- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- e2-133-435/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05309-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų priežiūros tarnyba“, If P
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ įgaliotai atstovei R. D.,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų priežiūros tarnyba“ atstovei advokato padėjėjai J. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų priežiūros tarnyba“, If P&C Insurance AS filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) “Būsto valda” (toliau – atsakovė) ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) “Lietuvos draudimas” (toliau – ieškovė) naudai 1 960,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 67,98 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2018 m. birželio 14 d. įvykio metu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). AB “Lietuvos draudimas” atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos patalpų 22-4 ir 22-1 lubos, patalpos 22-4 sienos, patalpų 22-1, 22-4, 22-6 parketas, patalpos 22-25 siena bei baldai. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu, vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 16 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės), pagal kurias nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad buto remonto kaina sudaro 1 776,00 Eur, o namų turtui padaryta žala sudaro 184,00 Eur, ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama 1 960,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens pratekėjimo trūkus karšto vandens stovui. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
3. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, jog atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, todėl jai kyla pareiga bendradarbiauti su šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju ir rinkti informaciją apie šios inžinerinės įrangos būklę bei poreikį ją remontuoti. Tik namo administratorius turi teisę organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimus ir siūlyti atlikti reikalingus remonto darbus. Šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams tokia teisė nėra suteikta. Atsakovė nepateikia duomenų apie tai, kad ėmėsi veiksmų sužinoti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų būklę, organizavo susirinkimus pristatant butų savininkams šios bendrosios inžinerinės įrangos būklę ir poreikį ją remontuoti. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovė nepateikė duomenų apie nusidėvėjimo išskaičiavimą – ieškovės apdrausto buto apžiūros metu žalų ekspertas vertintojas įvertino buto būklę, surinko informaciją iš draudėjos ir turto sugadinimo, sunaikinimo akte aiškiai nurodė, kad butas buvo remontuotas 2017 m. Kadangi tarp paskutinio buto remonto ir žalos atsiradimo nebuvo praėję vieneri metai, nusidėvėjimas nei išmokant išmoką, nei teikiant ieškinį nėra ir neturi būti skaičiuojamas.
4. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, jog nors atsakovė ir sudariusi sutartį dėl šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros su trečiuoju asmeniu, tačiau ji tinkamai nekontroliavo, kaip trečiasis asmuo atlieka savo pareigas pagal sutartį, todėl atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą. Atsakovė, gavusi informaciją apie netinkamą vamzdyno būklę, turi organizuoti namo gyventojų susirinkimus ir spręsti iškilusius klausimus, nes ne techninis prižiūrėtojas privalo organizuoti susirinkimus, techninis prižiūrėtojas turi perduoti informaciją namo administratoriui, o atitinkamai šis turi vykdyti jam priskirtas pareigas. Atsakovė nesidomėjo namo inžinerinės sistemos būkle, neorganizavo darbų, neatliko veiksmų, kad būtų užkirstas kelias žalos atsiradimui.
II. Atsakovės atsikirtimai
5. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti pilna apimtimi kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovė pažymėjo, kad ji vykdo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, daugiabučio namo administratorius dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų sprendimus dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo. Įgyvendindama šią funkciją atsakovė 2009 m. gegužės 27 d. sudarė Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinės techninės priežiūros darbų pirkimo sutartį Nr. 785 su UAB „City Service“, kuriai buvo pavesta vykdyti šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbus (UAB „City Service“ teises perėmė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“). Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 34 punktą prižiūrėtojas privalo šilumos ūkį laikyti techniškai tvarkingą ir eksploatuoti jį patikimai ir saugiai; laiku pranešti apie šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių avarijas ir ištirti jų veikimo sutrikimus ar nelaimingus atsitikimus; organizuoti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių remontą ir kt. Šiose taisyklėse nustatyta, kad prižiūrėtojas yra atsakingas už šilumos tinklų ir (ar) šilumos naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą; šilumos naudojimo įrenginių techninė būklė nustatoma ir remonto mastas nustatomi techninės apžiūros metu ir lyginant faktinius įrenginių rodiklius su vardiniais; remonto metu šilumos naudojimo įrenginiai sutvarkomi, sudaromi mėnesiniai ir metiniai remonto grafikai; eksploatacijos (priežiūros) metu atliekamos kontrolinio pobūdžio procedūros (apžiūra, eksploatacinių instrukcijų laikymosi priežiūra, techniniai bandymai ir techninės būklės patikrinimas) ir kai kurios atkuriamojo pobūdžio technologinės procedūros (reguliavimas, valymas, tepimas, susidėvėjusių detalių keitimas ir kitų smulkių defektų pašalinimas).
7. Atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratoriaus, pareigas, taip pat tinkamai organizavo namo šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, veikė teisėtai, savo veiksmais nepažeidė atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių ir atliko visus veiksmus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą, nepadarė, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali kilti. Atsakovė pažymėjo, kad tiesiogiai šilumos sistemų priežiūros ji nevykdo, o už karšto vandens tiekimo ir šildymo sistemų priežiūrą yra atsakingas šildymo sistemų prižiūrėtojas, todėl spręstina, kad ieškovė pareiškė reikalavimą netinkamai atsakovei.
Atsiliepimas
8. Atsakovės atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, yra pateikti trečiojo asmens atliktų darbų aktai, trečiasis asmuo atliko eksploatacinius darbus. Atsakovė nebuvo informuota trečiojo asmens apie blogą ar nepatenkinamą karšto vandens vamzdyno būklę. Iš trečiojo asmens nebuvo gauta informacija, todėl atsakovė neturėjo pareigos organizuoti remonto darbus.
9. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė papildomai pažymėjo, jog turi pastabų dėl ieškinyje nurodytos žalos sumos: prie ieškinio pateiktos nuotraukos nėra datuojamos, todėl nėra aišku, kur ir kada darytos nuotraukos. Nėra aišku, kaip skaičiuotas nusidėvėjimas. Komoda buvo dešimties metų senumo, ieškovė prašo atlyginti žalą už tokį sugadintą baldą, nors buhalteriškai žiūrint tokio baldo vertė buvo nulinė. Sugadinto turto apžiūra buvo atlikta praėjus 12 dienų po galimo įvykio. Pasirašant draudimo sutartį nebuvo įvertinta būsto būklė. Atsakovės atstovė nurodė, jog būtų organizavusi gyventojų susirinkimą, jei techninis prižiūrėtojas būtų teikęs informaciją apie inžinerinių tinklų būklę.
Atsiliepimas
10. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad karšto vandens stovą keitė atsakovės darbuotojai jau po įvykio 2018 m. birželio 25 d. Atsakovės atstovė pasitikslinusi nurodė, jog aktų iš trečiojo asmens ji nėra gavusi, todėl negalėjo žinoti apie atsiradusius defektus, pateikti aktai yra vidiniai trečiojo asmens dokumentai. Jei inžinerinių tinklų, kuriuos prižiūri trečiasis asmuo, būklė yra netinkama, trečiasis asmuo apie tai atskiru raštu informuoja atsakovę, atitinkamai administratorė organizuoja remonto ar keitimo darbus. Kai vykdoma vamzdžių apžiūra, gyventojai yra įpareigojami stovus atidengti.
III. Trečiųjų asmenų pozicija
11. Trečiasis asmuo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį neteikė. Trečiojo asmens atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, jog sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą, trečiasis asmuo teikdavo ataskaitas namo administratorei, pagal sutartį atsakovė turi pareigą prižiūrėti ir kontroliuoti procesą (Sutarties 2.2.8 punktas).
12. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, jog sutinka su ieškiniu. Trečiasis asmuo teikė atsakovei ataskaitas, atsakovė nepaneigė, kad trečiasis asmuo blogai vykdė savo pareigas. Atsakovė priima trečiojo asmens darbus ir turi teisę neatsiskaityti, jei darbai neatlikti ar blogai atlikti, tokio fakto nėra nustatyta. Trečiojo asmens darbuotojai apžiūri inžinerinius tinklus, kurie yra neuždengti.
