Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. prašymą sumažinti santuokinį amžių, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suinteresuoti asmenys - O. K., M. A., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

7. Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė 2019-03-12 pažymą gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams), kurioje matyti, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta nuo 2004 m. sausio 12 d. deklaruota (duomenys neskelbtini). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas naujas įrodymas reikšmingas, todėl jis prijungtinas prie bylos, juo labiau, kad spręsdamas ginčo klausimą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas turi galimybę pats gauti Gyventojų registro tarnybos duomenis apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą.

8. Remiantis CK 3.14 straipsnio 2 dalimi, norinčio tuoktis, tačiau neturinčio aštuoniolikos metų asmens prašymu teismas supaprastinto proceso tvarka turi teisę sumažinti tokio asmens santuokinį amžių, bet ne daugiau kaip dvejais metais. Šio straipsnio 4 dalis numato, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, turi teismo posėdyje išklausyti norinčio tuoktis nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonę ir atsižvelgti į jo psichinę bei psichologinę būklę, turtinę padėtį ir svarbias priežastis, dėl kurių būtina sumažinti santuokinį amžių. Nėštumas – svarbi priežastis sumažinti santuokinį amžių.

9. Prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai), kurie pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui.

10. CK 2.12 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant asmens gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti į faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, tęstinumą, reikšmingi ir asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006).

11. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodo, kad faktiškai nuolat gyvena Vilniuje. Kaip patvirtina bylos duomenys, skundžiama teismo nutartis siųsta pareiškėjai jos pareiškime nurodomu gyvenamosios adresu ((duomenys neskelbtini)) buvo įteikta tinkamai. K. K. yra Lietuvos Respublikos pilietė. Iš pateiktos 2019-03-12 pažymos matyti, jog jos gyvenamoji vieta dar 2004 m. sausio 12 d. deklaruota (duomenys neskelbtini). Iš pareiškimo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja Lietuvą laiko savo asmeninių ir socialinių interesų vieta, pabrėžia, jog nuolat į Lietuvą grįžta. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėja 2018 m. rugsėjo mėnesį pradėjo studijuoti Baltarusijos Respublikoje nereiškia, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta ir yra Baltarusijos Respublikoje.

12. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad santuokinio amžiaus sumažinimo klausimas yra susijęs su nepilnamečio prioritetiniais interesais (jų vertinimu), nepilnamečio teisių užtikrinimu, o pareiškėja yra ir nepilnametė, ir Lietuvos Respublikos pilietė, todėl atsisakymas priimti tokį pareiškimą, nurodant, kad pareiškėja turėtų kreiptis į Baltarusijos Respublikos kompetentingą teismą, neatitinka nepilnametės K. K. interesų.

13. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad šaukimus į teismo posėdį reiktų siųsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos dvišale sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ ir jų įteikimas ženkliai užtruktų, o tai neatitiktų tokio pobūdžio byloms nustatyto išnagrinėjimo termino, t. y. ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo, tačiau įstatymai turi būti aiškinami sistemiškai, todėl esminę reikšmę turi ne civilinio proceso kodekse nustatytų terminų laikymasis, o kaip jau minėta, nepilnamečio interesai ir teisės, jų užtikrinimas K. K. siekiant sudaryti santuoką nesulaukus pilnametystės. Svarbu ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu suinteresuoti asmenys gyventų Lietuvoje, byla nebūtinai būtų išnagrinėti per įstatymo nustatytą terminą, kadangi bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka ir taip gali užtrukti. Be to, pati K. K. nurodo, jog gali užtikrini motinos dalyvavimą teismo posėdį, kadangi jos motina turi leidimą gyventi Lietuvoje.

14. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja su pareiškimu dėl santuokinio amžiaus sumažinimo į teismą kreipiasi jau ne pirmą kartą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8713-981/2019 teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos K. K. prašymą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo ir išaiškinti pareiškėjai, kad teismo atsisakymas priimti prašymą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu prašymu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios jį priimti. Nutartyje teismas pažymėjo, jog nors pareiškėja ketina sudaryti santuoką su vaiko tėvu, kuris gyvena Baltarusijoje, tačiau jokių duomenų apie šį asmenį teismui nepateikė. Tai reiškia, kad pareiškėjos pareiškimą pirmąjį kartą atsisakyta priimti ne todėl, kad byla neteisminga teismui Lietuvos Respublikoje, o dėl pareiškimo trūkumų. Be to, pareiškėjai buvo išaiškinta, kad jeigu bus pašalintos arba išnyks aplinkybės, kliudžiusios pareiškimą priimti, ji vėl gali kreiptis į teismą.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms bei duomenims, darytina išvada jog byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

16. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, netinkamai taikė civilinio proceso kodekso nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka. Kadangi kompetencija spręsti tiek pareiškimo priėmimo klausimą, tiek santuokinio amžiaus sumažinimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos K. K. prašymo sumažinti santuokinį amžių, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suinteresuoti asmenys O. K., N. A., priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.