Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1691-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-08
Bylos Nr.
e1-1691-992/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05881-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
D. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1691-992/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05881-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.1.7.2.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

D. N. (D. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbų, mokslų ar lankymusi gydymosi įstaigose, neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ir nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. N. smurtaudamas sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: 2020 m. vasario 7 d. apie 8 val., bute, (duomenys neskelbtini), tyčia panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su sutuoktine N. N. metu, vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai į veido sritį, rankomis suėmęs už plaukų tempė nukentėjusiąją, kėdute du kartus sudavė smūgius N. N. į abi kojas, išstūmęs N. N. į daugiabučio namo laiptinę ir rankomis suėmęs už plaukų ketino nustumti nukentėjusiąją nuo laiptų, koja spyrė ne mažiau kaip 5 spyrius nukentėjusiajai į pilvą, nugarą ir kojas, sukeldamas sutuoktinei N. N. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. N. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis D. N. parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta. Įtarime nurodytą dieną ir nurodytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo su sutuoktinės N. N. kilo žodinis konfliktas dėl šeimyninių priežasčių. Konflikto metu buvo blaivus. Bute vykstant konfliktui, labai supyko, todėl gyvenamajame kambaryje kairės rankos kumščiu trenkė vieną kartą N. į veido sritį. Neneigia ir to, kad buvo rankomis suėmęs N. už plaukų bei tempė už jų. Konfliktas tęsėsi, N. sėdėjo ant lovos, jis paėmė vaikišką kėdutę, ja sudavęs du smūgius į kojų sritį. Kadangi konfliktas vyko toliau, jis norėjo N. išstumti iš buto, tą ir padarė, laiptinėje jis dar kartą rankomis suėmė N. N. už plaukų ir patempė bei kelis kartus spyrė N., tačiau neatsimena, į kurią kūno vietą. Po konflikto atvyko policijos pareigūnai. Po įvykio su N. kartu nebegyvena, tačiau vis dar yra oficialiai susituokę. Dėl įvykio labai gailisi, sutuoktinės atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė, todėl prašo, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius (49-50 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. N. parodė, kad 2020 m. vasario 7 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini) , bute prieš ją smurtavo jos vyras D. N., kuris kumščiu trenkė į veidą (nosį), tempė už plaukų ir su maža balta kėdute trenkė du kartus į abi kojas. Tą pačią dieną, (duomenys neskelbtini) laiptinėje, prie 116 buto durų, jos vyras čiupo ją už plaukų ir bandė ją nustumti nuo laiptų, kelis kartus spyrė koja į pilvą, nugarą ir kojas. Įvykį matė kaimynė iš 112 buto, tačiau jos vardo ir pavardės nežino. Konfliktas tarp jos ir vyro kilo dėl to, kad vyras labai pavydus ir galvojo, kad ji trainiojasi su kitais vyrais (1-6 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta N. N. papildomai parodė, kad 2020 m. vasario 7 d., apie 8.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno su savo sutuoktiniu D. N., tarp jos ir sutuoktinio įvyko žodinis konfliktas. Priežasčių, dėl kurių įvyko žodinis konfliktas, neatsimena. Konflikto metu D. kumščiu sudavė vieną smūgį jos į veido sritį, po to rankomis suėmė jai už plaukų ir patempė už jų bei baltos spalvos kėdute sudavė du smūgius į kojas. Dėl šių savo sutuoktinio veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Konfliktui besitęsiant D. rankomis išstūmė ją pro buto duris į laiptinę, o laiptinėje suėmęs rankomis jai už plaukų patempė už jų, tokiu būdu bandydamas nustumti nuo laiptų. Nuo laiptų D. jos nenustūmė, tačiau koja spyrė 4-5 smūgius į pilvą, nugarą ir kojas, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Kuria ranka ir kuria koja buvo suduoti smūgiai, neatsimena, kadangi buvo išsigandusi. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, jie surašė dokumentus dėl smurto artimoje aplinkoje ir jai įteikė užduotį atlikti objektų tyrimą, t. y. kreiptis į teismo medicinos ekspertus, tačiau į juos ji nesikreipė, nes nenorėjo to daryti. Taip pat po įvykio nesikreipė ir į medicinos medikus. Civilinio ieškinio šio ikiteisminio tyrimo metu reikšti nepageidauja, su vyru kartu negyvena, jam pretenzijų jokių neturi ir nori, kad ikiteisminis tyrimas jos sutuoktinio D. atžvilgiu būtų nutrauktas (25-26 b. l.).

2020 m. kovo 30 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra, vaizdo įrašuose filmuojama koridoriaus ir virtuvės patalpa, ant grindų matomi išmėtyti daiktai, maisto produktai, sudaužyti indai. Kitame vaizdo įraše vyksta dialogas tarp nukentėjusiosios ir policijos pareigūno, kurio metu moteris aiškino, kad ją sužalojo vyras, ji juto fizinį skausmą (17-18 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis D. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką: žodinio konflikto su sutuoktine N. N. metu, vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai į veido sritį, rankomis suėmęs už plaukų tempė nukentėjusiąją ir paėmęs kėdutę ja du kartus sudavė smūgius N. N. į abi kojas bei išstūmęs ją į daugiabučio namo laiptinę ir rankomis suėmęs už plaukų ketino nustumti nukentėjusiąją nuo laiptų, koja spyrė ne mažiau kaip 5 spyrius nukentėjusiajai į pilvą, nugarą ir kojas, sukeldamas sutuoktinei N. N. fizinį skausmą. D. N. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios N. N. parodymai, 2019 m. vasario 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys.

Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. D. N. ir N. N. yra sutuoktiniai, todėl jie teisingai pripažinti šeimos, nariais, kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (52-53 b. l.).

Skirdamas bausmę D. N., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. N. administracine tvarka baustas, dirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. N. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena D. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas vertina, kad prokurorės pasiūlytas bausmės dydis – 1 metai laisvės apribojimo - bus adekvati ir proporcinga atsakomybės priemonė, skirta bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į D. N. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, D. N. skirtinas įpareigojimas visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22.000 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu. D. N. nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, todėl, vadovaujantis BK 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi D. N. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomųjų priemonių skirta nebuvo, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jas skirti netikslinga.

Civilinis ieškinys byloje nebuvo pateiktas.

Kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti elektroninės baudžiamosios bylos Nr. e1-1691-992/2020 priede.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. N. (D. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. N. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. N. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti D. N. viso laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, D. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti elektroninės baudžiamosios bylos Nr. e1-1691-992/2020 priede.

Išaiškinti D. N., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Šelmienė