- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-196-153/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Leonas Jachimavičius, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Narvija“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juodeliai“
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 42.11.1; 50.11.1;
2010 m. kovo 30 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Narvija“ atstovui V. J., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodeliai“ atstovui advokatui V. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Narvija“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-4974-91/2009 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Narvija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juodeliai“ dėl skolos, baudos, delspinigių priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Narvija“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Juodeliai“ 2 124 Lt skolą, 500 Lt baudą, 965,14 Lt delspinigius, 107,67 Lt žyminį mokestį, 550 Lt išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ir 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nurodė, kad 2007-10-25 šalių sudaryta sutartimi Nr. 20071025/25 ieškovę įsipareigojo per sutartyje numatytą terminą ir numatyta tvarka pateikti prekes ir paslaugas, o atsakovė UAB „Juodeliai“ įsipareigojo priimti prekes (paslaugas) ir apmokėti per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo datos. Atsakovė kreipėsi atlikti rąstų tekinimo mašinos remontą, sumontuoti guolius. Atsakovei buvo nurodyta, kad jos pateikti guoliai neatitinka įrengimo techninės dokumentacijos, tačiau atsakovė prašė pakeisti jų pateiktus guolius. Ieškovė 2008-12-09 sumontavo guolius, nesuteikdama jiems garantijos. Įrenginys su guoliais padirbo kelias dienas ir užstrigo. Guolis užstrigo dėl per mažo radialinio tarpelio ir galimų mazgo deformacijų. Ieškovė už atliktus remonto darbus išrašė atsakovei 2008-12-11 PVM sąskaitą faktūrą GTT Nr. 0062361 2124 litams. Atsakovė neapmokėjo ieškovės išrašytos 2008-12-11 PVM sąskaitos faktūros GTT Nr. 0062361. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė, ji turi mokėti 500 Lt baudą, numatytą 2007-10-25 Sutarties 9 p. ir 0,1 % dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną pagal 2007-10-25 Sutarties 5 p.
Atsakovė UAB „Juodeliai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. 2007-10-25 buvo pasirašyta sutartis Nr. 20071052/25, tačiau sutartis pasirašyta tik prekių pirkimui, todėl sutarties sąlygos negali būti taikomos paslaugų teikimui, kurios buvo teikiamos UAB „Juodeliai“ pagal atskirus žodinius susitarimus. Atsakovė iš ieškovės 2008-12-11 PVM sąskaitos faktūros GTT Nr. 0062361 negavo. Teismui ši sąskaita pateikta be atsakovės parašo. Atsakovė nurodė, kad apie tai, jog guolis neatitinka pardavimo dokumentų ir kad ji yra netinkama montavimui į pateiktą įrenginį, ieškovė UAB „Narvija“ atsakovės nebuvo informavusi. Ieškovė atliko guolių montavimo darbus ir juos pridavė šalims pasirašant 2008-12-09 darbų perdavimo?priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad darbams suteikiama 6 mėnesių garantija, kad darbai atitinka tokios rūšies paslaugų kokybės reikalavimus ir kad neatsako už įrangos gedimus, atsiradusius dėl neteisingo įrangos naudojimo ir netinkamos techninės priežiūros.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės UAB „Narvija“ priteisė valstybei 5,50 Lt pašto išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą šalims.
