Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-28 · Administracinė byla Nr. AS-556-348-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-28
Bylos Nr.
AS-556-348-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
J. P., A. T., A. O., S. N., Č. T., M. T., I. M., D. B., K. V., R. M., L.
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaurės miestelis“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Administracinė byla Nr. AS556 - 348/2010Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. P., A. T., A. O., S. N., Č. T., Č. T., M. T., I. M., D. B., K. V., R. M., L. M., V. V., T. V. ir H. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaurės miestelis“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjų J. P., A. T., A. O., S. N., Č. T., Č. T., M. T., I. M., D. B., K. V., R. M., L. M., V. V., T. V. ir H. J. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 30-2231 panaikinimo.

2010 m. balandžio 15 d. teisme gautas pareiškėjų J. P., A. T., A. O., S. N., Č. T., Č. T., M. T., I. M., D. B., K. V., R. M., L. M., V. V., T. V. ir H. J. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, uždraudžiant atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2231 ,,Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ suformuotais sklypais, o būtent - išnuomoti, perduoti panaudos teise ar kitaip jais disponuoti.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjai motyvavo tuo, kad iki tol, kol galioja 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 30-2231, neteisėtai suformuotais sklypais gali būti pradėta disponuoti, t. y. jie gali būti išnuomoti, parduoti ar panaudoti kaip užstatas. Todėl, teismui tenkinus pareiškėjų skundą ir panaikinus įsakymą Nr. 30-2231, dėl teisių į šiuos sklypus perdavimo ar suvaržymo gali kilti sunkumų atkuriant iki neteisėtų atsakovo veiksmų buvusią padėtį, nes sandorių pripažinimas negaliojančiais reikalaus reikšmingų laiko ir finansinių sąnaudų, dar labiau padidės teismų darbo krūvis, pareiškėjai patirs pailgėjusio bylinėjimosi stresą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjų J. P., A. T., A. O., S. N., Č. T., Č. T., M. T., I. M., D. B., K. V., R. M., L. M., V. V., T. V. ir H. J. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių patenkino - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2231 suformuotais sklypais, o būtent, išnuomoti, perduoti panaudos teise ar kitaip jais disponuoti. (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

Teismas konstatavo, jog ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas motyvuotu proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu nesiėmus priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Vadovaujantis minėta norma, proceso dalyvių prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti motyvuotas, t. y. jame turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės ar faktai, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog yra reali grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pastarosios aplinkybės konstatavimas yra būtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Pagal ABTĮ 92 straipsnį, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju, teismui galimai priėmus sprendimą pareiškėjų naudai, t. y. panaikinus skundžiamą įsakymą, kuriuo nutarta suformuoti sklypus (duomenys neskelbtini) bei nustatyti jų duomenis, (duomenys neskelbtini), turėtų būti atkurta iki ginčijamo akto priėmimo buvusi padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs pareiškėjų prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę išdėstytus motyvus, konstatavo, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. neuždraudus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus su 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2231 suformuotais žemės sklypais, o būtent neuždraudus juos išnuomoti, perduoti naudotis panaudos teise ar kitaip jais disponuoti, tuo atveju jeigu teismas skundžiamą įsakymą panaikintų, pažeistos pareiškėjų teisės pilna apimtimi negalėtų būti atstatytos vien šios bylos sprendimo vykdymo procese. Pareiškėjams tektų bylinėtis dėl ginčijamo įsakymo pagrindu sudarytų sandorių teisėtumo ir pagrįstumo, o tai pasunkintų teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje vykdymą arba padarytų jį negalimą. Siekiant išvengti tokių pasekmių, pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintinas.

III.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį ir priimti naują - atmesti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pritaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika formuojama dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, t. y., kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamus aktus, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų ar taptų negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. AS11- 367/2007; AS15-622/2006, AS16-528/2007; AS8-488/2007 ir kt.). Realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinė byla Nr. AS5-155/2005; AS5-230/2005). Todėl pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą yra tik tuo atveju, kai bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas. Be to, tokiu atveju taip pat turi būti atsižvelgiama į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, procesų šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006).

2. Šiuo atveju, jeigu pareiškėjų reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo ir būtų patenkinti, pareiškėjų prašymu taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės neturės jokios įtakos priimto teismo sprendimo vykdymui, kadangi, panaikinus minėtą administracinį aktą, jis tiesiog nebesukels jokių teisinių pasekmių, taigi toks teismo sprendimas nereikalauja jokio vykdymo. Kitų reikalavimų (pvz. dėl žemės sklypų sugrąžinimo į ankstesnę padėtį) nagrinėjamoje byloje pareiškėjai nekelia. Tai reiškia, kad pareiškėjams palankaus teismo sprendimo atveju ginčijamas aktas būtų panaikintas, iki jo priėmimo buvusi teisinė padėtis atkurta, ko ir siekiama skundo reikalavimu.

3. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai šioje byloje neprašo atstatyti sklypų į buvusią padėtį, o tik prašo panaikinti skundžiamus administracinius aktus. Tuo atveju, jeigu įsakymų pagrindu ir būtų sudaryti tam tikri sandoriai, tai klausimas dėl jų teisėtumo būtų sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymas, apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtį, neįtvirtina, kad vienas iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslų - padėti pareiškėjams išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ir turi būti taikomos nagrinėjamos administracinės bylos ribose. Tiek iš pareiškėjų skundo, tiek iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę sieja su galimais papildomais ištekliais, kurie galėtų atsirasti teismui skundą patenkinus, tačiau tai nėra teisinis pagrindas pritaikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, remiantis VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenimis savivaldybė nėra sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkė. Šie sklypai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra išnuomoti UAB „Šiaurės miestelis“. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, ar atsakovas apskritai turi įgalinimus disponuoti valstybine žeme, t. y. ar teisės aktai numato atsakovui galimybę sudaryti sąlygas (priimti sprendimus, susitarimus), kurių pagrindu valstybinės žemės sklypai galėtų būti perleisti tretiesiems asmenims.

4. Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinę žemę, išskyrus žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirtus privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, ir ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos 11 punktu, parduodant valstybinę žemę, valstybei atstovauja ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį bei žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą pasirašo atitinkamos apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas. Žemės sklypų pardavimo dokumentus rengia apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyrius. Taigi sprendimą dėl žemės sklypo ar jo dalies pardavimo ar kitokio perleidimo priima apskrities viršininkas. Atsižvelgiant į tai, jo atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė negali disponuoti valstybei priklausančiu turtu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovas imsis veiksmų, kurie galimai apsunkintų teismo sprendimo vykdymą, kartu ir teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nagrinėjamojoje byloje. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje yra netikslinga, nes negalima daryti išvadą, kad jų nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas ar pasunkėtų jo įvykdymas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Šiaurės miestelis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje administracinėje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra subjektas, kurio kompetencijai priskirta disponavimo valstybine žeme funkcija. Todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai atsakovui yra pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės - draudimas atlikti bet kokius veiksmus su suformuotais žemės sklypais, t. y. draudžiama juos išnuomoti, perduoti panaudos teise ar kitaip jais disponuoti. Pareiškėjai ginčija administracinį aktą, kuriuo patvirtintas teritorijos detalusis planas. Pareiškėjai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes mano, kad jų netaikius, gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, klaidindami teismą, kad teritorija grąžintina pretendentams į nuosavybės teisės atkūrimą. Pažymi, kad šiuose sklypuose uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės miestelis“ nuosavybės teise valdo 34 pastatus, naudojasi jais ir teritorija, t. y. sklypai yra užstatyti. Todėl visiškai pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, prie šių pastatų buvo suformuoti žemės sklypai, reikalingi šiems pastatams eksploatuoti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, nurodytą atskirajame skunde, nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjai nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, kad atsakovas ar tretieji asmenys vykdo ar rengiasi vykdyti veiksmus, galinčius ženkliai apsunkinti pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padaryti įvykdymą neįmanomu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Kaip matyti iš pareiškėjų prašymo, jie ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-2231 ,,Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“, kuriuo buvo suformuoti du sklypai - (duomenys neskelbtini), nustatyti jų duomenys, tarp kurių - naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos, numatyti detaliuoju planu urbanistiniai-architektūriniai apribojimai ir sąlygos, bei nuspręsta pasiūlyti Vilniaus apskrities viršininko administracijai Miesto plėtros departamentui išduoti statytojui statybos leidimą tik pasiūlius pasirašyti paramos sutartį dėl socialinės infrastruktūros plėtros ir kt.

Pareiškėjų teigimu, ginčijamas atsakovo įsakymas pažeidžia pareiškėjų, kaip pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemės nuosavybės atkūrimą, teises. Taigi nesutinkama su viešojo administravimo subjekto priimtu teisės aktu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas bus nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.

Šiuo atveju, kaip matyti iš pareiškėjų J. P., A. T., A. O., S. N., Č. T., Č. T., M. T., I. M., D. B., K. V., R. M., L. M., V. V., T. V. ir H. J. teismui pateikto prašymo, pareiškėjai prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2231 ,,Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ suformuotais sklypais, o būtent - išnuomoti, perduoti panaudos teise ar kitaip jais disponuoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pav., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje kilusio ginčo turinį, į tai, kad ginčijamas aktas yra susijęs ne vien tik su atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaurės miestelis“, bet ir pareiškėjų J. P., A. T., A. O., S. N., Č. T., Č. T., M. T., I. M., D. B., K. V., R. M., L. M., V. V., T. V. ir H. J. interesais, konstatuoja, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Tačiau, teismo vertinimu, teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui tikslinga būtų ne uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2231 ,,Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ suformuotais sklypais, o būtent, išnuomoti, perduoti panaudos teise ar kitaip jais disponuoti, o laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.

Nesustabdžius šio ginčijamo akto galiojimo, šiuo atveju, ginčijamo įsakymo punktais nustačius sklypo naudojimo būdą bei pobūdį (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos) bei pasiūlius Vilniaus apskrities viršininko administracijai Miesto plėtros departamentui išduoti statytojui statybos leidimą tik pasiūlius pasirašyti paramos sutartį dėl socialinės infrastruktūros plėtros, sklypų naudotojams būtų teisinis pagrindas kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo statinių statybai ginčo sklypuose, į kuriuos pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, o gavus tokį leidimą – pradėti pramonės ir sandėliavimo įmonių statybas, pradėti plėtoti infrastruktūrą, kas skundo tenkinimo atveju apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, tačiau atsižvelgus į ginčo pobūdį, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirajame išdėstytus argumentus, teismo nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjų J. P., A. T., A. O., S. N., Č. T., Č. T., M. T., I. M., D. B., K. V., R. M., L. M., V. V., T. V. ir H. J. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patenkinti iš dalies ir laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2231 ,,Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. P., A. T., A. O., S. N., Č. T., Č. T., M. T., I. M., D. B., K. V., R. M., L. M., V. V., T. V. ir H. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaurės miestelis“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius