- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- 1-582-966/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nukentėjusysis
- A. A., L. A., M. A.
- Kaltinamasis
- J. L., E. R.
- Advokatai
- Aušra Ragelienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), III kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, 2016-01-18 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius nukentėjusiuoju):
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji J. L. ir E. R., veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 22 d. apie 0.00 val., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui ir A. A. susigrūmus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, M. A. ir L. A. atbėgus ginti A. A., E. R. vieną kartą sudavė smūgį M. A. į dešinį šoną ir L. A. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiesiems M. A. ir L. A. fizinį skausmą, J. L. kumščiu sudavė A. A. ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, bei E. R. pašokęs į viršų taip pat vieną kartą kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam A. A. į galvos sritį, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva dešinės akies vokuose bei nukentėjusiajai L. A. ginant A. A., grumtynių metu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva dešiniame dilbyje, dvejomis kraujosruvomis kairiame dilbyje, kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje.
Kaltinamasis J. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad tą vakarą sėdėjo bare su draugais Eimantu, Aurimu, Edvinu ir kitais pažįstamais. Jis norėjo į tualetą, tačiau prie tualeto buvo didelė eilė, todėl jis išėjo į lauką. Įėjo į netoliese buvusią bromą, nuėjo į laiptinę, ketino šlapintis, atsisegė diržą. Iš karto užsidegė šviesa ir išėjo nukentėjusioji L. A., klausdama, ką jis daro, buvo pikta, kad čia dažnai taip vyksta. Jis iš karto pasakė, kad išeina, tačiau ji ištraukė jam diržą. Jis prašė atiduoti diržą, tačiau ji ėmė tampyti jį, suplėšė marškinius, tačiau diržą atidavė ir jis išėjo. Kartu su moterimi dar buvo vyras, tik jis nematė, ar sūnus ar jos sutuoktinis. Grįžus prie baro, draugų draugai pamatė, kad suplėšyti marškiniai, klausė, kas atsitiko, jis papasakojo, kad suplėšė marškinius, atėmė diržą ir jie nuėjo aiškintis. Vienas iš tos kompanijos nuėjo aiškinti, tačiau jis jo nepažįsta, toks aukštas, plikas, tai nebuvo E. R.. Po kelių minučių jis taip pat nuėjo į tą kiemą, pamatė, kad vyksta muštynės – tas vaikinas mušėsi su vyriškiu. Jis pradėjo skirti besimušančius, rankomis skyrė, tačiau jam tik priėjus, vyras jį pargriovė – pakišo koją, jam parkritus pradėjo laikyti prispaudęs keliu, 2-3 kartus sudavė jam į kairę akį, buvo labai supykęs. Jis prašė paleisti, gulėjo ant nugaros. Dar kažkas ėmė jį laikyti, moteris įkando jam į ranką, kad jis gulėtų ir nejudėtų. Ką tuo metu darė kiti nukentėjusieji, nematė. Ką darė E. R., jis nematė. Nukentėjusiojo nesmaugė, jokių smūgių nesudavė.
Kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio vakarą, galėjo tai būti 2015-08-22, tiksliai neatsimena, jis su draugais buvo bare „(duomenys neskelbtini)“. Į barą atėjo su J. L., o kiti asmenys jam buvo pažįstami iš matymo. Bare vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo naktis. Vienu metu pasigedo J. L., kuris buvo išėjęs į tualetą. Kartu su pažįstamu A. L. išėjo jo ieškoti. Eidami pro bromą, išgirdo triukšmą kieme, išgirdo J. L. balsą. Užėjęs į kiemą iš arčiau pamatė J. L., gulintį ant žemės, jį laikė keletas žmonių, 3-4 žmonės, Jono akis buvo ištinusi. Jis puolė ginti J. L., sudavė vieną smūgį vienam asmeniui, berods nukentėjusiajam A. A., tada pamatė, kad yra filmuojama, kad atvyksta policija ir pabėgo. Kažkokia moteris filmavo telefonu. Jis buvo apsirengęs žalia maikute ir pilkais šortais. A. A. sudavė pašokęs į orą. Jokių kitų vaikinų iš baro tuo metu kieme nebuvo. Smurtavo tik dėl to, kad gynė savo draugą, buvo neblaivus, kas turėjo įtakos jo elgesiui. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad J. L. ieškoti ėjo kartu su G. (1 t., b. l. 109, 112), tačiau tiksliai neatsimena, ar tai buvo A. L. ar G., kurio pavardės nežino.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji L. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gerai visko neatsimena. Atsimena, kad buvo namuose, M. D. g. A. P., kad kieme užsidegė šviesa, per langą pamatė, kad vienas vaikinas su žaliais languotais marškiniais eina į priešais esančio namo laiptinę, tai buvo J. L.. Ji išėjo į kiemą pažiūrėti, nes pas juos pasitaiko, kad ateina į kiemą šlapintis. Išėjusi į kiemą ir įėjusi į laiptinę, pamatė, kad stovi vaikinas, atsegtomis kelnėmis ir ruošėsi šlapintis. Ji paklausė, ką jis daro, ir su juo apsistumdė. Ji truktelėjo jam už diržo ir šis išsimovė. Ji pasakė, kad jis gaus su tuo diržu, numetė diržą vaikinui ir jis su tuo diržu iš kiemo išėjo. Po kiek laiko, būdama namuose, vėl pamatė, kad kieme užsidega šviesa. Per langą pamatė, kad jau kitas vaikinas vėl eina į laiptinę. Ji pradariusi duris, paklausė, ko jam čia reikia ateiti, tada pamatė didelę kompaniją vaikinų, kitas vaikinas tiesiog dairėsi, kas išeis iš laiptinės, ji suprato, kad jis laukė to asmens, kuris prieš tai jo draugą išvijo iš kiemo. Ji išėjo su juo pasiaiškinti, tas vaikinas pareikalavo draugo diržo. Tuo metu į kiemą išėjo jos vaikai ir vyras. Tas vaikinas iš karto puolė jos vyrą, prie automobilio įvyko susistumdymas didelėje žmonių kompanijoje. Jie stengėsi bent vieną iš jų sulaikyti, kad atvykus policijai pavyktų viską išsiaiškinti. Vyras bandė laikyti tai vieną, tai kitą, pagaliau pavyko pargriauti J. L.. J. L. mosikavosi rankomis, spardėsi kojomis, stengėsi ištrūkti, o kiti vaikinai ėjo ratais kabinosi vyrui už kaklo, tempė ir bandė jį išlaisvinti. Sulaikius J. L., kiti pabėgo. Kaimynė viską filmavo. Tada brome kilo sąmyšis, vienas vaikinas pasakė kažkokius keiksmažodžius, pasišokinėdamas atėjo į kiemą ir trenkė jos vyrui. Tai buvo E. R.. Vyras po smūgio krito be sąmonės ir neatsikėlė, tada tas vaikinas dar trenkė kumščiu jos sūnui M. A. į šoną, trinktelėjo jos dukrai L. A. per veidą. D. L. tuo metu stovėjo ant laiptukų kartu su kaimyne, o M. stovėjo šalia jos vyro. Kai visi pasišalino, atvyko policija. Dukra atpažino vieną vaikiną iš atėjusių kompanijos. Mano, kad vaikinai atėjo atkeršyti už draugo išvarymą iš kiemo, išprovokuoti konflikto. Atsakydama į klausimus nukentėjusioji parodė, kad matė kaip J. L. mušė jos vyrą, trenkė su ranka į veidą daužė vyrą prie automobilio, tačiau buvo pargriautas. Pirmas išprovokavo muštynes vaikinas su tamsiais šortais, tada atėjo 5-6 vaikinai. J. L., buvęs su žaliais languotais marškiniais, atėjo jau muštynių eigoje, bet jis nesakė baigti muštynes, nors jis nebuvo labai agresyvus, tačiau prisidėjo prie muštynių mušdamas jos vyrą. Pargriautas ant žemės, jis gulėjo, daužėsi, bandė išsivaduoti, paskui aprimo, prieš tai gal ir gavo keletą smūgių, nes vyko grumtynės. Jos vyras kai grūmėsi su dviem vaikinais, atėjęs J. L. bandė kažkaip skirti, stumdėsi, sakė „neturiu pretenzijų“, lyg tai stuktelėjo jos vyrui, bandė draugą atitraukti, nes jie iš pradžių ne jį bandė sulaikyti, o kitą vaikiną.
Posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2015-08-22 apie 00.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdama salone pamatė nepažystamą jaunuolį, kuris kieme segėsi kelnes ir ketino šlapintis. Tada ji kartu su sūnumi išėjo į lauką jo išvaryti. Vaikinas su žaliais marškiniais teigė nieko nedarantis, tačiau tada ji ištraukė iš jo kelnių diržą. Tuomet atėjo jos vyras, atidavus diržą vaikinas pasišalino. Po keleto minučių atėjo kitas jaunuolis. Ji vėl išėjo su sūnumi į lauką pažiūrėti kas čia vyksta. Jaunuolis su mėlynais šortais buvo agresyvus sakė, kad atiduotų jam diržą. Iš paskos atėjo jos vyras ir jie pasakė jaunuoliui, kad diržas atiduotas bei, kad šis eitų namo. Tuomet vaikinas trenkė jos vyrui į veidą, o ši puolė jų skirti. Iš bromo pribėgo dar jaunuolių, to pasekoje tarp visų kilo susistumdymas, vienas laikė jos sūnų, kitas jos vyrą. Tuomet kažkas trenkė jos vyrui. Ji vis bandė atskirti nuo vaikinų tai sūnų, tai vyrą. Iš paskos atėjo vaikinas su žaliais marškiniais bei trenkė vyrui, tuomet tą jaunuolį pargriovė ant žemės ir ėmė laikyti. Visi kiti vaikinai dingo. Girdėjo kaip vienas vaikinas su mėlynais šortais šaukė, kad „eikit gelbėti, ko stovite“. Po kurio laiko atskubėjo vaikinas su mėlynais šortais ir trenkė jos dukrai į veidą, tuomet jo vyrui, ko pasekoje šis nukrito be sąmonės. Tuomet gauja pasišalino iš kiemo. Papildomos apklausos metu parodė, kad nepažįstamas jaunuolis, kuris atėjo į kiemą šlapintis, dėvėjo žalios spalvos marškinius, apie 20 metų amžiaus, apie 185 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, gelsvų trumpų plaukų. Kai išėjo jaunuolis, ji su sūnumi ir vyru grįžo į namus, kai po penkiolikos minučių atėjo kitas nepažįstamas jaunuolis, kuris buvo apie 20 metų amžiaus, apie 170 cm. ūgio, smulkaus, sportiško kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų. Dėvėjo baltus sportinius marškinėlius ir mėlynos spalvos šortus. Šis jaunuolis įėjo į laiptinę ir bandė imituoti, kad jis šlapinsis, laikė susidėjęs ant juosmens rankas ir dairėsi į šonus. Ji pamatė, kad vaikinas įėjo į laiptinę, išėjo į koridorių ir jį pamačiusi ir paklausė, ką čia darot. Po pasakytų žodžių vaikinas išėjo į lauką ir jai pasakė, kad atiduotų draugo diržą. Tuomet suvokė, kad sugrįžo jaunuolio draugas, kurį buvo išvijusi ir vaikinas atėjo išprovokuoti muštynių. Pamatė, kad kampe prie bromos stovi dar keturi, ar penki vaikinai. Iš paskos jos išėjo sūnus, o po keleto minučių atėjo ir vyras. Atėjus vyrui iš karto prie jo priėjo antrasis vaikinas ir rankos kumščiu trenkė vyrui į veido sritį. Po ko tarp vyro ir antrojo vaikino įvyko muštynės. Kiek matė vyrui sudavė ne mažiau trijų kartų į veido sritį. Tuomet prie jų pribėgo dar du nepažįstami vaikinai. Vienas iš jų buvo apie 20 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, dėvėjo juodos spalvos sportinį megztinį su baltomis juostomis ir buvo užsidėjęs ant galvos gobtuvą. Kitas buvo apie 20 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, dėvėjo pilkos spalvos sportinį megztinį, buvo užsidėjęs ant galvos gobtuvą. Ar šie vaikinai sudavė vyrui, ar sūnui smūgius, ar spyrius nežino, nes bandė apginti savo vyrą ir sūnų. Sūnus pribėgo apginti vyro ir norėjo kartu su vyru jį sulaikyti, bet nepavyko, nes išsisuko ir pabėgo toliau nuo jų. Taip pat tie patys vaikinai, kurie prisijungė vėliau, pabėgo toliau su antruoju vaikinu. Kažkuriuo metu, kai vyko muštynės prisijungė pirmasis vaikinas, kuris stovėdamas vyrui už nugaros bandė rankomis smaugti vyrą, apglėbdamas rankomis jo kaklą. Vyrui neleidus jo smaugti, vaikiną žaliais marškiniais parsigriovė ant žemės, kad galėtų sulaikyti. Vyras dukrai šūktelėjo, kad atneštų virvę. Dukra nuėjo į namus ieškoti virvės. Vaikinas pargriautas ant žemės sudavė rankos kumščiu ne mažiau dviejų kartų vyrui, kur pataikė negali pasakyti. Visa tai pamačiusi, su sūnumi puolė padėti vyrui. Ji paėmė vaikinui už vienos rankos ir ją laikė, o sūnus už kitos. Vyras tuo metu sėdėjo ant vaikino, kai dukra atnešė virvę ir vyras norėjo vaikiną surišti, bet vaikinas pasakė, kad nerišti, nes gulės ramiai. Tuomet vyras atsistojo, kai iš bromos atėjo antrasis vaikinas ir pašokdamas į viršų rankos kumščiu trenkė vyrui į galvą. Po smūgio vyras sukniubo ant žemės. Tuomet tas pats vaikinas pradėjo eiti link sūnaus, kai tuo metu dukra sušuko, kad „saugokitės ateina“. Tuomet tas pats vaikinas praeidamas rankos kumščiu trenkė dukrai į veido sritį ir grįžęs atgal prie vyro užsimojo rankos kumščiu trenkti vyrui, bet tuo metu sūnus užstojo vyrą ir pataikė sūnui į šoną. Tuomet kažkas iš vaikinų riktelėjo, kad atvažiuoja policija ir visi vaikinai nuėjo link Rotušės aikštės pusės. Atvyko policijos pareigūnai, kuriems perdavė sulaikytą jaunuolį. Ji taip pat patyrė sužalojimus, jai stipriai sumušta dešinė ranka, ant kurios buvo guzas, bet kuriuo metu patyrė sužalojimą negali pasakyti. Gali būti, kad grumtynių metu (1 t., b. l. 31, 32-33, 46).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Patikslino, kad tas vaikinas, kuris atėjo į kiemą reikalauti draugo diržo buvo E. R., jis pirmas sudavė jos vyrui. Taip pat jis sudavė ir paskutinį smūgį vyrui, pačioje muštynių pabaigoje. Būtent jį jos vyras bandė sulaikyti pirmą. Posėdžio metu matydama kaltinamuosius atpažįsta juos. Tvirtina, J. L. rankomis ėmė jos vyrui už nugaros, už kaklo ir traukė atgal, tačiau jai sunku dabar tiksliai atsiminti, nepamena dabar tiksliai, kokius J. L. dar veiksmus atliko.
Nukentėjusysis M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji jam nepažįstami. Buvo naktis, jis būdamas savo kambaryje, pamatė, kad kieme užsidegė šviesa, ant sienos pamatė šešėlį, kad į kiemą ateina vaikinas – dabar žino, kad tai J. L.. Išėjo į kiemą. Kieme jau buvo jo mama, iš karto atėjo tėtis, mama pasakė vaikinui nesišlapinti, ištraukė jam diržą, tėtis liepė vaikinui išeiti, šis pasiėmė diržą ir išėjo. Grįžus namo, po kurio laiko į kiemą vėl atėjo vaikinas, kaip dabar žino – E. R., kuris dėvėjo tamsius šortus, buvo gan tamsiai apsirengęs, trumpai kirptas. Jis su mama išėjo į kiemą, iš karto atėjo tėtis. Tik tėčiui praėjus pro jį, vaikinas puolė tėtį prie automobilio, trenkė tėčiui į veidą. Gavosi konfliktas, jis puolė gintį tėtį, mama jam iš paskos, tada dar sesuo atėjo. Jie bandė parversti tą vaikiną, kuris pradėjo muštynes. Atėjo vaikinas žaliais marškiniais, t. y. J. L., sakė: „baigiam viską taikiai“, jis jam nieko neatsakė, sudavę per kojas, su tėčiu pargriovė jį ant žemės, jis laikė vieną ranką, mama – kitą, o tėtis buvo koja jį prispaudęs. Antrą kartą atėjęs E. R. sudavė jo seseriai L. į veidą, jam sudavė į šoną, tiksliai neatsimena, ar ranka, ar alkūne, tada pasišokėjęs sudavė tėčiui. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis parodė, kad J. L., tuo metu kai jo tėtis mušėsi su E. R., priėjęs ir užsikabinęs jo tėčiui už kaklo, vertė jį atgal, smaugė, o kada jau siūlė konfliktą baigti taikiai, ar prieš tą bandymą jo tėtį atitraukti nuo besimušančio vaikino, ar paskui, negali tiksliai pasakyti. Jie ne J. L. iš pradžių ketino sulaikyti, nes J. L. atėjo vėliau nebuvo aršus, todėl buvo sulaikytas. Pargriautas ant žemės, J. L. mušė visus, kas jį laikė.
Posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. A. parodė, kad 2015-08-22 apie 22.00 val. adresu(duomenys neskelbtini), pamatė, kad į kiemą įeina nepažystamas vaikinas bei segasi kelnes norėdamas nusišlapinti. Norėdami išvaryti iš kiemo jaunuolį jis su mama išėjo į kiemą. Jo mama iš nepažystamo jaunuolio atėmė diržą, į pagalbą atėjo ir jo tėtis. Tėčiui atidavus atimtą diržą, jis išėjo. Po keleto minučių būnant namie pamatė, kad atėjo kitas jaunuolis ir jis su mama išėjo į lauką. Jaunuolis rėkė, kad atiduotų draugo diržą. Iš paskos atėjus tėčiui, minėtas vaikinas su mėlynais šortais trenkė tėčiui į veidą ir šie pradėjo grumtis. Iš bromo atbėgo jaunuolio draugai ir su jais prasidėjo grumtynės. Iš bromo prisijungė ir pirmas jaunuolis, kuris norėjo šlapintis, jis priėjo už mamos, tuomet jis bandė jį atitraukti, tuomet vaikinas trenkė kelis kartus tėčiui. Tuomet jaunuolį prispaudė prie žemės ir laikė. Kiti jaunuoliai kažkur dingo, prieš išeinant jaunuolis su mėlynais šortais norėjo dar trenkti jo tėčiui, tačiau pataikė jam į šoną. Jis su šeima laikė vaikiną su žaliais marškiniais ant žemės, kol sesė lakstė ir ieškojo virvės. Neradus virvės ji atsistojo prie kaimynės. Po kurio laiko vaikinas su mėlynais šortais ateidinėjo link jo ir jo šeimos piktai nusiteikęs bei trenkė sesei į veidą, po to jo tėčiui į veidą, ko pasekoje šis nukrito ant žemės be sąmonės. Tuomet jaunuolis ateidinėjo link, jis sakė jam, kad šis ateitų. Tuomet visa jaunuolių kompanija pasišalino, o kol atvyko policija ant žemės buvo laikomas vaikinas su žaliais marškiniais. Papildomos apklausos metu parodė, kad nepažįstamas jaunuolis, kuris atėjo šlapintis ir dėvėjo žalius marškinius, jam buvo apie 20 metų, apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių, trumpų plaukų. Po 10 minučių vėl kieme išgirdo triukšmą ir pasižiūrėjęs pro langą pamatė, kad ateina du jaunuoliai. Vienas jaunuolis buvo apie 20 metų amžiaus, apie 177 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, dėvėjo baltą maikę ir mėlynus šortus. Kito jaunuolio apibūdinti negali, neįsidėmėjo, tik atsimena, kad buvo apsivilkęs juodos spalvos sportinį megztinį su gobtuvu. Pamatęs šiuos jaunuolius, jis nulipo į pirmą aukštą ir išėjo į namo kiemą, pamatė, kad kieme yra mama su tėčiu ir abu vaikinai, kuriuos matė per langą. Einat link tėvų išgirdo, kad antrasis jaunuolis pasakė tėvams „atiduok diržą“. Tėtis jam pasakė, kad išeitų iš kiemo, o jis minėtam jaunuoliui pasakė, kad „pasižiūrėtų diržo pas draugą ir diržas yra kelnėse“. Tėtis vis prašė jaunuolio, kad išeitų iš kiemo, kai staiga antrasis jaunuolis rankos kumščiu trenkė tėčiui į veido sritį. Jis puolė apginti tėtį ir pripuolė prie vaikino, kuris trenkė tėčiui ir rankomis apsikabino jam per kaklą ir padedant tėčiui bandė pargriauti ant žemės, bet jiems nepavyko, kadangi jaunuolis muistėsi ir bandė ištrūkti. Tuo metu, kai bandė jaunuolį pargriauti, kitas jaunuolis, kuris stovėjo tėčiui iš nugaros pusės rankos kumščiu ne mažiau trijų kartų trenkė tėčiui į nugaros sritį. Kai kažkuriuo metu pribėgo pirmasis jaunuolis, kuris bandė išlaisvinti savo draugą, juos atskirdamas nuo jo (antrojo vaikino). Tuo metu antrasis jaunuolis ištrūko nuo jo ir tėčio ir kartu su trečiuoju vaikinu atsitraukė apie keturis metrus atgal. Tuo metu išėjo iš namo kaimynė, gyvenanti trečiame bute ir šaukė, kas čia darosi, kviečiu policiją ir paskambino policijai ir pranešė. Tuomet kaimynė įsijungė telefone filmavimo kamerą ir pasakė, kad viską filmuoja. Tuomet vaikinai pradėjo slėpti veidus. Tuo metu likęs kieme pirmasis jaunuolis prieidamas prie mamos ir paimdamas už rankos vis kartojo „baikim“ ir pradėjo mojuotis rankomis. Tuomet tėtis jaunuolį pargriovė ant žemės, ant nugaros, jis pribėgo padėti tėčiu ir laikė jaunuoliui už rankos, už kitos rankos laikė mama, o tėtis laikė atsisėsdamas ant jo. Jaunuolis labai spardėsi ir muistėsi, norėdamas ištrūkti, bet tėtis jį stipriai laikė. Tėtis pasakė, kad sesuo nueitų iš namų atnešti virvės. Sesuo išėjo į namus. Tuomet prie jų priėjo vėl tie patys jaunuoliai ir antrasis jaunuolis pasakė „traukiam“, bet niekas jam nieko neatsakė. Tada visi trys, tai yra mama, tėtis ir jis atsistojo. Tuo metu jį ties patys vaikinai prispaudė prie sienos, smūgių jokių nesudavė. Pamatė, kad į kiemą įeina dar du vaikinai, kurie priėjo prie mamos ir tėčio ir su jais apsižodžiavo. Šiuos vaikinus matė tą vakarą pirmą kartą ir jų apibūdinti negali. Tada tėtis apsisuko link jo ir pamatė, kad jį laiko jaunuoliai. Tuomet tėtis pradėjo eiti link jo, bet jaunuoliai jam neleido ateiti, tempdami tėtį nuo jo. Tuo metu atbėgo sesė iš namų ir kažkurį jaunuolį atstūmė nuo jo ir jis ištrūko nuo jaunuolių, atsitraukdamas nuo jų du metrus atgal. Besitraukdamas nuo jų pamatė, kad antrasis jaunuolis rankos kumščiu trenkė sesei į veido sritį. Kaimynė šaukė, kad viską nufilmavo ir į kaimynės pasakytus žiodžius sureagavo jaunuoliai ir visi nuėjo link bromos, tik ant žemės kaip gulėjo taip ir gulėjo jaunuolis žaliais marškiniais, kurį laikė toliau, kol atvyks policija. Po minutės laiko vėl pamatė, kad į kiemą grįžta antrasis jaunuolis, kuris vėl pasakė „traukiam“, bet jam niekas neatsakė. Tuomet atsistojo tėtis ir tas pats jaunuolis greitu žingsniu priėjo prie tėčio ir pašokdamas į orą dešinės rankos kumščiu trenkė tėčiui į žandikaulį. Po šio smūgio matė, kad tėčiui apsvaigo galva ir šis paeidamas keletą žingsnių atgal atsirėmė į automobilį. Tuomet jaunuolis vėl priartėjo prie tėčio, jis būdamas prie tėčio pamatė, kad jaunuolis užsimoja kaire ranka ir smūgiuoja tėčiui, bet tėtis išvengia smūgio ir jaunuolis pataiko jam į dešinį šoną. Po smūgio pajuto fizinį skausmą. Kaimynė šaukė „aš viską nufilmavau, kad jis pirmas trenkė“. Tuomet jaunuolis išbėgo iš kiemo link bromos ir kartu su draugais pasišalino. Po keleto minučių atvyko policijos pareigūnai, kuriems perdavė sulaikytą jaunuolį. Taip pat kartu su policijos pareigūnais važiavo ieškoti kitų jaunuolių, bet apvažiavę Senamiestį, jų nerado. Grįžus namo sesuo pasakė, kad rado jaunuolius, kurie dalyvavo įvykyje ir parodė per savo Facebook pažįstamo A. draugus, kuriuose atpažino ir sužinojo, kad antrasis apibūdintas jaunuolis yra E. R. (1 t., b. l. 62, 63-64).
Nukentėjusysis M. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patikslino, kad tyrimo metu tiesiog nepaminėjo, kad J. L. smaugė jo tėtį, o tik nurodė, kad jis bandė išlaisvinti savo draugą, juos atskirdamas nuo jo (antrojo vaikino), nes jam buvo šokas iš karto po muštynių. Dabar geriau atsimena aplinkybes.