Teismas nustatė, kad ieškovės UAB „Narvija“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, iki teismo posėdžio pradžios jokio prašymo teismui nepateikė. Atsakovė UAB „Juodeliai“ prašė nagrinėti bylą iš esmės nedalyvaujant ieškovės atstovui. Teismas nutarė bylą nagrinėti iš esmės. Teismas sprendė, kad sutartis Nr. 20071052/25 pasirašyta tarp šalių tik prekių pirkimui, todėl sutarties sąlygos negali būti taikomos paslaugų teikimui, kurios buvo teikiamos pagal atskirus žodinius susitarimus. Teismas nurodė, kad 2008-12-11 PVM sąskaita faktūra GTT Nr. 0062361 atsakovei UAB „Juodeliai“ nebuvo įteikta 2008-12-22. Šios sąskaitos iš ieškovės atsakovė negavo, jos nėra byloje, ji nėra atsakovės pasirašyta . Ieškovės nurodytą dieną buvo gauta ne 2008-12-11 PVM sąskaita faktūra GTT Nr. 0062361, o 2008-12-09 PVM sąskaita faktūra GTT Nr. 0062337. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Narvija“ atliko atsakovės pateiktų guolių montavimo darbus atsakovės rąstų tekinimo mašinoje. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog pranešė atsakovei, kad atsakovės pateiktas guolis yra netinkamas. Kadangi ieškovė nepranešė atsakovei apie netinkamą guolį, ieškovė turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką ir atsiradusią žalą. Teismas sprendė, kad ieškovei UAB „Narvija“ netinkamai atlikus savo darbus, jai ir tenka visa su tuo susijusi rizika ir atsakomybė, dėl to ieškovė jokios teisės reikalauti iš atsakovės UAB „Juodeliai“ apmokėti už pačios ieškovės netinkamai atliktus darbus neturi teisės, taigi ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas nurodė, kad šalių sutarties Nr. 20071052/25 sąlygos negali būti taikomos paslaugų atlikimui, todėl ieškovė UAB „Narvija“ neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti minėtoje sutartyje numatytos baudos ir delspinigių. Be to, ieškovės delspinigiai netinkamai apskaičiuoti, daliai apskaičiuotų delspinigių yra suėjęs 6 mėnesių senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d.). Teismas taikė ieškinio senatį, nes to prašė atsakovė. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalaujama delspinigių suma po 0,1 procento per dieną yra neprotingai didelė ir leidžia ieškovei nepagrįstai pelnytis atsakovės sąskaita. Toks delspinigių dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, teismų praktikos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Narvija“ su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodė, kad teismas neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, sprendimą priėmė pažeisdamas įstatymo normas. Ieškovė nurodė šiuos motyvus:
1) teismo nurodytas teiginys, kad ieškovė nustatytu laiku nepateikė atsiliepimo į pareikštą priešieškinį, neatitinka tikrovės, nes atsakovė UAB „Juodeliai“ civilinėje byloje priešieškinio ieškovei UAB „Narvija“ nepateikė, todėl ieškovė UAB „Narvija“ neturėjo pareigos pateikti atsiliepimo į tai, kas nebuvo pareikšta. Teismo sprendimo įžanginėje dalyje bei rezoliucinėje sprendimo dalyje nekalbama apie UAB „Juodeliai" priešieškinį ieškovei UAB „Narvija“;
2) teismas neteisingai taikė CPK 246 str. nuostatas, reglamentuojančias šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Pagal CPK 246 str. 1 d., kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Teismas netaikė CPK 246 str. 1 d. nuostatų, bet taikė CPK 246 str. 2 d. nuostatą, kuri reglamentuoja atsakovo ar jo atstovo neatvykimo teisines pasekmes, tarp jų ir bylą išnagrinėti iš esmės. UAB „Juodeliai“ šiame civiliniame procese buvo atsakovė, o ne ieškovė, todėl, vadovaujantis CPK 246 str. l d., teismas atsakovės prašymu galėjo priimti sprendimą už akių arba palikti ieškinį nenagrinėtą, o ne išnagrinėti bylą iš esmės;
3) dėl procesinės teisės normų pažeidimo ir netinkamo jų taikymo buvo neteisingai išspręsta byla ? ieškovė prarado teisę paduoti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei galimybę atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pateikti įrodymus, galinčius turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui, nes šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Juodeliai“ prašė sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti iš ieškovės atsakovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Atsakovė su apeliacinio skundo argumentais nesutiko dėl šių motyvų:
1) apeliantė nenurodė iš esmės jokių pagrindų, kuriais remiantis būtų galima panaikinti priimtą teisingą teismo sprendimą;
2) naikinti sprendimą dėl to, jog vietoje sprendimo už akių buvo priimtas sprendimas bylą išnagrinėjus iš esmės, negalima. Vien tik aplinkybė, kad byla išnagrinėta iš esmės, nesudaro pagrindo naikinti teisingą teismo sprendimą;
Šalies argumentai
3) apeliantė nenurodo jokių motyvų ir argumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisingas, t. y. nenurodo jokių absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nenurodo netinkamo materialinės teisės normų pritaikymo ar išaiškinimo (CPK 330 str.);
4) šiuo atveju teismas, ištyręs bylos įrodymus iš esmės, savo priimtame sprendime išsamiai pasisakė dėl visų bylos aplinkybių ir savo sprendime išsamiai išdėstė motyvus, kurias remdamsis ieškovės ieškinį atmetė. Bylą išnagrinėjus iš esmės, vietoje formalaus įrodymų vertinimo teismas įdėjo daugiau pastangų vertindamas bylos įrodymus (nors galėjo vertinti tik formaliai) ir vertindamas bylos įrodymus iš esmės ieškovės teisių nepažeidė;
5) apeliantės argumentai, kad dėl šio pažeidimo prarado teisę paduoti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei galimybę atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pateikti įrodymus, galinčius turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, yra nepagrįsti. CPK 7 str. įpareigoja proceso šalis sąžiningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kurias grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 135 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. numato, kad ieškovas privalo pateikti visus ieškinį pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė visus, jos manymu, reikšmingus bylos nagrinėjimui įrodymus galėjo pateikti tiek kartu su ieškiniu, tiek ir bylą nagrinėjant teismo posėdyje, tačiau jokių naujų įrodymų ieškovė teismui nepateikė. Jokių naujų įrodymų apeliantė nepateikė ir su apeliaciniu skundu;
6) apeliantė neįrodė, kad dėl procesinio teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla, todėl sprendimo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Iš esmės teisingas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais;
7) apeliacinės instancijos teismo teisė bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ribojama tiek apeliacinės instancijos prigimtimi, tiek proceso operatyvumo principu;
8) apeliantės nurodyta aplinkybė, kad teismas neteisingai sprendime nurodė, jog ieškovė nustatytu laiku nepateikė atsiliepimo į pareikštą priešieškinį, laikytina teismo rašymo apsirikimo klaida, kuri iš esmės jokios įtakos teismo priimto sprendimo teisingumui ir pagrįstumui neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.
Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, dėl to suklydo priimdamas sprendimą, tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 329 str. 1 d.).
CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės atstovas prašė neatvykus ieškovei priimti sprendimą už akių (b. l. 46). Tačiau teismas nutarė bylą nagrinėti iš esmės, remdamasis CPK 231 str. 5 d. Todėl negalima sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatymo priimdamas teismo sprendimą, o ne sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinės procesinės teisės normų reikalavimus, nes neatliko veiksmų, nurodytų CPK 246 str. 1 d.
Pagal bendrąją taisyklę (CPK 232 straipsnis) teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, kurioje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimai išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims ir kt. CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. CPK 234 straipsnyje yra nurodyta, kad civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. „Pranešimas“ šiuo atveju reiškia ne bet kokį informavimą, o informavimą būtent apie bylos nagrinėjimą teisme. Sistemiškai aiškinant šias proceso teisės normas, darytina išvada, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimdamas nutarties) ir priimti teismo sprendimą tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paskyrė bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje 2009 m. spalio 1 d., 10 val., teismo nutartis ieškovei UAB ,,Narvija“ ir atsakovei UAB „Juodeliai“ įteikta pasirašytinai (b. l. 42, 43). Teismo posėdyje paaiškėjus, kad į parengiamąjį posėdį neatvyko ieškovės UAB ,,Narvija“ atstovas, teismas nutarė bylą nagrinėti teismo posėdyje iš esmės ir priėmė civilinėje byloje sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė (b. l. 46, 48-50).
Taigi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės teismo posėdyje ir priėmęs teismo sprendimą nedalyvaujant ieškovei, kai nėra patikimų duomenų apie jų tinkamą informavimą, pažeidė CPK 133 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ieškovei CPK jai suteiktas procesines teises, įgalinančias ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo, – teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. (CPK 42 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nesant bent vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, skundžia teismo sprendimą, pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.
Atsižvelgiant į nurodytus proceso teisės normų pažeidimus, apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijos (CPK 329 str. 1 d., 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.