Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. K., nesutikdamas su antstolės Marijos Gaivenės 2016-06-27 patvarkymu Nr. S16-10615 vykdyti administracinės baudos išieškojimą pagal 2010-11-15 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A.2.8-1004-75-2010 iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymą, o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nuskaitytos lėšos, grąžinti pareiškėjui nurašytas tokias lėšas. Taip pat prašė įpareigoti antstolę vykdymo veiksmus dėl piniginių lėšų išieškojimo pradėti nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Nurodė, kad antstolė išieškojimo veiksmus pradėjo nesupažindinusi jo su pranešimu, kad jis turi skolą pagal teismo nutarimą. Neišsiuntusi jam raginimo įlaisvės atėmimo vietą įvykdyti teismo sprendimą, antstolė iš karto išsiuntė patvarkymą dėl mokėtinų lėšų arešto, skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Tokiu būdu jam nebuvo sudaryta galimybė išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir papildomų išlaidų. Antstolei nesilaikius nustatytos vykdymo tvarkos, vykdymo išlaidos negali būti išieškomos. Antstolė neturi teisės išieškoti iš pareiškėjo jo turimos pinigų sumos, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA, nes kitaip pažeidžiamos jo teises, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 str. 1 d., 99 str. 4 d. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje, taip pat pažeidžia CPK 668 straipsnį, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktą.

Antstolė Marija Gaivenė 2016-09-13 patvarkymu Nr. S16-15187 atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad R. K. raginimas įvykdyti teismo sprendimą nebuvo siunčiamas CPK 661 str. 1 d. pagrindu, kuris numato, kad raginimas skolininkui nesiunčiamas, kai įstatyme ar vykdomajame dokumente yra nurodyti jo vykdymo terminai ir antstolis pasibaigus sprendimo įvykdymo terminui ir karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Kadangi ATPK 313 str. nustato,kad administracinė bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o 2010-12-30 Šalčininkų r. apylinkės teismo nutartimi baudos mokėjimas R. K. buvo išdėstytas 20 mėnesių, t.y. sprendimo įvykdymo terminas buvo numatytas ir įstatyme ir teismo nutartyje, tai raginimas neturėjo būti siunčiamas.

CPK 668 straipsnyje 1 d. įtvirtintas apribojimas taikytinas tik tuo atveju kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, o ne į pinigines lėšas. Šiame straipsnyje numatytas draudimas būtų aktualus išieškant iš sumų, išieškojimo iš kurių nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Prie tokių piniginių sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Įstatyme nėra išimčių išieškojimui iš laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Antstolės Marijos Gaivenės kontoroje yra vykdomas 2010-11-15 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas Nr. A.2.8.-1004-75 dėl 10000 Lt (2867,24 Eur) administracinės baudos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0007/13/00056. 2010-12-30 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi R.K. B. mokėjimas išdėstytas 20 mėnesių laikotarpiui įpareigojant jį mokėti po 500 Lt (144,81 Eur). Marijampolės pataisos namams išsiųstas 2016-06-27 patvarkymas dėl 2517,19 Eur skolos išieškojimo.

Iš vykdomojoje byloje esančių įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad pareiškėjas (skolininkas)R. K. atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose.

CPK 661 str. 1 d. nustato, kad jeigu įstatyme ar vykdomajame dokumente yra nurodyti jo vykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. ATPK 313 str.1 d. nustato, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o 2010-12-30 Šalčininkų r. apylinkės teismo nutartimi baudos mokėjimas R. K. buvo išdėstytas per 20 mėnesių terminą. Taigi, baudos sumokėjimo terminas nustatytas įstatyme, o teismui išdėsčius baudos mokėjimą - ir teismo nutartimi. Todėl baudos sumokėjimo terminai ir pareiškėjui buvo žinomi, ir antstolė neprivalėjo jam siųsti raginimo įvykdyti teismo nutarimą..

Pareiškėjas ginčija antstolės patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir, remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punkto nuostatomis, nesutinka su skolos (išlaikymo) išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnei kaip 1 MMA.

Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Teismas pažymi, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis daiktus. Pagal SVI 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Antstolė M. Gaivenė Marijampolės pataisos namams nusiųstame 2016-06-27 patvarkyme Nr. S16-10614 dėl 2517,19 Eur skolos ir 327,24 Eur išieškojimo, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi, antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms.

Antstolė Marija Gaivenė pagrįstai 2016-06-27 priėmė patvarkymą Nr. S16-10615 vykdyti išieškojimą iš skolininkui (pareiškėjui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Todėl pareiškėjo skundas netenkinamas kaip nepagrįstas,.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsnio 5 dalimi, 510, 512, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.