neatmeta galimybės, kad FNTT buvo žinoma apie minėtą ligą, tačiau, bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjui periodinis profilaktinis sveikatos patikrinimas dėl šios diagnozės buvo numatytas tik 2021 m. sausio 31 d., taigi tik po šio patikrinimo buvo galima spręsti apie esamą pareiškėjo sveikatos būklę (ar dėl jos pareiškėjas būtų tinkamas tolesnei tarnybai dėl galimai progresuojančio susirgimo). FNTT pareiškėjas pateikė 2020 m. birželio 4 d. Medicinos centro išduotą šeimos gydytojo išrašą, o ne asmens sveikatos priežiūros GKK išvadą, kaip to reikalauja teisės aktai. Išraše nurodyta, kad jis išduotas pačiam Pareiškėjui prašant ir jame nurodyta, kad Pareiškėjas „dėl sveikatos sutrikimų galimai negali tinkamai atlikti savo pareigų“. FNTT, remdamasi Aprašo 10.1 papunkčiu, neturėjo pareigos siųsti Pareiškėjo ekspertizei į CMEK. Šiuo atveju ekspertizės siekė pats Pareiškėjas, savo iniciatyva. Pagal aptartą reguliavimą, jis tokią teisę ir galimybę turėjo pateikdamas GKK išvadą, tačiau nėra duomenų, kad būtų kreipęsis ar siekęs kreiptis į GKK. Šeimos gydytojo išrašo formuluotė „galimai negali tinkamai atlikti savo pareigų“ yra labai abstraktaus turinio ir savaime nereiškia, kad darbdaviui (FNTT) atsirado pakankamas pagrindas įtarti sveikatos sutrikimą, dėl kurio pareigūnas negali atlikti savo pareigų, kaip tai numatyta Aprašo 10.1 punkte. Atsakovė, gavusi pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Medicinos centrą dėl nurodytų šeimos gydytojo išraše sveikatos sutrikimų ankstesnio vertinimo, t. y. aiškinosi jų galimą įtaką pareigų atlikimui. Laikytina, kad FNTT elgėsi atsakingai, įvertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes apie sveikatos sutrikimus, tačiau minėtas Išrašas savaime nesudarė pagrindo įtarimui, kad pareiškėjas dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai kilusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų. Darbdavio (FNTT) interesų požiūriu, tokios indikacijos galėtų būti netinkamas pareigų atlikimas. Todėl atsakovė priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą neišduoti siuntimo į CMEK.
9. Pažymėtina, kad atsakovė neturi pareigos po Išrašo gavimo gautus duomenis patikrinti, kaip teigia pareiškėjas. Šiuo atveju pareiškėjo esamą sveikatos būklę patvirtinti turėjo būtent asmens sveikatos priežiūros GKK išvada.
10. Pareiškėjas taip pat teigia, kad FNTT jis pateikė Tarnybinį pranešimą dėl ankstesnio Tarnybinio pranešimo atšaukimo, prašydamas 2020 m. gegužės 28 d. Tarnybinį prašymą dėl atleidimo iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindais laikyti negaliojančiu ir atleisti iš vidaus tarnybos statuto pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalį 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės). Kaip galima spręsti iš pareiškėjo pateikto Tarnybinio pranešimo turinio, pareiškėjas prašė atsakovės pakeisti išėjimą į pensiją reglamentuojančias Statuto nuostatas (Statuto 13 punktą į Statuto 4 punktą) ir tuo pačiu išduoti jam siuntimą į CMEK. Pareiškėjas neprašė visiškai panaikinti fakto dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Spręstina, kad šiuo atveju pats pareiškėjas iš pradžių siekė būti atleistas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu, t. y. savo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, o kitą dieną pateiktu tarnybiniu pranešimu siekė būti atleistas iš vidaus tarnybos statuto pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalį 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės).
11. Pareiškėjo tvirtinimu, šioje situacijoje atsakovė pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Pažymėtina, kad konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą (Konstitucinio Teismo inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Šioje situacijoje pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kad teisėtų lūkesčių principas buvo pažeistas. Tai, kad pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog jo pateiktas medicinos Išrašas, kuriame nurodoma, jog jis galimai negali eiti pareigų dėl sveikatos sutrikimų, bus pakankamas pagrindas atsakovei įtarti sveikatos sutrikimą, niekaip neįrodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė anksčiau paminėtą teisėtų lūkesčių principą.
12. Pasak pareiškėjo, atsakovės argumentai dėl įvykių, kurie įvyko vėliau (po 7 mėn.), t. y. dėl pareiškėjo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo, neturi jokios reikšmės šiam ginčui. Byloje yra pateikti duomenys, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atliko ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-20 ir tuo pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas (taip pat ir pareiškėjo atžvilgiu). Ko pasekoje, FNTT direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. TE-321 „Dėl S. E. pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažeminusį pareigūno vardą bei atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo priimtas sprendimas nuo 2020 m. gruodžio 14 d. atleisti S. E. iš FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį sprendimą 2021 m. birželio 6 d. nutartimi paliko nepakeista. Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad šioje situacijoje pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindas turėjo būti dėl sveikatos būklės, o jis yra galimas tik gavus CMEK išvadą, kas reiškia, kad jo atleidimo klausimas bus sprendžiamas tik po išvados gavimo. Kaip minėta, pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos FNTT direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. TE-321 Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. dėl to, kad padarė šiurkštų pažeidimą ir savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo pagrindas teismų pripažintas teisėtu ir pagrįstu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismo vertinimu, šiuo atveju sutikti su pareiškėju, kad anksčiau paminėti sprendimai nėra svarbūs, negalima, nes dėl to, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos – nuo 2020 m. gruodžio 14 d. jis neteko pareigūno statuto. Netekus pareigūno statuto, kaip teisingai pastebi atsakovė, su pareiškėju nutrūko tarnybos santykiai, o tai reiškia, kad netgi nagrinėjamą ginčą išsprendus pareiškėjui palankiu sprendimu, pareiškėjo teisinė padėtis niekaip nepasikeistų, nes visais atvejais jo santykiai su pareiškėju jau yra pasibaigę kitu pagrindu. Nors pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kitam pareigūnui D. K. buvo išduotas siuntimas į CMEK, taigi pareiškėjo atžvilgiu yra taikomi dvigubi standartai, teismas pažymi, jog šiuo atveju nagrinėjamas ginčas yra dėl pareiškėjui neišduoto siuntimo į CMEK. Faktinė situacija, susijusi su D. K., nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl argumentai dėl pastarajam išduoto siuntimo į CMEK nėra aktualūs ir nenagrinėtini šioje byloje.
13. Pasak pareiškėjo, atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų.
Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014). Pažymėtina, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017). Nagrinėjamu atveju nėra byloje duomenų, kad pareiškėjui nebūtų užtikrinta jo asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Taip pat negalima daryti išvados, kad atsakovė, prieš priimdama Sprendimą, kaip viešojo administravimo subjektas nebūtų nustačiusi visų reikšmingų faktinių aplinkybių, būtinų skundžiamam Sprendimui priimti. Gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant Sprendimą, įvertinti susidariusią situaciją bei su Sprendimu susijusias reikšmingas aplinkybes, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, kas šiuo atveju buvo padaryta. Pagal bylos duomenis, atsakovė, gavusi Pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Medicinos Centrą, t. y. elgėsi atsakingai, neignoravo Pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Pareiškėjui buvo sudarytos galimybės teismui teikti įrodymus, pagrindžiančius nesutikimą su Sprendimu, pareiškėjas buvo tinkamai išklausytas.
Dėl pareiškėjo argumento, kad atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, nesivadovavo galiojančiu teisiniu reguliavimu, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-533/A1-189 jau negalioja nuo 2015 m., pasakytina, kad šis punktas skundžiamame Sprendime nėra minimas.
14. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas ginčo sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčijamą Sprendimą gavo laiku, jį apskundė nustatyta tvarka ir terminais. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
15. Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, vadovaudamasis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, daro išvadą, kad FNTT teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
16. Netenkinus pareiškėjo skundo, negali būti tenkinami išvestiniai skundo reikalavimai – įpareigoti FNTT išduoti siuntimą į CMEK bei įpareigoti FNTT tęsti administracinę procedūrą dėl siuntimo į CMEK, todėl šie skundo reikalavimai taip pat atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.