Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas areštu 36 (trisdešimt šešioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta bausmė – areštas 24 (dvidešimt keturioms) paroms.

Išaiškinta, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko (BVK 59 str. 2 d.). Pažeidus arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, ją teismas gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 str. 5 d.).

Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, R. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. L. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su R. R. 2016 m. balandžio 3 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), dėl mažareikšmės dingsties, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia bendrai suduodami nukentėjusiajam M. Š. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą, tuo padarė jam nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, kairiame skruoste ir apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties dalies vainiko lūžį, tai yra padarė nukentėjusiajam M. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam E. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat apylinkės teismas E. L. už padarytą nusikaltimą paskyrė tinkamą bausmę, kurią vertinti kaip aiškiai per griežtą nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad yra dvi E. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat į tai, kad yra nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei nusikalto būdamas recidyvistas; įvertino tai, kad nuteistasis įvykdė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių (BK 284 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai, nusikalto būdamas anksčiau teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka.

Taigi apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, kad E. L. už nusikaltimo padarymą skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam ir nustatydamas jos dydį, BK 54 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam E. L. apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirta bausmė – areštas 36 (trisdešimt šešioms) paroms, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta arešto 24 (dvidešimt keturioms) paroms bausmė – yra mažesnė už jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą arešto bausmės vidurkį (vidurkis 52,5 paros). Be to, apeliantui skirta bausmės rūšis – areštas nėra griežčiausia iš jo padarytos veikos sankcijoje numatytų bausmių rūšių (griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 2 metų). Dėl to nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar keisti ją į nuteistojo pageidaujamą bausmės rūšį nėra pagrindų. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Dėl to nuteistojo skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir konstatuoja, kad vien tik simbolinės ir nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas (kaip nagrinėjamu atveju apelianto prašoma skirti bauda) akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Nepagrįstai nuteistasis skunde nurodo, kad arešto bausmės vykdymas gali lemti jo darbo vietos, o kartu ir pragyvenimo šaltinio praradimą, nes, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantui skirtą arešto bausmę yra nurodyta atlikti poilsio dienomis.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir skirti E. L. jo pageidaujamą bausmę nėra pagrindų. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.