Nukentėjusysis A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, jie jam žinomi tik iš įvykio. J. L. pamatė, kai šis buvo laiptinėje be kelnių, diržas buvo pas jo žmoną, jis palydėjo vaikiną iki bromos ir šis išėjo. Po kokių 10-15 minučių jis išgirdo, kad jo žmona vėl kažką varo iš kiemo, išėjęs pamatė E. R., kuris imitavo šlapinimąsi, dairėsi, kad išeis į kiemą. Netoliese dar buvo vienas vaikinas su šortais. Ties bromu buvo dar keletas vaikinų. E. R. pareikalavo diržo, jis pasakė, kad neturi, suprato, kad atėjo su kerštu ir netikėtai iš E. R. gavo smūgį. Jis ėmė laikyti E. R., tačiau gavo nemažai smūgių. Pamatė, kad sūnų prispaudęs prie sienos laiko du vaikinai, vienas iš jų - J. L., baksnoja sūnų. Jis paleido E. R., ėmė ginti sūnų, tada pajuto, kad jį plaštakomis smaugia, laužia atbulomis, smūgius į nugarą jautė. Atsisukęs pamatė, kad už jo stovi J. L., kuris laikė jį už švarko, tačiau kas jį smaugė, nematė. J. L. jau buvo apsiraminęs, prašė taikytis gražiuoju, bet jis pasakė, kad nepaleis jo. J. L. norėjo bėgti, tada jis jį pargriovė, pasakė, kad policija jau važiuoja. J. L. daužėsi, jis parašė dukters atnešti virvę, kad surišti. Tuo metu atėjo E. R., ragino draugus traukti J. L., bet niekas nesiryžo, tada E. R. pasakė, kad jam tas pats, ir atėjęs sudavė jam. E. R. atpažino iš nuotraukų kaip asmenį, kuris prieš jį smurtavo. Jam buvo padaryti sužalojimai veide, mėlynės, nubrozdintas kaklas.
Posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2015-08-22 apie 00.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), per buto langą pamatė kaip vidiniame kieme jo žmona su sūnumi bėga su nepažįstamu jaunuoliu, kuris dėvėjo žalios spalvos languotus marškinius. Išėjęs į lauką jis jaunuoliui pasakė, kad keliautų iš kiemo. Prieš tai jo žmona iš nepažįstamo jaunuolio buvo atėmus kelnių diržą, kadangi išėjęs iš baro jis atėjo į jų kiemą nusišlapinti. Vaikinui pasišalinus iš kiemo jis su sūnumi grįžo į butą. Po keleto minučių išgirdo, kad žmona vėl konfliktuoja su jaunuoliu, todėl išėjo ginti žmonos. Jam išėjus į kiemą, nepažystamas jaunuolis reikalavo atiduoti kelnių diržą, kurį iš jo paėmė. Jis pagrasino jaunuoliui, kad išeitų, teigdamas, kad jokio diržo jis neturi. Nepažįstamas jaunuolis trenkė kumščiu į dešiniąją veido pusę ir pradėjo stumdytis. Jaunuolis buvo su balta maikute ir mėlynais šortais. Iš bromo pribėgo dar keturi jaunuoliai ir su jais prasidėjo grumtynės. Jaunuoliai jam suduodavo po kelis smūgius į įvairias kūno vietas. Prie jų prisijungė pirmas vaikinukas su žaliais marškiniais ir kelis kartus trenkė į veidą. Tada jis su nepažįstamu jaunuoliu parkrito ant žemės, kadangi norėjo bent vieną iš jų sulaikyti. Tuomet jaunuolis pradėjo jį smaugti. Atbėgusi jo dukra pradėjo jį ginti. Kažkuris jaunuolis trenkė jo dukrai į veidą, kitas smūgiavo žmonai. Jaunuolis su mėlynais šortais jam nepataikęs sudavė jo sūnui. Prispaudę prie žemės jie laikė jaunuolį su žaliais marškiniais. Kiti jaunuoliai pamatę, kad jų sėbro nepaleis pasišalino iki baro ir sprendė kaip išlaisvinti jų draugą. Jis atsistojo, kad susirinkti šlepetes, tuomet iš bromo vaikinas su mėlynais šortais ant jo šaukė necenzūriniais žodžiais „man pochui“ ir greitu žingsniu priėjęs prie jo trenkė jam į veidą, ko pasekoje jis prarado sąmonę, nukrito ant žemės. Visą konfliktą matė kaimynai, jie iškvietė policiją bei filmavo visą konfliktą. Kol atvyko pareigūnai jo šeima laikė vaikiną su žaliais marškiniais. Jam buvo suplėšyti rūbai. Papildomos apklausos metu parodė, kad nepažįstamas jaunuolis, kuris atėjo į kiemą šlapintis, dėvėjo žalios spalvos marškinius, buvo apie 20 metų amžiaus, apie 185 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių, trumpų plaukų. Kai išėjo jaunuolis, jis su sūnumi ir žmona grįžo į namus, kai po penkiolikos minučių atėjo kitas nepažįstamas jaunuolis. Žmona jam pasakė, kad jis neitų, nueis ji pati išsiaiškins. Išgirdo, kaip žmona pasakė vaikinui „nerandat kitos vietos, kur šlapintis“, o vaikinas žmonai pasakė, kad atiduotų diržą. Tuomet suprato, kad atėjo prieš tai išvyto jaunuolio draugų kompanija. Jis išėjo į kiemą ir pamatė, kad kieme stovi žmona, sūnus ir nepažįstamas vaikinas, kuris atrodė apie 20 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, nuskusta galva, plaukai vos matėsi. Ir nuo bromos pusės ateina dar vienas nepažįstamas vaikinas, kuris atrodė apie 18 metų amžiaus, apie 170 cm. ūgio, smulkaus, sportiško kūno sudėjimo, trumpų, tamsių plaukų. Jis priėjo prie antrojo vaikino ir pasakė, kad jie jokio diržo neturi, atidavė vaikinui. Tuomet jis nusisuko nuo to vaikino pasižiūrėti link bromos, nes ten vaikinų buvo apie keturis, ar tai penkis, kai pajuto smūgį į dešinę veido pusę, kaip suprato jam smūgiavo rankos kumščiu antrasis vaikinas. Tuomet iš karto smūgiavo trečiasis vaikinas rankos kumščiu į kaktą. Jis antrąjį vaikiną griebė už kaklo ir jie abu suklupo ir jis jį paguldė ant žemės. Tuomet tarp jų įvyko grumtynės. Grumtynių metu vienas kitam smūgių nesudavė. Grumtynių metu juto ne mažiau trijų smūgių į nugarą, po ko pajutęs fizinį skausmą paleido laikytą vaikiną, kuri nubėgo link bromos. Grumtynių metu jį kažkuris iš vaikinų bandė smaugti. Kas smūgiavo į nugarą, nežino. Tuomet pamatė, kad sūnų užpuolė dar du vaikinai, iš kurių vienas buvo su žaliais marškiniais, kurį apibūdino pirmąjį, o kito vaikino apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo, tik atsimena, kad jis buvo su šviesiai rudomis (molio spalvos) kelnėmis. Nematė, kad vaikinai, kurie buvo prie sūnaus būtų jam sudavė smūgius. Jis priėjo prie sūnaus ir vaikinus nustūmė į šoną. Tada pamatė, kad vaikinas su rudomis kelnėmis nubėgo link bromos, kur visi stovėjo. Tuo metu, kai nustūmė vaikiną rudomis kelnėmis, pajuto iš dešinės pusės šono du smūgius į veido sritį, kuriame stovėjo pirmasis vaikinas. Po suduotų smūgių parsigriovė vaikiną ant žemės ir jį paguldė ant pilvo ištiesdamas jam kojas ir rankas. Sūnus atėjo jam padėti ir laikė vaikiną. Dukrai pasakė, kad nueitų atnešti virvę. Dukra išėjo. Jis atsisėdo ant vaikino ir pamatė, kad kelnėse įsivėręs tą patį diržą, kurio atėjo reikalauti jo draugas. Jis išvėrė diržą ir mėgino surišti jam kojas, nes jis labai spardėsi, bet nesurišo, nes prie jo apie penkių metrų atstumu priėjo ir stovėjo trečiasis vaikinas, kuris reikalavo, kad paleistų. Jis jam pasakė, kad eitų iš čia. Jis nuėjo link bromos, kur stovėjo kiti vaikinai, kurių nesimatė ir jie tik iškišdavo vis pažiūrėti, kas vyksta ir jų paklausė „ar traukiam jį, ar ne“. Vaikinai, ar atsakė ką ar ne, nežino, negirdėjo, nes buvo atstumas apie dešimt metrų nuo jų. Ir vėl išgirdo kaip tas pats trečiasis vaikinas pasakė „man pofik“ ir atsisuko link jo ir paėjęs keletą žingsnių vėl pasakė „man pofik“ ir bėgte pribėgo prie jo, pasišokdamas į orą rankos kumščiu jam trenkė į veidą. Pajuto stiprų smūgį, po ko jam svaigo galva ir prastai orientavosi aplinkoje. Visi vaikinai pabėgo. Po keleto minučių atvyko policijos pareigūnai, kuriems perdavė sulaikytą jaunuolį. (1 t., b. l. 13, 14-15, 28).
Nukentėjusysis A. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patikslino, kad po įvykio jautėsi prastai, tačiau atsiminė viską gerai.
