Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. V. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškina, kad pažeidimas pasireiškė tuo, kad S. V. publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 13 d.) J. B.-M. buvo pristatyta iš neigiamos pusės, kaltinama, jog neleidžia savo vaikų tėvui bendrauti su vaikais. Skundžiamame Sprendime buvo nurodoma, jog tokia informacija laikytina neigiama asmens kritika, todėl jai turėjo būti suteikta galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią ar paneigti neteisingą informaciją, o jeigu dėl objektyvių priežasčių tai būtų nepavykę arba ji būtų atsisakiusi pasinaudoti šia galimybe, apie tai buvo privaloma pranešti pačiame kūrinyje.

Prieš aptariamą publikaciją „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 13 d.) tame pačiame interneto portale „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 4 d. paskelbtas pirmasis tos pačios žurnalistės S. V. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“. Jame buvo aprašyta konfliktinė situacija tarp sutuoktinių dėl galimybės tėvui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pateikta tėvo pozicija dėl susidariusios konfliktinės situacijos, paskelbti Vilniaus miesto krizių centro direktorės N. D. bei Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos L. J. komentarai.

Praėjus mėnesiui vyras pakartotinai kreipėsi į redakciją ir pranešė, kad motina su vaikais grįžo į jų bendrą butą, tačiau jis pats su policijos pagalba buvo išmestas iš buto ir yra priverstas glaustis savo namo laiptinėje. Istorijos tęsinys buvo aprašytas publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 13 d.). Šioje publikacijoje vyro sutuoktinė nebuvo kritikuojama, o buvo aprašomi policijos pareigūnų veiksmai, kurie vyro manymu, buvo neleistini ir neteisėti.

Vadovaujantis Kodekso 20 straipsnio nuostatomis, buvo išklausyta ir pateikta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo pozicija dėl policijos pareigūnų veiksmų vertinimo. Policijos atstovas paaiškino ir atskleidė kai kurias šio konflikto artimoje aplinkoje detales. Nei policijos atstovas, nei žurnalistė šių aplinkybių vertinimų nepateikė, nekritikavo.

Pareiškėjos manymu, žurnalistė, rengdama straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 13 d.), neturėjo pareigos kreiptis į vyro sutuoktinę, kadangi į jų tarpusavio konfliktą sprendė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Sutuoktinė savo poziciją jau buvo pateikusi rengiant pirmąją publikaciją, jog ji nieko nekomentuos, žiniasklaidos dėmesys jos nedomina, ji saugo vaikų privatumą. Siekiant kiek įmanoma išsaugoti privatumą, moters vardas ir pavardė straipsnyje nebuvo įvardyti.

Pareiškėjos nuomone, atsakovas, taip žurnalistės veiksmus, nesilaikė Visuomenės informavimo etikos komisijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimu patvirtinto Visuomenės informavimo etikos komisijos darbo reglamento (toliau – ir Komisijos darbo reglamentas) 5 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo, objektyvumo, teisingumo ir protingumo principų, kadangi buvo priimtas pats griežčiausias Komisijos darbo reglamento 36 straipsnyje numatytas sprendimas. Pareiškėjos manymu, atsakovė galėjo priimti rekomendacinio pobūdžio nutarimą, išdėstant nuomonę, kaip derėtų elgtis panašiose situacijose.

Komisijos posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, jog, rengdama pirmąją publikaciją „(duomenys neskelbtini)“, publikacijų autorė kreipėsi į J. B.-M., tačiau ši bendrauti su žurnaliste savo šeimos tema kategoriškai atsisakė, kas šioje publikacijoje buvo nurodyta. Bendrauti su žurnaliste buvo atsisakyta itin kategoriškai, todėl rengdama publikaciją „(duomenys neskelbtini)“, autorė į J. B.-M. nebesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi visas anksčiau nurodytas aplinkybes, Komisija konstatavo, jog publikacijose J. B.-M. buvo pristatyta iš neigiamos pusės, kaltinama, jog neleidžia savo vaikų tėvui bendrauti su vaikais. Komisijos vertinimu, tokia informacija laikytina neigiama jos kritika, todėl pagal Kodekso 20 straipsnio reikalavimus jai turėjo būti suteikta galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią ar paneigti neteisingą informaciją, o jeigu dėl objektyvių priežasčių tai būtų nepavykę arba ji būtų atsisakiusi pasinaudoti šia galimybe, apie tai turėjo pareigą pranešti tame pačiame kūrinyje.

