Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. D. atstovo advokato E. B. (toliau – Atstovas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria buvo nuspręsta V. D. pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi V. D., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 kovo 22 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuris tęsiamas iki šiol, paskutinį kartą pratęsiant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 30 d. nutartimi.

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas buvo tenkintas iš dalies - pratęsiant V. D. taikomą priverčiamą medicininę priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi V. D. pagrįstai pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

8. Asmens psichikos būklės vertinimas bei jos nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju pakankamai svarbią reikšmę turi V. D. gydančių gydytojų išvados ir rekomendacijos. Vertinant 2020 m. rugsėjo 3 d. gydytojų psichiatrų komisijos (toliau – Komisija) pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad V. D. elgesyje nepastebima agresyvaus elgesio, nepasitaikė rėžimo pažeidimų ar konfliktinių situacijų ir jo būklė vertinama kaip stabili, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija be kita ko, nurodo, kad V. D. išsako tik formalią kritiką savo būklei ir buvusiam alkoholio vartojimui, kuris ir sukėlė psichikos ir elgesio sutrikimus. Gydytojų vertinimu V. D. emocijos yra dirglios, o smurto rizika išlieka vidutinė. Teismas atkreipia dėmesį, jog V. D. jau ankščiau pritaikytos ambulatorinio stebėjimo sąlygos du kartus buvo pakeistos stacionariomis bendro stebėjimo sąlygomis. Tai tik patvirtiną įsitikinimą, kad V. D. stabili būklė yra esmingai susijusi su stacionaraus stebėjimo sąlygomis esant struktūruotoje aplinkoje.

9. Apygardos teismo vertinimu, sprendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, svarbu įvertinti ne tik V. D. psichinę būklę bet ir jo turimus socialinius ryšius, t. y., šiuo atveju ryšį su žmona, kurios pagalba, kaip tikėtina, būtų siekiama padėti užtikrinti V. D. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nors B. D. deklaratyviai teigia, jog prižiūrės sutuoktinį V. D., tačiau Prienų rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pateiktame rašte Nr. (duomenys neskelbiami) nurodoma, jog V. D. žmona B. D. nesugebės pasirūpinti V. D., kadangi pati veda asocialų gyvenimo būdą bei piktnaudžiauja alkoholiu, buitis netvarkinga, namas apleistas, nėra šildymo sistemos. Taip pat B. D. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbiami), nėra galimybės teikti socialinės priežiūros paslaugų, nėra specialisto kuris užtikrintų priverstinį ambulatorinį gydymą ir stebėjimą V. D.. ( b.l.25). Byloje esantys duomenys, apie aplinką, į kurią V. D. grįžtų, jeigu jam būtų pakeista šiuo metu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė į ambulatorinį stebėjimą, aiškiai rodo, kad nebūtų įmanoma užtikrinti jo ambulatorinio stebėjimo, o tai gali kelti pavojų visuomenei. Teismas pažymi, kad BPK nekeliama sąlyga kokiu nors būdu užtikrinti taikomą ambulatorinį stebėjimą, o visų pirma tai yra paties besigydančio asmens pareiga nustatytu laiku kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigą ir reguliariai vartoti medikamentus, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ankščiau V. D. taikytas priverstinis ambulatorinis gydymas teigiamų rezultatų jo būklei ir siekiui pačiam gydytis nepadarė, nes V. D. grįžęs namo piktnaudžiaudavo alkoholiu, nevartodavo priskirtų vaistų, elgdavosi asocialiai ir agresyviai, nesilankydavo pas gydytojus, todėl jo atžvilgiu ambulatorinis stebėjimas VšĮ Prienų rajono psichikos centre pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Iš 2019 m. kovo 22 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutarties, kuria V. D. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos centre pakeistas į stacionarinį stebėjimą konstatuota, kad būtent ambulatorinio stebėjimo sąlygomis jo būklė blogėjo, nes jis nesilaikė sąlygų, piktnaudžiavo alkoholiu, nevyko į psichikos sveikatos centrą, elgėsi neadekvačiai, o jo elgesys tapo nekontroliuojamas. (b.l.12-15). Byloje nėra duomenų apie tai, kad gyvenimo sąlygos kuriomis V. D. vėl būtų tiekiamas ambulatorinis stebėjimas būtų esmingai pasikeitusios, o smurto rizikos įvertinimo pažymoje nurodyta, kad svarbiausi veiksniai, kurie gali didinti riziką pakartotinai nusikalsti yra grįžimas į tą pačią aplinką, kurioje buvo atliktas nusikaltimas, kritikos ligos atžvilgiu nebuvimas, probleminis alkoholio vartojimas bei intervencijos nepriėmimo atvejai ( b.l.16). Taigi darytina išvada, kad nors šiuo metu V. D. psichinė būklė yra stabili, tačiau toks stabilumas yra tik gydymo bendro stebėjimo sąlygomis rezultatas, o jo elgesys formaliai teisingas tik struktūruotoje aplinkoje. Apygardos teismo vertinimu V. D. vėl pakeitus priverčiamąją medicinos priemonę- stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre pagal jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbiami) - bei jam grįžus gyventi į tą pačią aplinką kur piktnaudžiaujama alkoholiu, nebus galimybės užtikrinti, jog jis laikysis ambulatorinio stebėjimo sąlygų ir lankysis pas gydytojus, tokiu būdu tęsiant jo tolesnį priverstinį gydymą bei priežiūrą ypač alkoholio vartojimo srityje bei kontroliuojant pakartotinio smurto riziką tiek jo paties tiek ir aplinkinių asmenų atžvilgiu.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad V. D. reikalingas stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis dėl išliekančio socialinio pavojingumo. Pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktą tai sudaro pagrindą jam pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, skundo argumentai nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė V. D. atstovo advokato E. B. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.