13. Trečiojo asmens atstovė patvirtino, kad apžiūros aktai yra vidiniai aktai ir tik nustačius pažeidimus ar defektus yra informuojama namo administratorė. Pagal teismui pateiktus aktus matyti, kad jokių defektų avarijos laikotarpiu nebuvo nustatyta, todėl administratorė nebuvo informuota apie blogą vamzdynų būklę. Trečiasis asmuo apie įvykusį incidentą sužinojo tik gavęs teismo dokumentus, dėl šios avarijos trečiojo asmens darbuotojai į objektą nevyko, jokios avarijos nebuvo fiksuota, atsakovė šiuo klausimu į trečiąjį asmenį nesikreipė.
14. Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS filialas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį neteikė, trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, trečiasis asmuo apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai. Byla nagrinėtina trečiojo asmens If P&C Insurance AS filialo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog draudėja G. A. nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2018 m. liepos 11 d. būsto draudimu buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 97–100, 141–142). 2018 m. birželio 14 d. įvyko vandentiekio avarija – trūko bendrasis karšto vandens stovas – ir apdraustas butas buvo apgadintas (1 t., el. b. l. 8, 105–108): sulietos dažytos lubos, sulietos dažytos ir tapetuotos sienos, sulietas parketas, apgadinta virtuvinės spintelės apatinė juosta, sugadinta komoda (buvo sulietos patalpų 22-4 ir 22-1 lubos, patalpos 22-4 sienos, patalpų 22-1, 22-4, 22-6 parketas, patalpos 22-25 siena bei baldai) (1 t., el. b. l. 6, 7, 9–84, 86–91, 94–96, 114–115, 117). Jau 2018 m. birželio 12 d. atsakovė užpildė avarijos atliktų darbų aktą, kur nurodoma, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), tualete varva vanduo per lubas, prie rekomenduojamų darbų defektams šalinti nurodoma, kad apžiūrai atlikti reikalinga atidengti 6, 7 aukštų stovus, o 6 buto šeimininkas nesutinka atidengti stovų (popierinės bylos l. 140). 2018 m. birželio 25–26 d. buvo atlikti avarijos likvidacijos darbai – per perdangas iš 5 į 7 aukštą pakeista nuotekų, šalto, karšto ir cirkuliacinio vandens stovai (pagal 18, 22, 26 butus), darbų užsakovas – UAB „Būsto valda“, rangovas – UAB „Pastatų meistrai“ (popierinės bylos l. 141).
16. Ieškovės ekspertas apskaičiavo žalos dydį (1 t., el. b. l. 101–102), nustatė draudimo išmokos dydį (1 t., el. b. l. 92–93, 104), išmokėjo draudimo išmoką buto draudėjai (1 t., el. b. l. 116). 2018 m. liepos 16 d. ieškovė atsakovei UAB „Būsto valda“ pateikė raštą dėl išmokos išieškojimo, prašė pervesti draudikui 1 947,68 Eur sumą (1 t., el. b. l. 110).
17. 2009 m. gegužės 29 d. Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė, veikianti kaip Eigulių seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorius, ir UAB „City Service“ sudarė Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos nuolatinės techninės priežiūros darbų pirkimo sutartį (toliau – Sutartis) (1 t., el. b. l. 128–135, 137–140), 2012 m. birželio 29 d. UAB „City Service“ perleido minėta sutartimi įgytas teises ir pareigas UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ (1 t., el. b. l. 136). Šios sutarties 2.2.6 punktas numato, kad administratorius įsipareigoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbus Eigulių seniūnijoje. Administratorė taip pat pagal sutartį turi pareigą šalių sutartu būdu pastoviai kontroliuoti pagal sutartį vykdytojo (techninio prižiūrėtojo) atliekamų darbų kokybę, paskirti administratorių atstovaujantį asmenį, atsakingą už vykdytojo atliktų darbų ir pateikiamų PVM sąskaitų – faktūrų priėmimą bei perdavimo – priėmimo aktų pasirašymą (Sutarties 2.2.8 punktas).
18. Trečiasis asmuo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ pateikė į bylą dokumentus, kurie, kaip vėliau trečiojo asmens atstovė paaiškino, yra vidiniai trečiojo asmens aktai ir namo administratorei jie nėra pateikiami. Trečiasis asmuo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atlieka daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacinius darbus, karšto vandens sistemos profilaktiką ir šilumos punkto sistemos profilaktiką (3 t., el. b. l. 3–214), atlieka hidraulinius bandymus (3 t., el. b. l. 217, 236), gavęs gyventojų nusiskundimus atlieka šilumos ir karšto vandens inžinerinių tinklų taisymo darbus (3 t., el. b. l. 215–216, 218–234, 237–258).
19. UAB „Būsto valda“ yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę If P&C Insurance AS (1 t., el. b. l. 143–144).
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).
21. CK 4.83 straipsnio 3 dalimi butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendro naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Tuo atveju, kai namo bendro naudojimo objektams yra paskirtas administratorius, jis veikia pagal turto paprastojo administravimo nuostatas vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais nuostatais (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 8 dalis, 11 dalis, CK 4.240 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintus Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus (2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 899 redakcija), pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (Nuostatų 4 punktas).
23. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo (toliau – Reglamentas), 84 punktą, privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, kad nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Šių privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86 punktas).
24. Kaip minėta, atsakovė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, 2009 m. gegužės 27 d. sudarė Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinės techninės priežiūros darbų pirkimo sutartį Nr. 785 su UAB „City Service“ (dabar – UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“). Atsakovė šiam trečiajam asmeniui pavedė vykdyti šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbus. Atsakovė laiko, jog šia sutartimi nurodytą sritį prižiūrėti perdavė trečiajam asmeniui, todėl ji nėra atsakinga už kilusią žalą, nėra tinkama atsakovė byloje. Su tokiais atsakovės argumentais teismas nesutinka.
25. Kaip teisingai bylos nagrinėjimo metu pažymėjo trečiojo asmens atstovė, Sutarties 2.2.8 punktas numato, jog atsakovė turi pastoviai kontroliuoti trečiojo asmens atliekamų darbų kokybę, tačiau atsakovė jokių duomenų, kad šias pareigas atliko, į bylą nepateikė. Kaip paaiškino atsakovės atstovė, trečiasis asmuo į atsakovę kreipiasi tik tuo atveju, jei nustato, kad yra inžinerinių tinklų defektų, gedimų, reikalingas remontas, kad atsakovė galėtų atlikti savo pareigas – sušaukti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą – ir priimti atitinkamus sprendimus. Šių pareigų atlikimas trečiajam asmeniui nėra perduotas, trečiasis asmuo negali savo iniciatyva rengti gyventojų susirinkimų ir priiminėti atitinkamų sprendimų. Akivaizdu, jog tol kol nekyla avarinės situacijos, neatsiranda žala, atsakovė netikrina, kaip trečiasis asmuo laikosi sutartinių įsipareigojimų, ar tinkamai prižiūri inžinerinius tinklus.
26. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad jau 2018 m. birželio 12 d. atsakovė buvo informuota apie per lubas buto, esančio (duomenys neskelbtini), tualete lašantį vandenį. Į bylą pateiktas avarijos atliktų darbų aktas (popierinės bylos l. 140) patvirtina, kad atsakovės, o ne trečiojo asmens, darbuotojai vyko šalinti gedimus, buvo nurodyta, jog reikalinga atidengti 6, 7 aukštų stovus, tuo metu 6 aukšto buto šeimininkas atidengti stovų nesutiko. Atsakovė, žinodama apie tokią situaciją, privalėjo imtis veiksmų, įpareigoti buto šeimininką atidengti stovus, kad būtų tinkamai apžiūrėti stovo defektai. Šiuo atveju atsakovė trečiojo asmens, kuriam yra perleidusi inžinerinių tinklų priežiūrą, net neinformavo apie kilusią problemą, nors Sutarties 2.2.6 punktas numato, kad administratorius įsipareigoja organizuoti gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbus. 2018 m. birželio 14 d. trūkus karšto vandens stovui įvyko buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimas. Šios avarijos padariniai taip pat buvo šalinami ne trečiojo asmens, bet atsakovės – byloje esantis atliktų darbų aktas Nr. KAU055-BV-DA-18-06-0593 (popierinės bylos l. 141) patvirtina, kad pati atsakovė samdė UAB „Pastatų meistrai“, kuri per perdangas iš 5 į 7 aukštus pakeitė nuotekų, šalto, karšto ir cirkuliacinio vandens stovus (pagal 18, 22, 26 butus). Akivaizdu, kad net esant galiojančiai 2009 m. gegužės 27 d. sutarčiai atsakovė dėl inžinerinių karšto vandens tinklų gedimo šalinimo kreipėsi ne į trečiąjį asmenį, bet pati organizavo avarijos padarinių šalinimo darbus. Apie įvykusią karšto vandens stovo avariją trečiasis asmuo nebuvo informuotas, atsakovė neprašė trečiojo asmens pateikti duomenis, ar inžinerinių tinklų priežiūra buvo atliekama tinkamai, nekontroliavo, ar trečiasis asmuo vykdydamas savo pareigas, negalėjo nustatyti avarinės vamzdyno būklės laiku, kas būtų leidę laiku imtis reikiamų veiksmų užkirsti kelią žalos atsiradimui.
27. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog šiame name esančio (duomenys neskelbtini) buto apliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo karšto vandens inžinerinių tinklų avarijos, atsakovė įrodymų, jog vandens išsiliejimo šaltinis buvo kitur, neteikė, šios aplinkybės neginčijo. Atsižvelgiant į Sprendimo 26 punkte išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, 2007 m. gegužės 27 d. Sutarties punktais, teismas sprendžia, jog atsakovė turėjo pareigą vykdyti minėtų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, t. y. kontroliuoti, kaip šiuos objektus prižiūri trečiasis asmuo, atitinkamai informuoti trečiąjį asmenį apie bendro naudojimo objektų, kurių priežiūrą trečiasis asmuo atlieka, defektus, apie kuriuos pati sužinojo tiesiogiai iš gyventojų 2018 m. birželio 12 d. likus dviem dienoms iki buto užliejimo. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad trečiasis asmuo namo apžiūros aktų atsakovei neteikia, tačiau atsakovė jų ir nereikalavo, nors trečiojo asmens atlikti darbai kas mėnesį turėjo būti įforminami nuolatinės techninės priežiūros darbų perdavimo – priėmimo aktu (Sutarties 2.1.2 punktas). Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad gavusi informaciją apie lašantį vandenį (2018 m. birželio 12 d.) ėmėsi veiksmų užkirsti kelią žalos atsiradimui (CPK 178 straipsnis).
28. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė netinkamai vykdė savo kaip administratorės pareigą tinkamai organizuoti namo techninę priežiūrą (Sutarties 2.2.6 punktas), todėl esant visų minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog byloje įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai.
29. Kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad užliejimas įvyko dėl bendro naudojimo objektų avarijos, atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objekto – karšto vandens stovo, priežiūrą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, elgėsi nerūpestingai, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
30. Atsakovė nesutinka su žalos dydžiu. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrįstai neišskaičiavo nusidėvėjimo, byloje nėra įrodymų, kad aplietame bute remontas buvo atliktas 2017 m., be kita ko, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti žalą už komodos ir virtuvinės spintelės juostos sugadinimą, nes tie daiktai yra seni ir nulinės vertės.
31. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.
32. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė žalos dydį įrodinėjo lokaline sąmata, draudimo išmokos apskaičiavimais, mokėjimo nurodymais. Kaip matyti iš byloje esančios turto remonto sąmatos, ieškovė detaliai apskaičiavo ir nurodė, kokio kiekio, kokių medžiagų reikės nustatytiems nuostoliams pašalinti, kokie darbai turi būti atlikti. Be to, ieškovė į bylą patiekė dvi turto remonto sąmatas: 2018 m. birželio 27 d. surašytoje sąmatoje neišskaičiuotas nusidėvėjimas, bendra remonto darbų kaina – 1 775,77 Eur. Būtent tokią sumą – 1 776,00 Eur ieškovė pervedė draudėjai. 2018 m. liepos 3 d. surašytoje turto remonto sąmatoje yra išskaičiuotas nusidėvėjimas, bendra remonto kaina, išskaičius nusidėvėjimą, 1 552,42 Eur. Sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra ginčijami, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio apskaičiavimo nėra pateikta, ekspertizės žalos dydžiui nustatyti atsakovė neprašė skirti (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kodėl draudėjai pervedė draudimo išmoką neišskaičiusi nusidėvėjimo. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog nusidėvėjimas, kurį pati ieškovė savo rašytiniuose įrodymuose yra nurodžiusi, turi būti išskaičiuotas. Tas pats pasakytina ir apie komodos nusidėvėjimą. Ieškovė draudimo išmokos apskaičiavime yra nurodžiusi, jog turi būti išskaičiuojamas 8 proc. nusidėvėjimas, nes komoda yra 2008 m. (10 metų po 0,8 proc., 1 t., el. b. l. 93), yra nurodoma, kad draudimo išmokos suma, išskaičius 8 proc. nusidėvėjimą, yra 171,68 Eur, tačiau draudėjai buvo pervesta 184,00 Eur suma, t. y. neišskaičius nusidėvėjimo. Ieškovė paaiškinimų, kodėl skaičiuojant draudimo išmoką nebuvo vadovautasi minėtuose rašytiniuose įrodymuose nurodytais žalos dydžio apskaičiavimais, nepateikė.