- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- e2-4416-808/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38966-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 321,69 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018-07-18 (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savarankiškuoju draudimu, draudėjas S. K.. Transporto priemonė buvo apgadinta dėl dviratininko A. G. kaltės. Nuostoliams atlyginti ieškovė išmokėjo 321,69 Eur draudimo išmoką, kuri turi būti priteistina iš atsakingo už žalą asmens – atsakovo.
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas S. K. priklausantis turas – transporto priemonė, apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savarankiškuoju draudimu. Iš Eismo įvykio deklaracijos matyti, kad įvykusio eismo įvykio kaltas atsakovas A. G., kuris vairavo dviratį. Dėl šio eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 321,69 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, atsakovui siuntė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų žalą atlyginęs (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnį draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (draudėjas, apdraustos transporto priemonės valdytojas ar pan.). Bylos duomenimis nustatyta, jog žala atsirado dėl atsakovo veiksmų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovo prašomą priteisti draudimo išmoką (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 321,69 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.263 straipsnis, CK 6.1015 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 321,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,79 Eur), iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. G., gim. (duomenys neskelbtini), 321,69 Eur (trys šimtus dvidešimt vieną eurą 69 ct) žalos, 5 proc. (penkių procentų) dydžio palūkanas už priteistą 321,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas, į.k. 110051834, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.