Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto 2015-05-07 nutarimu V. P. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 160 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad jis 2015-04-20, apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, tai yra važiavo nesustojęs prieš „Stop“ liniją, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi V. P. skundą dėl Institucijos 2015-05-07 nutarimo atmetė ir nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą paliko nepakeistą.

V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, švelninti jam paskirtą nuobaudą – taikyti minimalią piniginę nuobaudą, neskiriant papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nedetalizavo ir nevertino ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo sąlygų apelianto atžvilgiu. Byloje užfiksuota, kad V. P. prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, kas turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas taip pat visiškai nevertino V. P. asmenybės – jis anksčiau neteistas, nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, turi ilgametį vairavimo stažą, turi šeimą, negeria, veda sveiką gyvenimo būdą, rūpinasi kartu su jo šeima gyvenančia 78 metų motina, taip pat padeda prižiūrėti žmonos 81 metų motiną. Teismas ignoravo ir apelianto nurodytas aplinkybes dėl automobilio nuolatinio reikalingumo šeimoje, nors teismui buvo pateikti tai patvirtinantys duomenys. Teismas nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemonę tiek pažeidėjui, tiek žmonai R. P. yra reikalinga atliekant darbo funkcijas, tačiau visiškai nevertino ir nieko nepasisakė dėl sutuoktinės galimybės vykdyti jos darbines funkcijas jos aptarnaujamose teritorijose, nutolusiose nuo centrinės būstinės 20-30 kilometrų spinduliu, apribojus apelianto teises vairuoti automobilį 2 mėnesių laikotarpiui. Teismas neišsakė nuomonės ir dėl apelianto sutartinių įsipareigojimų bei trenerio darbo funkcijų vykdymo (duomenys neskelbtini), atėmus jam specialiąją teisę. Nebuvo įvertinta ir tai, ar paskyrus šią nuobaudą, bus užtikrinta tinkama V. P. motinos ir uošvienės priežiūra. Kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų, uošvienė yra ligonis, kuriam nuolatos reikalinga priežiūra, ji 1-2 kartus per mėnesį yra vežama į Kauno klinikas glaukomos gydymui, apelianto motina taip pat serga įvairiomis ligomis ir jai dažnai tenka lankytis ambulatoriniam gydymui, taip pat ji dažnai gydoma stacionaruose. Atsižvelgus į šių asmenų sveikatos būklę ir gyvenamąją vietą, V. P. vairuojamas automobilis yra vienintelė galimybė joms nuvykti į medicinos įstaigą.

Skunde V. P. taip pat nesutinka su teismo išvada, jog jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir protinga, tačiau pateiktoje filmuotoje medžiagoje matoma, kad prieš apeliantą judantis baltas automobilis „Audi“ padaro lygiai tokį patį nusižengimą, bet jis net nestabdomas, tuo pažeidžiant ATPK 252 straipsnyje įtvirtintą visų piliečių lygybės prieš įstatymą principą. Apeliantas įsitikinęs, kad šiuo atveju jam paskirtas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nėra proporcinga nuobauda padaryto pažeidimo pavojingumui, kadangi pažeidimu nei turtinė, nei moralinė žala nebuvo padaryta. Pažeidėjo nuomone, visos skunde išdėstytos aplinkybės turėtų būti laikomos išskirtinėmis ATPK 30¹ straipsnio prasme ir jų pagrindu administracinė nuobauda jam turėtų būti sušvelninta.

Institucija atsiliepime į V. P. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

V. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Apeliantas neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos pagal ATPK 125 straipsnį ir jo kaltės įrodytumo, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pagal ATPK 125 straipsnį važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimas vairuotojams užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi paliko galioti Institucijos nutarimą, kuriuo V. P. už ATPK 125 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 160 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams.

Skiriant tokio dydžio administracinę nuobaudą, atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įvertinta ir į tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, ką Institucija pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Apygardos teismo vertinimu, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas ATPK 30 ir 30² straipsnio nuostatas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos skyrimą, bei ATPK 31 ir 32 straipsnio nuostatas dėl pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymo pritaikė tinkamai. Nagrinėjamu atveju, esant nustatytai vienai V. P. lengvinančiai ir vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, jam paskirta nuobauda, artima ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatytam administracinės nuobaudos minimumui, yra tinkamai individualizuota. Neskirti sankcijoje numatytos privalomos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, galima tik pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 30¹ straipsnio pagrindu sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda gali būti švelninama arba visai neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas būtų nepagrįstas bei nukryptų nuo suformuotos teisminės praktikos analogiško pobūdžio bylose. Žemesnės instancijos teismas byloje pagrįstai nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių ATPK 30¹ straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, kurių pagrindu V. P. galima būtų neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės, kad dėl padaryto pažeidimo jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kad anksčiau nėra teistas, jau yra tinkamai įvertintos, skiriant ir individualizuojant jam nuobaudą, todėl švelninti apeliantui paskirtą ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą tomis pačiomis aplinkybėmis nėra teisinio pagrindo. Apeliantas skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo mažareikšmis, nes dėl jo nekilo jokia žala nei jokiam asmeniui ar turtui. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Tai, jog buvo išvengta pasekmių, nepašalina pažeidėjo veiksmų priešingumo teisei ir juo labiau nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis būtų galima pagrįsti ATPK 30¹ straipsnio taikymą. V. P., vairuodamas automobilį, padarė pavojingą teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, būtent siekiant apsaugoti šias įstatymo saugomas vertybes, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad V. P. šeimoje vienintelis turi vairuotojo pažymėjimą, todėl teisė vairuoti transporto priemones yra būtina šeimos poreikių tenkinimui, taip pat jo ir sutuoktinės darbinei veiklai vykdyti bei prižiūrėti senyvo amžiaus apelianto motiną ir uošvę, nėra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Šiuo klausimu formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad aplinkybės, susijusios su teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumu pažeidėjui atliekant darbines funkcijas (net kai darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis) bei rūpinantis šeimos nariais, savaime nepripažįstamos ypatingomis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., nutartys Nr. N16-1756/2006, N1–1378/2007, Nr. N63-940/2010, N62-3331/2011 ir kt.).

Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad V. P. yra sistemingai baudžiamas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nustatyto greičio viršijimas, kelio ženklų nesilaikymas ir kt.), už kuriuos per paskutinius penkerius metus jam paskirtos šešios administracinės nuobaudos – baudos, be to, nepraėjus mėnesiui po nagrinėjamo pažeidimo padarymo jis vėl pažeidė Kelių eismo taisykles (naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis taisyklių pažeidimas) ir buvo nubaustas administracine nuobauda. Akivaizdu, kad paskirtos švelnesnės administracinės nuobaudos nepadarė reikiamos įtakos pažeidėjui, todėl šiuo atveju vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. P. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir yra tinkama realizuoti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Išskirtinių sąlygų buvimas, kuris leistų, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, apeliantui paskirtą nuobaudą švelninti, netaikant papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nekonstatuotas, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.