Atsakovės teigimu, Komisija atmetė pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, jog J. B.-M. anksčiau buvo kategoriškai atsisakiusi bendrauti, kadangi tarp abiejų publikacijų praėjo daugiau nei mėnuo laiko ir ji galėjo būti pakeitusi savo nuomonę. Publikacijose nebuvo pranešta ir apie jos atsisakymą bendrauti su žurnaliste. Pagal Kodekso 20 straipsnio nuostatas asmeniui turi būti suteikiama atsakymo teisė kiekvienoje publikacijoje, kurioje jo atžvilgiu yra išsakoma neigiama kritika. Publikacijos autorė, net ir galimai pagrįstai manydama, jog J. B.-M. atsisakys su ja bendrauti, turėjo pareigą jai suteikti galimybę paaiškinti faktus, tačiau to nepadarė, todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 20 straipsnio reikalavimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. EKS-19/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo Komisija nusprendė: 1) pripažinti, jog S. V. publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažeistas Kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje; 2) įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)‘ paskelbti šį sprendimą portale (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis pareiškėjos, ir atsakovės atstovės paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir 2017 m. rugsėjo 13 d. UAB „duomenys neskelbtini)“ paskelbė publikacijas „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 8–13, 29–31, 34–36).

J. B.-M. 2017 m. gruodžio 19 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama įvertinti (duomenys neskelbtini) publikuotus S. V. straipsnius „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 4 d.) ir „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 13 d.) dėl atitikties Kodekso straipsniams (b. l. 20–23).

2018 m. birželio 4 d. Komisijos posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė paaiškino, jog rengdama pirmąją publikaciją „(duomenys neskelbtini)“, publikacijų autorė kreipėsi į J. B.-M., tačiau ji bendrauti su žurnaliste savo šeimos tema kategoriškai atsisakė, kas minėtoje publikacijoje buvo paminėta. Kadangi J. B.-M. bendrauti su žurnaliste atsisakė itin kategoriškai, rengdama publikaciją „(duomenys neskelbtini)“, autorė į J. B.-M. pakartotinai nebesikreipė (b. l. 37–39).

Komisija, 2018 m. gegužės 30 d. Nr. EKS-19/18 sprendimu Nr. EKS-19/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ pripažino, jog S. V. publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažeistas Kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje, reikalaujant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigotų paskelbti šį sprendimą portale (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–6, 32–33).

Pagal Kodekso 20 straipsnio nuostatas, neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

Komisijai pateiktame skunde J. B.-M. nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 13 d.) autorė, remdamasi tik vienos pusės pateiktais faktais, pateikė melagingą ir ją kompromituojančią informaciją, kuri be kita ko kelia nerimą, baimę ir gėdą jos nepilnamečiams vaikams. J. B.-M. teigimu, publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 13 d.) autorė, ją rengdama, jos nuomonės nesiteiravo.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 13 d.) J. B.-M. buvo pristatyta iš neigiamos pusės, kaltinama, jog neleidžia savo vaikų tėvui bendrauti su vaikais. Komisijos vertinimu, tokia informacija laikytina neigiama kritika.

Taigi, pagal Kodekso 20 straipsnio reikalavimus jai turėjo būti suteikta galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią ar paneigti neteisingą informaciją, o jeigu dėl objektyvių priežasčių tai būtų nepavykę arba ji būtų atsisakiusi pasinaudoti šia galimybe, apie tai privalu buvo pranešti tame pačiame kūrinyje.

Iš byloje pateiktos S. V. publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 4 d.) turinio matyti, kad publikacijos autorė kreipėsi į J. B.-M., kuri bendrauti su žurnaliste savo šeimos tema kategoriškai atsisakė, kas šioje publikacijoje buvo nurodyta. Publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 13 d.) pareiškėja nesuteikė galimybės J. B.-M. paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią ar paneigti neteisingą informaciją. Aplinkybė, jog J. B.-M. buvo kategoriškai atsisakiusi bendrauti su žurnaliste, atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi rengdama skirtingas publikacijas pareiškėja turėjo pareigą kiekvienu atveju įsitikinti ar J. B.-M. pozicija nepakito ir ji atsisako paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią ar paneigti neteisingą informaciją. Atsisakius pasinaudoti šia galimybe, apie tai privalu buvo pranešti tame pačiame kūrinyje, siekiant publikacijoje pateikti maksimaliai teisingą, objektyvią ir nešališką informaciją.

Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog S. V. publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 4 d.) autorė, net ir galimai pagrįstai manydama, jog pareiškėja atsisakys su ja bendrauti, privalėjo pareiškėjai tokią galimybę suteikti, tačiau to nepadarė, tuo pažeisdama Kodekso 20 straipsnio reikalavimus.

Pažymėtina ir tai, kad publikacijoje yra asmens, pasikreipusio į redakciją nuotraukos, nurodytas jo vardas ir pavardė, todėl iš šių viešai paskelbtų duomenų yra galimybė identifikuoti tiek šio asmens sutuoktinę, tiek jų nepilnamečius vaikus.

J. B.-M. teiginiai, jog žurnalistė, rengdama straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, neturėjo pareigos kreiptis į vyro sutuoktinę, kadangi jų tarpusavio konfliktą sprendė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, nepaneigia publikacijos autorės pareigos įsitikinti, ar J. B.-M. pozicija nepakito ir ji atsisako paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią ar paneigti neteisingą informaciją. S. V. pakartotinai nesusisiekus su J. B.-M. buvo pažeistas Kodekso 20 straipsnis.

Pareiškėjos teigimu, Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, nesilaikė jos Darbo reglamento 5 punkte įtvirtintų sąžiningumo, objektyvumo, teisingumo ir protingumo principų, kadangi, priėmė griežčiausią iš Darbo reglamento 36 punkte numatytų sprendimų - pripažinti, jog buvo padarytas visuomenės informavimo etikos pažeidimas.

Komisijos darbo reglamento 36 punkte nurodoma, jog Komisija posėdyje priima sprendimus dėl visuomenes informavimo etikos pažeidimų, individualius kreipimusis į visuomenės informavimo priemonės leidėjus, skleidėjus, pareiškia pozicijas, rekomendacinio pobūdžio nutarimus, išdėstydama nuomonę konkrečiais aktualiais klausimais, apibendrina darbo praktiką. Teismo vertinimu, nustačius visuomenės informavimo etikos pažeidimą, Komisija šį pažeidimą ir konstatuoja. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuotas Kodekso 20 straipsnio reikalavimų pažeidimas, todėl pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos, aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, be to, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Įvertinus skundžiamą Sprendimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio kontekste darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, pareiškėjui išaiškinta (nurodyta) Sprendimo apskundimo tvarka, Sprendimas pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo ir patvirtintas antspaudu, todėl skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Teismo nuomone, Komisija skundą išnagrinėjo tinkamai taikydama Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius viešosios informacijos skleidimo reikalavimus. Teismas nenustatė, jog atsakovė, skundžiamu Sprendimu būtų pažeidusi VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. VAĮ 8 straipsnio suformuluoti bendrieji aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo reikalavimai, taikytini individualiam administraciniam aktui, nebuvo pažeisti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priimdama ginčijamą Sprendimą, Komisija rėmėsi visa skundo nagrinėjimui aktualia informacija ir gautais duomenimis, įvertino publikacijose pateiktą informaciją, Sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuo grindžiamos padarytos išvados. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Komisijos Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat teismo prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad teismui netenkinus skundo, prašomos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.