Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2015-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-500-900/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-04-21
Bylos Nr.
1-500-900/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-122885-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-500-900/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-122885-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.8.1.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 21 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) laikomas neteistu, yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2015 m. vasario 28 d. apie 19³⁰ val. adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine B. Z. metu tyčia spaudė kaklą bei tris kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) V. B. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (68-69, 77-78 b. l.), kuriuose nurodyta, kad B. Z. yra jo sugyventinė, su ja kartu gyvena 6 m., veda bendrą ūkį, gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

2015 m. vasario 27 d. B. grįžo iš (duomenys neskelbtini) išgėrusi. Šeštadienį, 2015 m. vasario 28 d., jai buvo bloga. Ji paprašė parnešti degtinės. Jis parnešė degtinės ir jie abu vartojo alkoholį. Vakare tarp jo su B. kilo konfliktas, nes tiek vienas, tiek kitas buvo išgėrę. Dėl visko kaltas alkoholis. Konflikto metu sugriebė B. už kaklo, norėdamas ją užsičiaupti. Galėjo jai suduoti kumščiu į galvos sritį. Negali pasakyti, kiek kartų sudavė, nes neatsimena. Gailisi padaręs nusikaltimą. Tai buvo pirmas kartas, kai smurtavo prieš moterį.

Nukentėjusiosios B. Z. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (18-19 b. l.), kuriame teigiama, kad V. B. yra jos sugyventinis, su juo gyvena apie 6 m., veda bendrą ūkį. Gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

2015 m. vasario 27 d. ji išvažiavo pas seserį į (duomenys neskelbtini), grįžo tos pačios dienos vakare išgėrusi. Kitos dienos ryte jai buvo bloga. Paprašė V. parnešti alkoholio, kad „pataisytų sveikatą“. Jis parnešė degtinės ir jie kartu ją gėrė. Vakare, apie 19⁰⁰ val., tarp jų kilo konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad V. labai pavydus. Į (duomenys neskelbtini) važiavo viena, o jis prisigalvojo visokiausių dalykų. Žodis po žodžio konfliktas peraugo į smurtą. Iš pradžių tik apsistumdė, po to jis ranka spaudė jai kaklą, nesmaugė, tiesiog spaudė. Jai skaudėjo. Po to V. tris kartus kumščiu sudavė į galvą, kas taip pat sukėlė fizinį skausmą. Ji šaukdama išlėkė į laiptinę. Matyt, tai išgirdo kaimynai ir iškvietė policiją. Po kažkiek laiko grįžo į butą, V. rado nusiraminusį. Netrukus po to, kai grįžo namo, išgirdo skambutį į duris. Atvykę policijos pareigūnai V. sulaikė. Sugyventinis jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. V. apibūdina kaip gerą žmogų, kol jis negeria. Išgėręs jis pasidaro labai agresyvus.

Liudytojo V. V. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (22-23 b. l.), kuriame pažymėta, kad 2015 m. vasario 28 d. dirbo su kolega Ž. G.. Iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), triukšmaujama. Nuvykę minėtu adresu bute rado moterį ir vyrą. Moteris aiškino, kad sugyventinis ją smaugė, tris kartus ranka sudavė į galvą. Moteris buvo neblaivi, pasakodama apie įvykį apsiverkė. Vyras taip pat buvo neblaivus, sakė, kad su sugyventine jie konfliktavo tik žodžiu. Ant moters veido ir kūno išorinių smurto žymių nesimatė. Kadangi iš moters žodžių buvo aišku, jog įvyko smurtas artimoje aplinkoje, vyrą sulaikė ir pristatė į PK

Taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu (8-12 b. l.), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (14-15 b. l.), asmens blaivumo testu (17 b. l.), skaitmeninės garso įrašo skambinant BPC kopijos apžiūros protokolu (26-29 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII sk. straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Fizinio skausmo sukėlimas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 9 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23⁰⁰ val. vakaro iki 5⁰⁰ val. ryto, jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu. Vadovaudamasi BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaičiuoti laiką, kurį kaltinamasis praleido būdamas laikinai sulaikytas (vieną parą), jas prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. (91 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi; atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos padarant veiką (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis į VšĮ Dainų PSPC Psichikos sveikatos centro registrą neįrašytas (62 b. l.), bet įtrauktas į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrus; 2009 m. jam diagnozuotas vidutinio sunkumo depresinis epizodas; 2013 m. – priklausomybės alkoholiui sindromas (60-61 b. l.). Išsiskyręs (31-32 b. l.). Oficialiai nedirba, registruotas darbo biržoje (43, 45 b. l.). 20 kartų baustas administracine tvarka, dominuoja KET ir viešosios tvarkos pažeidimai, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemokėjo (46-56 b. l.). Buvo 11 kartų teistas, daugiausia už vagystes ir vengimą išlaikyti vaiką (33-42 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis nedirba, todėl skirti baudą būtų mažai efektyvu. Įvertinęs nusikalstamos veikos padarinius, priežastis, emocinę kaltinamojo būklę, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų per griežta bausmė. Todėl kaltinamajam skiriama prokuroro siūloma vidutinio griežtumo bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Laisvės apribojimo bausmės trukmė parenkama mažesnė nei sankcijos vidurkis (BK 48 str. 2 d.).

Pasak kaltinamojo (90 b. l.), pagal trišalę 2015 m. kovo 23 d. sutartį, jis (duomenys neskelbtini) atlieka praktiką, sėkmingai atlikęs praktiką ir išlaikęs egzaminus, turės 6 mėnesius atidirbti. Teismo nuomone, parinktas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti vidutiniškai po 10 valandų per mėnesį nesudarys rimtų kliūčių kaltinamojo praktikai, egzaminams ir/ar darbui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė mažinama trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis (įtariamasis) laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2015 m. vasario 28 d. 20⁰⁰ val. iki 2015 m. kovo 1 d. 11⁴⁵ val. (64, 72 b. l.). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (viena para) santykiu 1:2 įskaičiuojamas į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką, jį prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (70-71 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ((duomenys neskelbtini) str.).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kompaktinis diskas su skaitmenine garso įrašo kopija (30 b. l.), paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės trukmės, įpareigojant V. B. bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką santykiu 1:2 įskaičiuoti laiką, kurį V. B. praleido būdamas laikinai sulaikytas (vieną parą), ją prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

V. B. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kompaktinį diską su skaitmenine garso įrašo kopija, kuris prisegtas prie bylos viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti V. B., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė