- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- ATP-266-361/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-01327-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. N. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarimu T. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį už tai, kad 2014-10-29, apie 6.22 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 2,01 promilės girtumas), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Apeliaciniame skunde T. N. tvirtina, kad jis įvykio metu automobilio nevairavo, o juolab, būdamas neblaivus. Šią aplinkybę patvirtino su juo kartu gėręs liudytojas K. Š.. Apelianto teigimu, apylinkės teismas besąlygiškai rėmėsi policijos pareigūnų I. K. ir G. P. parodymais, nors teismo posėdyje šie liudytojai pripažino, kad jie tarnybinius pranešimus suklastojo. Parodė, jog jie privažiavo prie jau sugedusio ir be vieno rato stovinčio automobilio, kad jo vairuojančio nematė. T. N. nesuprantama, kodėl apylinkės teismas patikėjo jo nemėgstančio ir už melagingus pranešimus bausto pusbrolio G. B. prieštaringu pranešimu. Teismo posėdyje G. B. negalėjo paaiškinti kaip jis atsidūrė automobilyje, prisipažino, kad melagingai skambino į policiją ir klaidino policijos pareigūnus tam, kad jam pakenktų. Policijos pareigūnai įvykio vietoje G. B. neapklausė, jo girtumo nepatikrino, nors žinojo, kad jis skambino į policiją. T. N. teigimu, įvykių seka parodo, kad jis automobilio nevairavo, bet buvo apkalbėtas. T. N. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininkas S. Mikutavičius T. N. versiją, kad jis girtas automobilio nevairavo, vertina kaip gynybinę. Prašo T. N. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
2014-10-29 tarnybiniame pranešime Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK VPS Patrulių būrio vyriausiais patrulis G. P. nurodė, kad įvykio dieną, 6.22 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas automobilį sustabdė ir iš jo išlipo. Tuo metu G. P. privažiavo prie stovinčio automobilio. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo T. N., iš jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vairuotojui buvo nustatytas 2,01 promilės neblaivumas. T. N. pripažino, kad vairavo išgėręs 100 g degtinės (b. l. 7).
2014-10-29 tarnybiniame pranešime Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK VPS Patrulių būrio patrulė I. K. apie įvykio aplinkybes nurodė analogiškai (b. l. 8).
Netikėti policijos pareigūnų G. P. ir I. K. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis dėl to, kad T. N. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nėra jokio pagrindo. Savo parodymus minėti policijos pareigūnai apklausti kaip liudytojai patvirtino ir teismo posėdyje.
Teismo posėdyje liudytojas G. P. ir I. K. patikslino, kad dėl naktinio darbo ir didelio darbo krūvio nakties metu, suklydo, nurodydami tarnybiniuose pranešimuose apie tai, jog matė važiuojantį automobilį, bei patikslino, kad patruliuodami gavo pranešimą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje važinėja neblaivus vairuotojas, jis vos nepartrenkė žmogaus. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo, dėl to paties įvykio buvo gautas dar vienas pranešimas. Liudytojai suprato, kad pranešimas buvo gautas iš keleivio, sėdinčio automobilyje, kurį vairavo neblaivus vairuotojas. Buvo nurodytas konkretus automobilis ir jo buvimo vieta. Įvykio vietoje automobilis stovėjo viduryje sankryžos, automobilio vairuotojas stovėjo prie automobilio, jis prisipažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus. Sakė, kad žino, kas paskambino į policiją. Keleivis sėdėjo automobilyje. Vairuotojui surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nušalinus jį nuo vairavimo, vairuotojas paskambino savo giminėms ir pasakė, kad reikia pagalbos. Po 10-15 minučių atvažiavo vairuotojo giminės, automobilį pasiėmė Z. N., kuris vairuotojui dar pasakė, kad „prisidirbai ir jau dabar turėsi“ (b. l. 23–24, 33–34).
Aplinkybę, kad automobilį vairavo, būdamas neblaivus, T. N. iškart po įvykio pripažino ir pats.
Pasiaiškinime T. N. prisipažino, kad vairavo išgėręs 100 g degtinės, dėl to labai gailėjosi, teigė, kad vairuotojo pažymėjimą yra palikęs Danijoje (b. l. 4).
Teismo posėdyje T. N. teigė nežinantis, kodėl pasirašė ant pasiaiškinimo, dėl girtumo to momento neprisiminė. Tvirtino, kad automobilį vairavo jo tėvas (b. l. 18, 24).
Teismo posėdyje liudytojas Z. N. teigė, kad jis vežė sūnų namo, tačiau važiuojant prakiuro padanga, todėl jis pasakė sūnui laukti prie automobilio, o pats nuvažiavo į namus paimti kitos padangos, o kai grįžo prie automobilio, jau buvo atvykę policijos pareigūnai (b. l. 18).
Teismo posėdyje liudytojas K. Š. parodė, kad jis girdėjo, jog T. N. skambino tėvui Z. N. ir prašė parvežti jį pasiimti. Tėvas atvyko jo parsivežti (b. l. 19).
Tokie liudytojo Z. N. ir K. Š. parodymai prieštarauja ne tik policijos pareigūnų G. P. ir I. K. parodymams, bet ir paties T. N. pasiaiškinime nurodytoms aplinkybėms. Iš T. N. pasiaiškinimo matyti, kad jis ant pasiaiškinimo ne tik pasirašė, bet pasiaiškinimą parašė savo ranka. Pasiaiškinime T. N. apie tai, kad jį vežė namo tėvas, net neužsiminė. T. N. prisipažino, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Šios jo nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėms. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad automobilis buvo paliktas sankryžos viduryje. Z. N. įvykio metu jokio paaiškinimo dėl to, kad automobilį vairavo ne jo sūnus, bet jis, nerašė taip pat. Priešingai, iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad Z. N. pats buvo pasipiktinęs tuo, kad sūnus būdamas neblaivus vairavo automobilį. Policijos pareigūnai patvirtino aplinkybę, jog T. N. skambino tėvui, kad šis paimtų automobilį, tačiau skambino po to, kai T. N. buvo nušalintas nuo vairavimo. Byloje duomenų, kad policijos pareigūnai turėjo pagrindo T. N. apkalbėti, nėra. T. N. buvo nustatytas 2,01 promilės neblaivumas (b. l. 6), todėl akivaizdu, kad vėliau po įvykio jis galėjo įvykio aplinkybių ir neprisiminti, bet tai nepašalina jo atsakomybės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu.
Teismo posėdyje liudytojas G. B. teigė, jog dėl girtumo jis neprisimena, kaip atsidūrė T. N. automobilyje, taip pat neprisiminė, ar skambino į policiją, tačiau išklausęs garso įrašą, gautą iš Pagalbos centro, pripažino, kad įraše užfiksuotas balsas yra jo (b. l. 43–44). Ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad G. B. skambino į policiją ir pranešė apie tai, kad T. N. vairuoja automobilį, būdamas neblaivus.
Esant aptartoms aplinkybėms, T. N. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-02-25 nutarimas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarimą palikti nepakeistą, T. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.