Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja N. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I tomas, b. l. 3 – 6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 liepos 24 d. sprendimą Nr. 2008/03-4R-142 bei atsakovo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2008 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 7R-573, taip pat priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėja nurodė, kad 2006 m. balandžio 5 d. iš UAB „Ermitažas“ (toliau – pardavėjas) nusipirko šaldytuvą Liebherr CP35030, kuriam suteiktas 24 mėn. garantinis laikotarpis, iki 2008 m. balandžio 5 d. garantinę priežiūrą vykdo UAB „Ogmios pulsas“. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jai nebuvo pateikta naudojimosi instrukcija valstybine kalba. Paaiškino, kad 2008 m. vasario mėnesį šaldytuvas sugedo. 2008 m. vasario 15 d. kreipėsi į garantinį servisą – UAB „Ogmios pulsas“, dėl garantinio remonto. Serviso meistras Laimonas Biekša 2008 m. vasario 15 d. 13 val. nustatė, kad neveikė kompresorius, surašė darbų aktą ir patarė kreiptis į pardavėją, nes sugedo pagrindinė detalė. Daugiau jokių pastabų nebuvo. Pažymėjo, jog ji 2008 m. vasario 20 d. pateikė pretenziją pardavėjui. Pardavėjas 2008 m. kovo 3 d. 7.30 val. išgabeno šaldytuvą, priėmė prašymą dėl pinigų grąžinimo, surašė garantinės prekės grąžinimo (keitimo) aktą, kuriame nurodė, kad prekė grąžinama, garantijos suteikimo sąlygų pažeidimų nenustatyta. Tačiau pardavėjas atsisakė patenkinti reikalavimus ir pretenziją persiuntė Inspekcijai. Pažymėjo, kad Inspekcija atliko patikrinimą ir pateikė išvadas, kurias 2008 m. balandžio 29 d. ji apskundė Vyriausiajai administracinių ginčių komisijai (toliau – Komisija). Komisija 2008 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą netenkinti prašymo, nes ji nesikreipė į atsakovą su prašymu apginti teises. 2008 m. gegužės 15 d. pareiškėja pateikė atsakovui skundą „Dėl pažeistų vartotojo teisių ir padarytos žalos“. 2008 m. birželio 12 d. gavo atsakovo atsakymą Nr. 7R-573. Laikė, kad atsakymas surašytas netinkamai, nes atsakovas neteisingai taikė teisės normas, neįvertino ir nepasisakė dėl pateiktų dokumentinių įrodymų. Manė, kad rašte neatsižvelgta, jog pardavėjas nepateikė įrodymų, kad instrukcija valstybine kalba buvo pateikta šaldytuvo pirkimo-pardavimo metu. Teigė, jog tai prieštarauja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 liepos 3 d. nutarimui Nr. 10-156 dėl jos skundo, Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 1 dalyje nustatytai garantijai, jog pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę, Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 3 daliai, įpareigojančiai paneigti prezumpciją. Rėmėsi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių 26 punkte įtvirtinta vartotojo teisė iki vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gauti raštu valstybine kalba būtiną, teisingą, visapusišką informaciją apie parduodamas prekes, susipažinti su jų saugą patvirtinančiais dokumentais. Atkreipė dėmesį, jog pardavėjas 2008 m. birželio 6 d. rašte atsakovui nurodo, kad pirkėja iki prekės sugedimo nėra kreipusis į įmonę dėl instrukcijos pateikimo. Laikė, kad informuoti vartotoją yra pardavėjo pareiga, tačiau ne pasirinktina teisė, todėl asmuo, kuris verčiasi prekyba ir sukuria teisinius santykius su vartotoju, privalo šią pareigą vykdyti nepriklausomai nuo to, ar vartotojas konkrečiai to pareikalavo, ar ne. Pažymėjo, jog pardavėjas neįrodė, jog jai tinkama forma buvo suteikta teisės aktų reikalavimus atitinkanti informacija. Paaiškino, kad atsakovo nustatyti šaldytuvo kokybės trūkumai atsirado pažeidus daikto eksploatavimui keliamus reikalavimus, apie kuriuos ji prekės įsigijimo metu nebuvo tinkamai informuota. Nurodė, jog atsakovas neatsižvelgė į pardavėjo darbuotojų surašytą aktą Nr. 2008-03-21-01, kuriame nurodyta, jog garantijos suteikimo sąlygų pažeidimų nenustatyta. Pažymėjo, kad visi neaiškumai turi būti aiškinami vartotojo naudai. Laikė, kad Komisija 2008 m. liepos 24 d. sprendime neatsižvelgė, jog šaldytuvas buvo pajungtas be trišakio, bute patikrinimo nebuvo. Teigė, kad trišakis buvo pajungtas prie šaldytuvo po to, kai paėmė jį iš buto remontui, t. y. pakeliui į dirbtuves arba dirbtuvėse. Pareiškėja nesutiko su Komisijos išvada, jog instrukcijos pateikimas rusų kalba nepažeidė pareiškėjos teisės į suprantamą informaciją, nes pareiškėja moka rusų kalbą, laikė, kad tokia išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam visų asmenų lygybę prieš įstatymą. Laikė, kad tokiu būdu taikydama įstatymo normas Komisija išskyrė jos tautybę ir kalbą. Pažymėjo, kad atsakovas bute neatliko patikros ir nenustatė ar tinkamai ar netinkamai vykdė įsigyto šaldytuvo instrukcijoje nurodytus reikalavimus. Patikrinimas atliktas kitose patalpose.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 1 – 4) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, taip pat apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas vertindamas įrodymus vienašališkai vertino ir gilinosi tik į atsakovo pateiktus dokumentus. Net tuo atveju jei šie dokumentai būtų tinkamai įvertinti, iš jų galima nustatyti, kad išvežant šaldytuvą iš pareiškėjos buto, garantijos sąlygos pažeistos nebuvo, jokių priedų ar netinkamų pajungimų neužfiksuota.

2. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kurioje vietoje atlikta šaldytuvo apžiūra. Šaldytuvas buvo išgabentas iš pareiškėjos buto ir Inspekcijos apžiūrėtas tik UAB „Ogmios pulsas“ garantiniame servise, kur ir atsirado konstatavimas apie prijungtą nestandartinį trišakį. Dėl neaiškių priežasčių teismas įrodinėjimo pareigą, kad nestandartinis trišakis buvo prijungtas ne pareiškėjos bute, perkėlė pareiškėjai, tuo tarpu iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad šaldytuvas iš jos buto buvo išgabentas pagal dokumentus, kuriuose nėra konstatuojama apie kokį nors garantinių sąlygų pažeidimą.

3. Teismas nevertino ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kur nustatyta, jog informaciją pardavėjas vartotojams privalo suteikti valstybine kalba, t. y. lietuvių kalba. Nepaisant to, kad buvo pažeistas įstatymas, neįvykdyti nustatyti reikalavimai, teigimas, kad informacija pareiškėjai buvo suteikta suprantama rusų kalba, diskriminuoja ją kaip asmenį, Lietuvos Respublikos pilietį ir pažeidžia jos konstitucines teises.

4. Teismas teigia, kad sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsniu skundžiamas aktas gali būti panaikinamas, kai jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Vartotojų teisių apsaugos įstatymas yra aukštesnės galios teisės aktas, nei Inspekcijos ar Komisijos sprendimas, todėl komisijos sprendimas yra naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui..