Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2011-02-28 nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2011-02-28 nutarimu V. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 5 dalį, paskiriant 500 Lt baudą, už tai, kad 2011 m. sausio 31 d., 08 val. 10 min., Šilutės m., Melioratorių kv., prie namo Nr. 6, jis, pažeidė Šilutės rajono gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendimu Nr. T1-1090, 36 ir 49 punktų reikalavimus, nes vedžiojo be antsnukio šunį, kuris įkando nepilnamečiui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir šiam suplėšė kelnių kišenę, tuo padarydamas žalos nukentėjusiojo sveikatai ir turtui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucijai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į posėdį neatvyko. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ATPK 301 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš minėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J., teisminio proceso metu pateikęs šuns registracijos pažymėjimą, neigė padaręs pažeidimą pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį, nurodydamas, kad įvykio dieną, nutarime nurodytu laiku ir vietoje, jo vedžiojamas be antsnukio, su pavadėliu šuo nukentėjusiajam, kuris glostė šunį, neįkando. Tačiau praėjus trumpam laiko tarpui prie jo priėjęs nukentėjusysis pareiškė pretenzijas dėl šuns įkandimo ir suplėšytų džinsinių kelnių. Mano, kad jei nukentėjusiajam ir buvo padaryta žala nuo šuns įkandimo, tai tikrai ne dėl jo, o galimai kito šuns veiksmų.

Analogiškas įvykio aplinkybes V. J. nurodė 2001-02-24 paaiškinime (b.l. 27).

Nukentėjusysis A. B., apklaustas teisme, parodė, kad įvykio dieną, Šilutės m., Melioratorių kv., gavęs leidimą glostė V. J. vedžiojamą be antsnukio, su pavadėliu šunį, kuris po to jam įkando į sėdmenis ir sudraskė džinsinių kelnių kišenę ties siūle, bandant šį aplenkti. Dėl sužalojimų į medikus nesikreipė, pretenzijų nereiškia, prašo bylą nutraukti.

Analogiškas aplinkybes, susijusias su šuns įkandimu ir padaryta žala, nukentėjusysis A. B. nurodė 2001-02-28 paaiškinime (b.l. 21).

Nukentėjusiojo A. B. atstovė pagal įstatymą G. B., apklausta teisme, patvirtino, kad 2011 m. sausio mėn. pabaigoje, sūnus jai pranešė, jog šuo sudraskė jam džinsines kelnes. Ji užsiuvo minėtų kelnių galinę kišenę. Sužalojimų ant sūnaus sėdmenų nematė, pretenzijų V. J. nereiškia, prašo bylą nutraukti.

Iš protokolo – pareiškimo kopijos matyti, kad 2011 m. sausio 31 d., 10 val. 35 min. į policiją kreipėsi A. B., kuris pranešė, kad tą pačią dieną, Šilutės m., Melioratorių kv., vyro vedžiojamas be antsnukio, su pavadėliu šuo dantimis perplėšė jam kelnes, sveikatai žalos nepadarė (b.l. 16).

2011-02-28 tarnybiniame pranešime dėl daikto apžiūros neužfiksuoti kelnių, paimtų iš A. B., audinio pažeidimai, šuns įkandimo žymės (b.l. 22-25).

Be to, byloje nėra išrašų iš medicininių dokumentų ar teismo medicinos specialisto išvados apie įvykio dieną nukentėjusiajam padarytą kūno sutrikdymą, susijusį su šuns įkandimu.

Vertinant tiesiogiai, su įvykiu susijusių dalyvių - administracinėn atsakomybėn patraukto V. J., kuris bylos tyrimo ir teisminio proceso metu nuosekliai neigė jam inkriminuojamą pažeidimo faktą, ir nukentėjusiojo A. B., kuris tiesiogiai pastarąjį kaltinimo pažeidimu, susijusiu su šuns įkandimu ir jam padaryta žala, parodymus yra akivaizdu, kad šie įrodymų šaltiniai yra tarpusavyje prieštaringi, todėl konstatuoti ATPK 110 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą galima tik remiantis byloje surinktų papildomų įrodymų visuma. Tačiau pažymėtina tai, kad be nukentėjusiojo A. B. parodymų, kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių, nes šis pradžioje 2011-01-31 protokole – pareiškime nurodė, jog šuo dantimis perplėšęs jam kelnes sveikatai žalos nepadarė, vėlesnėse apklausose (2011-02-28 policijoje ir 2011-04-21 teisme) tvirtino, kad dėl šuns įkandimo, be kelnių suplėšymo, jam buvo padarytas sužalojimas sėdmens srityje, o taip pat be nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą G. B., įvykio nemačiusios, išvestinių parodymų, paremtų nukentėjusiojo aiškinimais, jokių kitų objektyvių įrodymų dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, padarymo byloje nėra.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Dėl nurodytų priežasčių, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 110 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. J. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. J. skundo tenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2011 m. vasario 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.