Nukentėjusioji L. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta tik iš įvykio. Pati niekada nesikiša, kai į kiemą kas nors ateina šlapintis, tačiau tą kartą, ji išėjo į kiemą padėti tėvams ir broliui. Ji atėjo konflikto įkarštyje. Pamatė, kad tėtis grūmėsi su J. L., tėtis pusiau sėdomis laikė prirėmęs J. L., kad šis nepabėgtų. Matė E. R., kuris buvo netoliese bandė trenkti broliui M. A.. Ji sušuko broliui saugotis, tada E. R. sudavė jai kumščiu į veidą, tada sudavė broliui. Ji labai pasimetė po smūgio, nuėjo šalia kaimynės. Tada E. R. kažkurį laiko tarpą buvo pasišalinęs, po kokų dešimties minučių vėl atėjo ir sudavė tėčiui smūgį į galvą. Tėtis nuo smūgio susmuko. Brome ji pamatė buvusį klasioką A. L., todėl visus kitus taip pat atpažino, nes jie prieš tai buvo įdėję nuotrauką į svetainę Facebook. E. R. buvo apsirengęs šviesiai žalia maike ir šortais iki kelių. Taip pat muštynėse dalyvavo asmuo, kuris liko nenustatytas ir kuris labai panašus į E. R., todėl visi juos painioja. Tas vaikinas, kuris pradėjo konfliktą, nebuvo E. R., tai tas nenustatytas asmuo. E. R. atėjo vėliau, sudavė jai, broliui ir tėčiui smūgį į galvą.
Posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. A. parodė, kad 2015-08-22 apie 00.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo kažkokį triukšmą kieme ir išėjo pasižiūrėti kas vyksta. Tuomet kieme pamatė, kaip jos tėtis su broliu laiko ant žemės jaunuolį žaliais marškiniais bei išgirdo kaip tėtis šaukė, kad ši atneštų iš namų virvę. Ji nuėjo ieškoti, bet nerado bei grįžo atgal ir atsistojo prie kaimynės, kuri stovėjo prie savo durų ir filmavo. Tuomet pastebėjo, kad iš bromo ateina vaikinas su mėlynais šortais. Šis trenkė jos tėčiui į veidą ir jis parkrito. Norėdama apginti tėtį, ji bandė vaikiną nustumti, tačiau šis jai trenkė į veidą. Sužalojimų nepatyrė, tik juto fizinį skausmą. Kai jai trenkė tuomet jaunuolis ėjo link jos brolio bei norėjo trenkti ir jam. Pamatęs, kad neišlaisvins draugo jaunuolis apsisuko ir visi pasišalino. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai. Papildomos apklausos metu parodė, kad nepažįstamas jaunuolis, kurį tėtis su broliu laikė ir dėvėjo žalios spalvos marškinius, buvo apie 20 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių, trumpų plaukų. Šis jaunuolis gulėjo ant žemės, ant pilvo, ant jo nugaros sėdėjo tėtis ir jį laikė, o brolis jam padėjo laikyti, nes jaunuolis labai muistėsi, norėdamas pabėgti. Tuomet tėtis jos paprašė nueiti į namus paieškoti virvės. Ji išėjo ir namuose ieškojo virvės, užtraukau apie 5 minutes laiko, kol surado virvę. Išėjusi į lauką su virve ir pamatė, kad tėtis su broliu vis dar laiko jaunuolį ir nuo bromos pusės pamatė ateinantį nepažįstamą jaunuolį, kuris buvo apie 20 metų amžiaus, apie 170 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, labai trumpų plaukų, dėvėjo baltą maikutę ir mėlynos spalvos šortus. Jaunuolis priėjo prie tėčio ir dešinės rankos kumščiu trenkė tėčiui į veido sritį. Po šio smūgio, kaip matė tėčiui apsvaigo galva. Šis jaunuolis grįžo atgal prie bromos, kur kaip matė stovėjo dar du vaikinai, iš kurių vienas jos pažįstamas A. L.. Šie du vaikinai nebuvo priėję arčiau, jie tik žiūrėjo nuo bromos pusės. Praėjus keletui minučių antrasis jaunuolis grįžo atgal į kiemą ir broliui pasakė „ateik, ateik“. Ji tuo metu sušuko broliui ir tuo momentu antrasis jaunuolis rankos kumščiu trenkė broliui, kur pataikė nematė. Tuomet tas pats jaunuolis, praeidamas pro ją, rankos kumščiu trenkė jai į kairę veido pusę. Po ko patyrė fizinį skausmą. Po šio smūgio, ji jaunuolį pastūmė nuo savęs ir jaunuolis nuėjo link bromos. Po įvykio per savo Facebook pasižiūrėjo pažįstamo A. L. draugus ir sužinojo, kad antrasis jaunuolis yra E. R. (1 t., b. l. 49, 50-51).
Nukentėjusioji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Patikslino, kad E. R. maikė buvo žviesiai žalia, todėl tamsoje atrodė, kad ji balta. Paaiškino, kad po muštynių buvo streso būsenoje, buvo sumuštas tėtis, todėl ji galėjo painioti E. R. smūgių sudavimo eiliškumą, tačiau E. R. tikrai sudavė jai į veidą, broliui M. A., tiksliai nežino į kurią vietą.
Liudytoja E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji jai nėra pažįstami, ji žino juos tik iš įvykio, nukentėjusieji – kaimynai. Žino, kad buvo naktis, išgirdo kieme triukšmą. Išėjusi į kiemą prie automobilio pamatė muštynes, matė, kad užpultas yra jos kaimynas, mušė A. A.. Matė, kad ir kaimynė L. A. laiko vaikiną, kuris buvo kaimynų prispaustas prie žemės. Pargriautas vaikinas languotais marškiniais daužė jos kaimyną, bandė išsivaduoti. Dar matė, kad kiti vaikinai, kurių buvo keturi ar penki, išeidinėjo, o vienas vaikinas, t. y. E. R. buvo labai agresyvus ir smogė kaimynui A. A.. Ji suprato, kad E. R. atėjo vaduoti sulaikyto vaikino. Dar matė, kad kažkuris iš vaikinų sudavė L. A., tačiau kuris, negali atskirti. Nematė, kad būtų suduota M. A. ar L. A.. Ji vis sakė, kad filmuoja, tada tas vaikinas vėl išėjo, vėl atėjo, matė, kad jis agresyvus. Jokių sužalojimų nematė, nepastebėjo. Dėl šio įvykio buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, ji jautėsi nesaugiai, nes buvo užpulta kieme. Visko tiksliai neatsimena, tik tam tikrus momentus, po įvykio apklausiama geriau atsiminė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. R. parodė, kad 2015-08-22 apie 00.00 val. išgirdo kieme triukšmą ir išbėgo pasižiūrėti į kiemą, nes pas juos į kiemą vos ne kiekvieną savaitgalį iš senamiesčio barų, pagrinde iš baro „(duomenys neskelbtini)“ esančio(duomenys neskelbtini) ateina vaikinai šlapintis. Taip buvo ir šį kartą. Išėjusi į kiemą pamatė, kad visi kaimynai A. kieme. Pamatė kaip vienas, ar du nepažįstami vaikinai muša kaimyną A. A., kuris buvo prie automobilio. L. tuo metu jos paprašė, kad kviestų policiją. Taip pat pamatė, kad nuo bromos pusės ateina dar keturi, ar tai penki nepažįstami vaikinai, kurių visų amžius apie 18-20 metų amžiaus, visi apie 170 cm. ūgio, lieknų sudėjimų. Ji iš karto išėjusi į kiemą, įsijungė telefone filmavimo kamerą ir vaikinus perspėjo, pasakydama, kad „juos filmuoju ir visus priduosiu policijai“, kurie priėjo prie kaimynų, kurie tuo metu laikė prispaudę prie žemės vaikiną, dėvintį žalios spalvos languotus marškinius ir kažkuris iš tų vaikinų spyrė du ar tris kartus A., kur spyrė nematė. Tuomet visi vaikinai nuėjo link bromos, o tuo metu ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir iškvietė policiją. Bepranešdama policijai, pamatė, kad A. iš burnos bėga kraujas, o vaikinas, kurį laikė A., pastoviai spardėsi, mušėsi rankomis ir bandė išsilaisvinti, norėdamas pabėgti. Kai ji jau buvo iškvietusi policiją, grįžo atgal vienas vaikinas, kuris buvo apsivilkęs šviesios spalvos maikute su užrašais, trumpai kirptais plaukais ir ėjo link kaimynų. Kai tuo metu visi kaimynai laikė vaikiną prispaustą prie žemės, o A. tuo metu stojosi. Ji tuo metu vėl pasakė, kad juos filmuoja ir yra iškviesta policija, bet vaikinas vis tiek priėjo prie A. ir jam rankos kumščiu smogė vieną kartą į veido sritį. Tuo metu, kai trenkė Arui, pamatė, kad kiti vaikinai ateina nuo bromos link kiemo. Matė, kad tai buvo labai stiprus smūgis, nes buvo trenktas iš visos jėgos. P. A. pribėgo jo sūnus M., kuris prilaikė tėvą. Po suduoto A. smūgio vaikinas grįžo atgal į bromą, kur stovėjo kiti vaikinai. Po minutės laiko vėl grįžo atgal tas pats vaikinas ir pamatęs, kad ji toliau filmuoja, apsisuko ir grįžo atgal į bromą. Ji nusekė iš paskos ir pamatė, kad atvažiuoja tarnybinis policijos pareigūnų automobilis, visi vaikinai, kurie buvo įvykyje stovėjo prie baro „Pas Stenley“ ir jie išskirstydami Vilniaus gatve nuėjo link Rotušės aikštės. Tik išėjusi į kiemą pamanė, kad įjungė kamerą, bet iš to streso buvo įjungusi tik filmavimo režimą ir nenufilmavo, bet vėliau, kai vaikinai grįžo atgal nufilmavo. Kiek ir kuriam kaimynui sudavė smūgių, negali pasakyti, dėl patirtos stresinės būsenos. Atvykusiems policijos pareigūnams perdavė sulaikytą vaikiną, dėvintį žaliais languotais marškiniais. Praėjus valandai po įvykio kaimynų dukra L., prisiminė buvo vienas iš matymo pažįstamas vaikinas, kurį prisiminė, kad jis tą patį vakarą „Facebook“ patalpino nuotrauką, kad bare „Pas Stenley“ švenčia su draugais. Pasižiūrėjo nuotrauką ir pamatė, kad toje nuotraukoje yra tie patys vaikinai, kurie buvo atėję į kiemą. Vaikinus pažino pagal jų aprangą. Vaikinas, kuris buvo apsirengęs balta maikute su užrašu „Facebook“ save pasivadinęs E. R. (1 t., b. l. 67-68).
Liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji yra jo draugai, nukentėjusieji nepažįstami. 2015 metų vasaros pabaigoje su draugais šventė centre. Vienu metu, pamatė, kas dingo J. L., išėjo į tualetą ir negrįžo. Jis su E. R. išėjo jo ieškoti. Už bromo pamatė kiemą, kuriame kažkoks vyras muša J. L.. Buvo tamsu, šviesos kieme nebuvo, kažkas švietė telefonu. E. R. nuėjo padėti J., vieną kartą sudavė kažkam ir jie išėjo. J. tuo metu gulėjo ant žemės, gerai neatsimena. Asmens vardu G. nepažįsta, gal ir buvo toks su jais kompanijoje tą vakarą.
Posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad 2015-08-21 apie 22.00 val. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį Vilniaus gatvėje, Kaune, neatsimena tiksliai, bet mano, kad atėjo su G., kurio tikslesnių duomenų nežino. Po pusvalandžio ar valandos, tiksliai negali pasakyti prie jų prisijungė J. L., M. K. ir E., kurio pavardės nežino. Taip pat prie jų staliuko prisijungė dar trys nepažįstami vaikinai, kurie buvo kažkurio draugo draugai. Bare linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Apie 24.00 val. visi išėjo į lauką parūkyti, kai J. kažkur nuėjo. Kai pamatė, kad kažkas iš jų, kas negali pasakyti, nuėjo iš paskos Jono link bromos. Praėjus trims ar keturioms minutėms išgirdo triukšmą sklindantį nuo bromos. Nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Praėjęs bromą išgirdo, kad iš kairės pusės sklinda triukšmas ir norėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, bet nieko nematė tik matė prožektorių šviesą, kuri švietė į akis. Nieko nepamatė, tik girdėjo žmonių balsus, ką jie kalbėjo negali pasakyti, nes nesuprato jų žodžių. Atgal į barą negrįžo, draugų nesutiko, parėjo į namus (t. 1, b. l. 78).
Liudytojas paaiškino, kad nežino, kodėl jo parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu skiriasi. Teisme geriau viską atsimena. Kas dar su juo kartu, be E. R., ėjo į bromą, nežino.
L. M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų nepažįsta. Atsimena, kad dirbdamas policijos pareigūnu gavo iškvietimą, kad vyksta muštynės. Atvažiavę rado nukentėjusiuosius, kurie nurodė, kad į laiptinę įėjo vaikinas, kilo muštynės, bei vieną iš vaikinų buvo sulaikę ir perdavė pareigūnams.
Liudytojui neatsimenat aplinkybių, apie kurias jis ankščiau buvo davęs parodymus, buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.), kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2015-08-22 dirbo kartu su tyrėju K. B., radijo šaukiniu „417“, kai apie 00.05 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad M. D. g. 13A, pranešėjos kaimyną ką tik užpuolė jam nepažįstamas asmuo, jį sumušė. Nuvykus į vietą rado vyrą, kuris prisistatė A. A. ir kuris paaiškino, kad jį ir jo šeimą užpuolė grupė, apie 5-7 jaunuoliai. Vienas iš grupės jaunuolių bandė šlapintis namo laiptinėje, o pareiškėjas bandė juos išvaryti, tuomet kilo muštynės, kurių metu A. A. buvo sumuštas. Vieną iš užpuolusių jaunuolių, kaip vėliau paaiškėjo J. L., jiems atvykus pareiškėjas buvo sulaikęs, o kiti jaunuoliai, dalyvavę muštynėse, buvo pabėgę. Konflikte su jaunuoliais taip pat dalyvavo A. A. žmona L. A., dukra L. A. ir sūnus M. A.. Ant A. A. ir J. L. veidų matėsi sumušimai. Greitosios medicinos pagalbos abu asmenys atsisakė. Dėl J. L. veiksmų A. A. turėjo pretenzijų ir teigė, kad rašys pareiškimą. Apvažius netoli įvykio, esančias gatves, jaunuoliai dalyvavę muštynėse, nebuvo rasti. 00.10 val. J. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno į Centro PK (t. 1, b. l. 77).
Iš 2015-08-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namo kiemas adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6-10).
Kaip matyti iš 2015-08-24 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), A. A. nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 18).
2015-08-26 asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. A. iš pateiktų 8 nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje pažymėtoje Nr. 4, t. y. E. R., kaip asmenį, kuris apklausoje buvo nurodytas kaip trečiasis asmuo (t. 1, b. l. 26-27).
Kaip matyti iš 2015-08-24 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), L. A. nustatyta kraujosruva dešiniame dilbyje, dvi kraujosruvos kairiame dilbyje, kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 36).
2015-09-08 apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu. Apžiūros metu nustatyta: atidarius pirmojo failo vaizdo įrašą girdėti moteriškas balsas, sakantis „prašau išeiti iš čia“, vyrišką balsą sakantį „išeiti iš čia“. Matyti ateinantis įtariamasis E. R., kuris užsimoja dešine ranka, o moteriškas balsas sako „prašau išeiti iš kiemo, aaaaa jis pirmas užpuolė A., tą aš mačiau“. Vaizdas neaiškus, judantis, įvykio nematyti ir girdimi tik garsai. Atidarius antrojo failo vaizdo įrašą girdėti tos pačios moters balsas, sakantis „dar užpult, nes tavo jau yra smūgiai, tave priduos draugas, nes vienas nesėdės tikrai“. Matyti išeinantis įtariamasis E. R. (t. 1, b. l. 69-70).
2015-08-22 00:45 val. pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 8154 nurodyta, kad J. L. nustatytas 1,19 promilių girtumas (t. 1, b. l. 79).
Veikos kvalifikavimas
Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: „tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...". Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje surinkti įrodymai, tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų, įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtina, kad vieta, kur vyko konfliktas teisingai laikoma vieša vieta – nurodytu adresu yra vidinis kiemas, tačiau iš pagrindinės gatvės patekimas į jį yra laisvas, į jį bet kuriuo metu gali patekti pašaliniai asmenys.
Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.
Kaip matyti iš BK 284 str. 1 d. dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Kaltinime J. L. bei E. R. nurodyta, kad jų padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.
Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – iš dalies kaltinamojo E. R. parodymai, nukentėjusiųjų, liudytojos E. R. parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, specialisto išvados, patvirtina, kad kaltinamieji E. R. bei J. L., taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, viešoje vietoje – gyvenamojo namo kieme, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, matant nukentėjusiesiems, liudytojai bei savo draugams, elgėsi įžūliai: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam A. A. į veidą, J. L. ne mažiau nei du kartus sudavė ranka į veidą nukentėjusiajam A. A., o E. R. tyčia rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. A. į veidą, nukentėjusiajai L. A. į veidą bei nukentėjusiajam M. A. į dešinį šoną, tuo bendrais kaltinamųjų ir nenustatyto asmens veiksmais nukentėjusiajam A. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiesiems L. A. bei M. A. sukeltas fizinis skausmas. Taip pat muštynių metu buvo sužalota nukentėjusioji L. A.. Kad buvo sužalota būtent minėto konflikto metu, patvirtino pati nukentėjusioji, objektyviai jos sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta sužalojimų pobūdis, lokalizacija bei patvirtinta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-08-22 (t. 1, b. l. 36). Tokius kaltinamųjų veiksmus stebėjo kiti asmenys, buvo nakties metas, buvo sužaloti nukentėjusieji, sukeltas išgąstis, nesaugumo jausmas liudytojai, nutrauktas jos poilsis, todėl akivaizdu, kad dėl tokių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Teismas vertina, kad nukentėjusiųjų užpuolimas ir smūgių jiems sudavimas kilo dėl menkavertės priežasties, dėl to, kad iš kiemo buvo išvarytas ketinantis namo laiptinėje šlapintis J. L., vėliau dėl to, kad jis buvo laikomas nukentėjusiųjų, tačiau ir iš nukentėjusiųjų parodymų, ir kaltinamųjų parodymų matyti, kad joks kaltinamojo J. L. turtas nebuvo pasisavintas, diržas jam buvo grąžintas, vėliau J. L. nors ir buvo laikomas, tačiau nebuvo mušamas, gulėjo ramiai, jokių duomenų apie, tai kad šauktųsi pagalbą, nėra, tarp J. L. bei nukentėjusiųjų ankščiau kilęs konfliktas dėl ketinimo šlapintis kieme jau buvo pasibaigęs, nei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nei E. R. niekaip asmeniškai nelietė, buvo pasirinktas netinkamas būdas aiškintis dėl išvarymo iš kiemo ir draugo sulaikymo, kaltinamųjų reakcija nukentėjusiųjų atžvilgiu šioje situacijoje buvo neadekvati, be to, jų tyčinis elgesys buvo agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtina, todėl darytina išvadą, jog jo veika pirmiausia nukreipta viešajai rimčiai pažeisti.
Nors kaltinamasis E. R. nepripažino, kad sudavė nukentėjusiajai L. A. į veidą bei M. A. į šoną, tačiau teismas šiuos parodymus vertina, kaip siekį sušvelninti savo kaltę, minimizuoti elgesį ir jais nesivadovauja. Kaltinamojo E. R. parodymai nebuvo nuoseklūs, jis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pirmą kartą 2015-09-08 (t. 1, b. l. 109), visiškai nepripažino savo kaltės, nurodė, kad niekam jokių smūgių nesudavė, vėliau apklausiamas 2016-01-04 (t. 1, b. l. 112) kaltę iš dalies pripažino, nurodė, kad ketindamas išlaisvinti J. L., sudavė vieną smūgį vyriškiui, kuris laikė J. L., daugiau niekam jokių smūgių nesudavė. Be to, iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad E. R. atėjus į kiemą, brome jo laukė ne tik A. L., kaip nurodė kaltinamasis, bet dar du nenustatyti jaunuoliai, kas rodo, kad kaltinamasis, duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, nesiekė padėti nustatyti tiesą. Tai, kad L. A. buvo suduota į veidą, o M. A. į šoną patvirtina visų nukentėjusiųjų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nukentėjusiųjų parodymus dėl L. A. suduoto smūgio patvirtino liudytoja E. R. teisiamojo posėdžio metu. Taip pat teismas sprendžia įrodytu, kad L. A. bei M. A. sudavė būtent E. R.. Šias aplinkybę nukentėjusioji L. A. patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, kad jai į veidą sudavė būtent tas pats asmuo, kuris dar sudavė jos broliui į šoną bei sudavė paskutinį smūgį jos tėvui į galvą, tas asmuo matomas vaizdo įraše bei jį atpažįsta teismo salėje. E. R. pripažino sudavęs smūgį A. A.. Taip pat ir nukentėjusioji L. A. nuosekliai teigė, kad muštynių pabaigoje į kiemą atėjo E. R., kuris sudavė jos dukrai, tada jos sūnui bei vyrui. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiami nukentėjusieji kaltinamojo nei vardo nei pavardės nežinojo, todėl ir nenurodė, tačiau iš jų parodymų akivaizdu, kad tai padarė tas pats asmuo. Nukentėjusysis A. A. taip pat pirmosios apklausos metu patvirtino, kad matė, kaip vienas iš vaikinų sudavė jo dukrai į veidą, o vaikinais su mėlynais šortais, ketindamas suduoti jam, o jį užstojus sūnui, sudavė sūnui į šoną ir tas pats vaikinas sudavė jam į galvą, sakydamas, kad jam tas pats (t. 1, b. l. 13). Netikėti tokiais nukentėjusiųjų bei liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, iki įvykio nukentėjusieji ir kaltinamasis nebuvo pažįstami, pagrindo nukentėjusiesiems nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį nenustatyta.
Nors kaltinamasis J. L. taip pat nepripažino, kad būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam A. A., tačiau teismas šiuos jo parodymus vertina kaip siekį išvengti atsakomybės ir jais nesivadovauja. Be to, kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklūs. Jis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą, jokių aplinkybių apie tai, kad stengėsi nutraukti muštynes taikiai, nenurodė, nurodė, kad papasakojo draugams, kad „bromoje nepažįstami asmenys jam suplėšė marškinius“, draugo pažįstamas nuėjo aiškintis, jie pamatė, kad vyksta muštynės, vienas iš gyventojų pasakė, kad kviečiama policija ir jį iš karto paguldė ant žemės, o kiti draugai pabėgo. Apklausiamas kaltinamasis nurodė, kad neatsimena, ar kam nors sudavė smūgius ar sukėlė fizinį skausmą, neatsimena, nes buvo girtas (t. 1, b. l. 87). Apklausiamas antrą kartą, parodė, kad pamatęs muštynes tikrai jokių smūgių niekam nesudavė, tik ėjo atskirti savo pažįstamo nuo jam nepažįstamų asmenų, aplinkybės, kad dėl girtumo neatsimintų aplinkybių, nenurodė (t. 1, b. l. 90). Be to, kaltinamasis parodė ikiteisminio tyrimo metu, kad jie išgirdę triukšmą vidiniame kieme, pažiūrėti ėjo kartu su Aurimu, Eimantu ir Mariumi, kas akivaizdžiai prieštarauja kaltinamojo E. R. parodymams, kad jis kartu su A. L., bare pasigedę J. L. ėjo jo ieškoti ir atrado jį jau laikomą nepažįstamų asmenų. Apklausiamas teisme kaltinamasis J. L. nurodė, kad išgirdęs muštynes, pažiūrėti ėjo vienas (t. 2, b. l. 37). Kaltinamasis teisme parodė, kad jis konflikto neprovokavo, draugų nesiuntė atkeršyti už tai, kad jis buvo išvytas iš kiemo dėl ketinimo šlapintis gyvenamojo namo laiptinėje, o draugų draugai patys nuėjo aiškintis su nukentėjusiaisiais, jis į konflikto vietą grįžo jau esat prasidėjusioms muštynėms ir prie jų neprijungė, o siekė jas nutraukti, bandė skirti besimušančiuosius, prašė baigti konfliktą taikiai, tačiau buvo sulaikytas nukentėjusiųjų. Šiuose kaltinamojo parodymuose yra tik dalis tiesos. Tai, kad kaltinamasis J. L., grįžęs į kiemą antrą kartą ne iš karto pradėjo bandyti nutraukti konfliktą ir skirti besimušančiuosius, o pirma prisijungė prie muštynių ir sudavė keletą smūgių nukentėjusiajam į veidą, nurodė nukentėjusysis A. A. tiek teikdamas pareiškimą policijai 2015-08-22 (t. 1, b. l. 5), tiek pirminės bei papildomos jo apklausų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 13, 14-15). Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. A. nenurodė, kad J. L. sudavė jam keletą kartų į veidą, tačiau jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus, nurodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu gerai atsiminė įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis nurodė, kad J. L. bandė švelninti situaciją ir taikytis tik tada, kai viskas jau buvo aprimę. Nukentėjusiojo parodymus dėl J. L. suduotų smūgių patvirtino ir nukentėjusioji L. A., kuri teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ir J. L. įsivėlė į muštynes, prie automobilio vykstant konfliktui, sudavė jos sutuoktiniui A. A. ranka į veidą (t. 2, b. l. 11), taip pat nurodė, kad tik paskui J. L. aprimo, prašė jį paleisti. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir nukentėjusysis M. A., nors jis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nelabai atsimena aplinkybes, nurodė, kad iš tiesų J. L. buvo prie jo priėjęs, siūlė konfliktą pabaigti taikiai, tačiau pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino, t. y. patvirtino, kad J. L. prisijungęs prie konflikto, keletą kartų sudavė jo tėčiui (t. 1., b. l. 62). Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, jie iš esmės nuoseklūs, nėra prieštaringi. Nors nukentėjusieji duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme painiojo kaltinamųjų veiksmų eiliškumą, kai kurių aplinkybių teisiamojo posėdžio neatsiminė, tačiau, esmines aplinkybes nurodė aiškiai ir nuosekliai, o įvertinus nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, tai, kad prieš nukentėjusiuosius buvo naudojamas smurtas, šiokie tokie netikslumai nėra laikytini esminiais prieštaravimais, kas užkirstų kelią vadovautis nukentėjusiųjų parodymais. Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, patvirtina jau minėta specialisto išvada, kurioje taip pat nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas galėjo būti padarytas vienu ar daugiau smūgių (t. 1, b. l. 18). Padarytas sužalojimas nukentėjusiajam akivaizdžiai buvo matomas ir policijos pareigūnui, atvykusiam į įvykio vietą. Liudytojas policijos pareigūnas M. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvykus į įvykio vieta matė ant A. A. bei J. L. veidų sužalojimus (t. 1, b. l. 74, t. 2 b. l. 35-36). J. L. nurodė, kad konflikto neprovokavo, draugų nesiuntė kelti muštynių, tačiau jokių duomenų apie tai, kad būtų stengęsis būtent besimušančius draugus atskirti nuo nukentėjusiųjų nėra, nukentėjusiųjų parodymai tik patvirtina, kad jis lyg ir bandė traukti nukentėjusįjį nuo kito besimušančio vaikino, taip pat J. L., tų draugų, kurie jo manymu jo žodžius suprato neteisingai ir nuėjo aiškinti dėl neva jam neatiduoto diržo, neįvardijo, kad rodo, kad duodamas parodymus jis nebuvo nuoširdus, nesistengė padėti išsiaiškinti įvykio aplinkybių. Taip pat, nors nukentėjusieji patvirtino, kad iš tiesų kaltinamasis J. L. aprimus muštynėms siūlė konfliktą baigti taikiai, tačiau jo vėlesni veiksmai, t. y. aktyvus priešinamasis sulaikymui, grumtynės bei muštynės su nukentėjusiaisiais, tik patvirtina, kad jis siūlė nutraukti konfliktą ne dėl to, kad jam nepritarė iš esmės, o dėl to, kad visi būtų paleisti, nebūtų kviečiama policija ir jis su draugais galėtų išvengti atsakomybės. Nors kaltinamasis nurodė, kad pats buvo visiškai nepagrįstai sulaikytas ir sužalotas, ką patvirtina byloje pateikta specialisto išvada (t. 1, b. l. 94), todėl būtent nukentėjusiųjų veiksmai turėtų būti vertinami kaip nusikalstami, tačiau teismas nesutinka su tokia kaltinamojo J. L. versija. Nukentėjusieji, išėję išvaryti iš kiemo jų manymu atėjusių šlapintis vaikinų, paaiškinę, kad jokio diržo neturi, be pagrindo buvo užpulti, nukentėjusiajam A. A. buvo suduotas smūgis, kilo muštynės, prie kurių kaip nustatyta prisijungė ir kaltinamasis J. L., nukentėjusieji, patyrę smurtą, pagrįstai bandė sulaikyti bent vieną iš besimušusiųjų, todėl šiame kontekste nukentėjusiųjų veiksmai, kuriais galimai buvo padaryti sužalojimai kaltinamajam, esminės reikšmės neturi. Toks nukentėjusiųjų elgesys, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją bei įvertinus kiekvienam asmeniui garantuojamą teisę į savo nuosavybės apsaugą bei asmens neliečiamumą, neabejotinai pateisinamas.
Kaltinamųjų veiksmus šioje situacijoje teismas vertina kaip demonstratyvius, kas rodo, kad jie savo veiksmus suvokė kaip nepagarbos aplinkai demonstravimą, nes elgėsi ne pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, menkaverčiam konfliktui spręsti pasirinko tokią vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę bei sukeliamus padarinius, suvokė, jog savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką ir norėjo taip veikti, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamųjų nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas, o jie patys, kaip nusikaltimo bendravykdytojai. Smurtą viešoje vietoje prieš nukentėjusiuosius vartotojo tiek J. L., tiek E. R. tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kas patvirtina staiga kilusį jų susitarimą bendriems veiksmams bei norą taip veikti. Nors byloje liko nenustatyta, kuris konkrečiai iš besimušančiųjų sužalojo nukentėjusiąją L. A., tačiau, kiek ir kuris iš smurtavusių asmenų sudavė smūgių, nėra privalomai įrodinėtina aplinkybė, už atskirų bendrininkų veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia, atsako visi nusikaltimo bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kuris iš jų smurto veiksmų atliko daugiau ar mažiau. Kaltinamieji su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu veikė bendrai, nei vienas neprieštaravo kitam dėl kito atliekamų veiksmų ir nebandė jų nutraukti. Nors kaltinamasis J. L. aprimus muštynėms siūlė konfliktą nutraukti taikiai, tačiau tai niekaip nepaneigia jo paties pavojingų veiksmų, kai jis prisijungė prie muštynių, smurtavo prieš nukentėjusįjį A. A.. Kaltinamieji suvokė, jog kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu kėsinasi į tą patį objektą – viešąją tvarką, nukentėjusiųjų sveikatą, savo elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kad nusikalstamą veiką daro ne kuris nors vienas, o bendrai.
Formuluojant kaltinimą, buvo nurodyta, kad J. L. smaugė nukentėjusįjį A. A., tačiau teismas sprendžia šią aplinkybę nesant įrodyta neabejotinais įrodymais, todėl šalina iš kaltinimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. A. parodė, kad grumtynių su vienu iš besimušančiu jaunuolių metu, pajautė, kad yra smaugiamas, laužiamas atbulomis, kas smaugė nematė, atsisukęs pamatė J. L.. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kuriuo vėliau patvirtino, A. A. nurodė, kad J. L. jį smaugė jau būdamas parverstas ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nurodė, kad grumtynių su nenustatytu jaunuoliu metu pajuto, kad yra smaugiamas, tačiau kas jį smaugė nematė, o tuomet pamatė J. L. prirėmusį jo sūnų prie sienos. Tokie nukentėjusiojo parodymai dėl jo smaugimo aplinkybių, vertintini kaip nevisiškai nuoseklūs, akivaizdu, kad nukentėjusysis negalėjo tuo pačiu metu būti smaugiamas J. L., kai matė, kad J. L. tuo metu laiko jo sūnų prirėmęs prie sienos. Nukentėjusysis M. A. apie tai, kad jo tėtis buvo smaugiamas J. L. nurodė tik teisiamojo posėdžio metu, o ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmos nei papildomos apklausų metu neužsiminė, nors teisme nurodė, kad papildomos apklausos metu gerai atsiminė įvykius. Nukentėjusioji L. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, kaip J. L. rankomis apglėbęs kaklą smaugė jos sutuoktinį, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad J. L. mušė jos sutuoktinį, tačiau, kad smaugė, nurodė, kad jai sunku atsiminti, nurodė, kad lygtai ėmė sutuoktiniui už nugaros, traukė jį, tačiau J. L. ji nestebėjo, rūpinosi sūnumi. Be nukentėjusiųjų nenuoseklių parodymų apie aukščiau nurodytą aplinkybę, jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusysis būtų smaugiamas nėra. Nukentėjusysis nurodė, kad jo kaklas dėl patirto smaugimo buvo nubrozdintas, tačiau specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 18) nurodyta, kad nukentėjusiojo kūno paviršiuje be nustatyto sužalojimo akies vokuose, kitų sužalojimų nenustatyta.
Taip pat byloje nepavyko nustatyti konkrečios veiksmų, suduotų smūgių sekos, todėl kaltinimas tikslintinas, smurtinių veiksmų eiliškumo nenurodant.
Dėl bausmių
Skiriant kaltinamiesiems bausmes atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 str.).
Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, iš chuliganiškų paskatų. Dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji turtinės ir neturtinės žalos nepatyrė.
Kaltinamasis J. L. nusikalto būdamas neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, 98, 99), dirbantis (t. 1, b. l. 101), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 148), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus konsultacijų kabinete nesilankė ir nesigydė (t. 1, b. l. 103, 104). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skiriant šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nustatytinas mažesnis už šios rūšies bausmė vidurkį, nustatant įpareigojimą, kuris darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
Kaltinamasis E. R. ankščiau neteistas, tačiau prieš tai buvo padaręs analogišką nusikalstamą veiką, dėl ko 2016-01-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, kas iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, kas jis yra linkęs pažeidinėti viešąją tvarką. Kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 119, 122), nurodė, kad dirba, mokosi (t. 1, b. l. 122), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 77), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus konsultacijų kabinete nesilankė ir nesigydė (t. 1, b. l. 124, 125). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skiriant šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nustatytinas mažesnis už šios rūšies bausmė vidurkį, nustatant įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
Prokurorės pasiūlytas įpareigojimas – be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos papildomai neskirtinas, kadangi šią pareigą nuteistiems laisvės apribojimo bausme ir taip numato įstatymas (BK 48 str. 3 d. 1 p.).
Kaltinamasis J. L. BPK 140 str. pagrindu buvo sulaikytas 2015-08-22, 00.05 val., iš sulaikymo paleistas 2015-08-23, 16.15 val. Vadovaujantis BK 66 str., laikino sulaikymo laikas (2 paros) įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).
Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- 1 kompaktinis diskas, saugomas byloje (t. 1, b. l. 71), saugotinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305, 307-308 str.
nusprendė:
J. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-08-22 00.05 val. iki 2015-08-23 16.15 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį jam įsiteisėjus – panaikinti.
E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį jam įsiteisėjus – panaikinti.
I. J. L. bei E. R., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus – 1 kompaktinį diską, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.