Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje M. A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Pakistano pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. S., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą įsigyti netikrą asmens dokumentą, padėjo pagaminti netikrą asmens dokumentą – leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. A. S. vardu, pateikdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis priemonėmis savo nuotrauką, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo atspausdino leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. A. S. vardu, sublimaciniu spausdintuvu, t. y. dokumentas atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, tokiu būdu padėjo pagaminant netikrą asmens dokumentą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 10 d., 2016 m. gruodžio 10 d. būdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriuje Vilniuje, Kalinausko g. 21, laikė prie savęs leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. A. S. vardu, kuriame įrašytas A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad jis yra netikras, iki kol 2016 m. gruodžio 10 d. 11.30 val., pateikė Civilinės metrikacijos skyriuje darbuotojui kartu su prašymu bei dokumentais dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą. Šiais savo veiksmais M. A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. A. S. parodė, kad jis yra Pakistano pilietis, Lietuvoje leidimo būti ir gyventi neturi. Jam yra suteikta prieglobsčio teisė būti Belgijoje. Į Lietuvą iš Belgijos atvyko lėktuvu. Jį pasitiko vyras, taip pat Pakistano pilietis, su kuriuo bendravo tik telefonu. Žino, kad į Lietuvą atvyko neteisėtai, neturėdamas leidimo, bet su savimi turėjo netikrą leidimą gyventi Lietuvoje. Norėjo keliauti po Europą, tačiau neturėjo galimybės, todėl apie savo norą papasakojo draugui Pakistane, kuris pasakė jam, kad Europoje turi asmenį, kuris gali pagaminti netikrą dokumentą. Pagamintas netikras dokumentas buvo atsiųstas jam prieš savaitę prieš jam atvykstant į Lietuvą per kurjerio tarnybą DHL jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Už šį dokumentą jį pagaminusiam asmeniui apie 500 Eur sumokėjo Pakistane esantis jo draugas. Po kelių dienų, tikslios datos nepamena, jis netikrą dokumentą (leidimą laikinai gyventi Lietuvoje), Pakistano piliečio pasą, kartu su prašymu patvirtinti santuoką pateikė Metrikacijos skyriui. Žinojo, kad Lietuvoje yra nelegaliai, bet tikėjosi, kad Metrikacijos skyriuje niekas nepastebės, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje yra netikras (b. l. 48–49). Papildomos apklausos metu M. A. S. parodė, kad palaikė savo pirmos apklausos metu duotus parodymus, pripažino kaltę ir labai gailėjosi dėl poelgio (b. l. 63).

Kaltinamojo M. A. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. J. parodė, kad ji dirba Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje Vilniuje, Kalinausko g. 21. 2016 m. gruodžio 10 d., apie 11.30 val., į kabinetą, kuriame ji dirba, atėjo Pakistano pilietis ir Lietuvos pilietė, kurie pateikė prašymą įtraukti į apskaitą jų bažnytinę santuoką, kuri buvo sudaryta Musulmonų sunitų dvasiniame centre – muftiate. Ji patikrino dokumentus: prašymą, bažnytinį pranešimą, bažnyčios įgaliojimą, pareiškėjų asmens dokumentus. Paklausė Pakistano piliečio, ar jis turi leidimą gyventi Lietuvoje. Jis atsakė, kad turi leidimą gyventi Lietuvoje. Pateikė savo pasą ir leidimą gyventi Lietuvoje. Ji padarė abiejų dokumentų kopijas. Paskyrė laiką 2016 m. gruodžio 13 d. 11.00 val. ir pasakė, kad jie gali ateiti atsiimti paruoštus dokumentus. Nurodytų dokumentų tvarkymą pradėjo 2016 m. gruodžio 13 d. ryte. Pagal pateiktame leidime gyventi nurodytą asmens kodą pastebėjo, kad Gyventojų registro duomenų bazėje nurodyti visai kito asmens duomenys. Norėdama įsitikinti, ar nėra klaidos, ji susisiekė su Gyventojų registro darbuotoju, kuris pagal jos jam nusiųstą leidimo gyventi Lietuvoje kopiją patvirtino, kad šis dokumentas yra padirbtas. Po to, kai Pakistano pilietis atvyko atsiimti dokumentus, jos kolegė paskambino ir informavo apie jo atvykimą policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir kartu su jo dokumentais pristatė į komisariatą (b. l. 33–34).

Iš 2016 m. gruodžio 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Dokumentas yra plastikinis, matyti įrašytas vardas „M. A.“, pavardė „S.“, galiojimo laikas nurodytas iki 2017 m. rugsėjo 4 d., dokumente yra asmens nuotrauka, kuri atitinka nuotrauką, kuri yra M. A. S. Pakistano piliečio pase. Matyti asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris, patikrinus duomenų bazėje, priklauso asmeniui A. K. (b. l. 23, 25–26).

Iš 2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(6192)-IS1-6996, matyti, kad leidimo gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Blankas atspausdintas sublimaciniu spausdintuvu. Leidime gyventi pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių nenustatyta (b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad M. A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, veikdamas tyčia, padėjo pagaminti netikrą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. A. S. vardu, pateikdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui savo nuotrauką, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikė prie savęs minėtą leidimą, žinodamas, kad jis netikras, ir 2016 m. gruodžio 10 d. 11.30 val. pateikė jį Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai.

Įtariamajam M. A. S. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. A. S. tam pritarė (b. l. 68).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę –nedirbantis, byloje duomenų apie asmens baustumą ir teistumą nėra, taip pat į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta M. A. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant tarp minimalaus ir vidurkio. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119–123 straipsniuose nustatyta tvarka M. A. S. buvo suimtas nuo 2016 m. gruodžio 13 d. (b. l. 54–55) iki 2016 m. gruodžio 30 d., todėl šis suėmime išbūtas laikas (aštuoniolika dienų) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 54–55), priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, naikintina.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. A. S. skirti galutinę bausmę – 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. A. S. suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. (aštuoniolika dienų), vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti, kad M. A. S. visiškai atliko jam paskirtą arešto bausmę.

M. A. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.