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Kaip jau minėta, ieškovė sąmatoje išsamiai apskaičiavo reikalingų atlikti darbų, įsigyti medžiagų padarytiems nuostoliams ištaisyti sumą, nors byloje nėra pateikta įrodymų, jog sąmatoje nurodytos išlaidos buvo realiai patirtos, tačiau jos yra realiai tikėtinos, kadangi kiti byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos, Turto sugadinimo, sunaikinimo aktas) patvirtina, jog žala buvo realiai patirta, minėtos išlaidos pagrįstos skaičiavimais, o atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą (CPK 178 straipsnis).
34. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad žalos dydis, kuris yra įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovės leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčytas, turi būti priteisiamas iš atsakovės. Ieškovės prašomas priteisti žalos dydis už buto remontą mažintinas nuo 1 776,00 Eur iki 1 552,00 Eur, o ieškovės prašomas priteisti žalos dydis už baldų sugadinimą mažintinas nuo 184,00 Eur iki 172,00 Eur. Ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 724,00 Eur dydžio turtinė žala.
Dėl kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
35. Ieškovė atsakovei pretenziją dėl 1 947,68 Eur pareiškė 2018 m. liepos 16 d. Ieškovė kompensuojamąsias palūkanas apskaičiavo nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 25 d., t. y. už 211 praleistų dienų. Kadangi ieškovė turi teisę į kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.261 straipsnis), ieškovei iš atsakovės priteisiamos nurodytu laikotarpiu apskaičiuotos palūkanos, tačiau jos mažintinos iki 59,80 Eur dėl šiuo sprendimu priteistos žalos mažinimo (1 724,00 Eur x 0,06 / 365 x 211) (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).
36. Kadangi atsakovė pažeidė prievolės įvykdymo terminą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ir 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
37. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
38. Ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumokėjo 46,00 Eur žyminį mokestį (1 t., el. b. l. 109), už advokato teisines paslaugas sumokėjo 455,58 Eur sumą (4 t., el. b. l. 82, dokumento priedas).
39. Ieškinį tenkinus iš dalies (88 proc.), atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteisiamas 40,00 Eur žyminis mokestis (46,00 Eur x 0,88) ir 401,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas (455,58 Eur x 0,88).
40. Trečiasis asmuo UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 365,72 Eur išlaidos už pasirengimą dalyvauti 2019 m. spalio 8 d. posėdyje, 363,00 Eur išlaidas už pasirengimą 2020 m. sausio 21 d. posėdžiui, 363,00 Eur išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. kovo 9 d. posėdyje. Nurodytos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvavo ieškovės pusėje, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai trečiajam asmeniui UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ iš atsakovės priteisiamos 961,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 091,72 Eur x 0,88).
41. Valstybė šioje byloje patyrė 11,37 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybei iš atsakovė priteisiamos 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Valstybei išlaidos iš ieškovės nėra priteisiamos, nes proporcingos atmestų ieškinio reikalavimų daliai išlaidos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu,
nutaria:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“, juridinio asmens kodas 132125543, 1 724,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt keturių eurų 00 ct) žalą, 59,80 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 80 ct) kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 783,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 441,00 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų priežiūros tarnyba“, juridinio asmens kodas 302686921, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“, juridinio asmens kodas 132125543, 961,00 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“, juridinio asmens kodas 132125543, 10,00 Eur (dešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.