Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui D. S. dėl tėvystės nepilnamečiams vaikams nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintu pareiškimu ieškovė atsisakė reikalavimo nustatyti tėvystę vaikams, kadangi atsakovas tėvystę pripažino gera valia, sumažino reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo. Prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 70 Eur ir išlaikymo įsiskolinimą 2 520 Eur kiekvienam vaiku.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kad ieškinio reikalavimai atitinka nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė teismui pateikė gimimo įrašų kopijas, iš kurių matyti, kad jos vaikų D., gimusio (duomenys neskelbtini), G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas atsakovas D. S.. Kadangi atsakovas gera valia pripažino tėvystę ieškovės vaikams, todėl ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dėl tėvystės nustatyto yra logiškas ir teisėtas, toks atsisakymas nepažeidžia šalių, nepilnamečių vaikų interesų, atsisakymas nuo ieškinio dėl tėvystės nustatymo priimtinas. Priėmus šį ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, byla dalyje dėl tėvystės nustatymo nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktas).

Iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad šalių vaikai gyvena su ieškove, vaikų motina, kurių deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Socialinės paramos skyriaus išduota pažyma patvirtina, kad ieškovės pajamas sudaro socialinės pašalpos, kurių dydis 2019 m. balandžio mėnesį siekė 468,91 Eur. Iš Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad atsakovui nustatytas 35 procentų darbingumas, jis gauna 217 Eur neįgalumo ir 119 Eur našlaičio išmokas, gyvena šeimoje, augina tris vaikus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovės paaiškinimo, pateiktų pažymų matyti, kad ieškovės materialinė padėtis sunki – ji niekur nedirba, viena augina vaikus, viena rūpinasi jų auklėjimu ir išlaikymu, pragyvena iš socialinių pašalpų. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti vaikus, pareiga išlaikyti jį tenka tik jų motinai. Tokiu būdu, vaikų išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 70 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, yra nedidelis, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 555 Eur. Akivaizdu, kad vaikams gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaikus maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikai augtų sveiki, susirgus – slaugyti juos. Tėvas, negyvenantis kartu su vaikais, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda. Ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma - po 70 Eur kas mėnesį vaikui, yra ženkliai mažesnė nei pusė minimalios mėnesinė algos, todėl akivaizdu, kad priteisus šią sumą kiekvienam vaikui būtų galima patenkinti tik būtiniausius vaikų poreikius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovas privalo rasti galimybę kiekvieno vaiko išlaikymui teikti kas mėnesį po 70 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečių vaikų būtiniausius poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus.

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas faktiškai nuo 2015 m. sausio mėnesio visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Atsakovas šios aplinkybės neginčija. Todėl, remiantis CK 3.192, 3.200 straipsniais ir išdėstytomis aplinkybėmis, išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 24 d., išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo, skaičiuojant po 70 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, t. y. 2 520 Eur.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikams, teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečių turto uzufruktoriui – vaikų motinai, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, atsakovas su vaikais nebendrauja. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir šalių vaikų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovas taip pat neprieštarauja, kad jo vaikai gyventų su ieškove, vaikų motina. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, tikslinga nustatyti nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai partenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalius). Ieškovei šioje byloje suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo.

Žyminį mokestį šioje byloje sudaro: už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis 56,70 Eur (70x3x12x3%x75%=56,70) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą 170,10 Eur (2 520x3x3%x75%=170,10 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 21,77 Eur, sprendimą priėmus ieškovės naudai, taip pat priteistinos iš atsakovo.

Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos, šioje byloje yra 182 Eur. Ieškinį patenkinus, ši suma priteistina iš atsakovo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaidas, kurias ji patyrė sumokėdama notarui už atsakovo pareiškimų dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimą, tačiau šias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti tokių išlaidų kompensavimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.174 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nepilnamečių vaikų D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), P. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2019 m. gegužės 24 d. – iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 2 520 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų).

Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 2 520 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų).

Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 2 520 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų).

Nustatyti, kad D. S., G. S., P. S. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys vaikų motina A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui D. S. dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukti.

Priteisti iš D. S. 430,57 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų 57 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.