Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. T. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti jam įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, atsiradusį po B. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, šiam turtui:

1. Gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

2. Pastatui – ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

3. Pastatui – ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

4. Pastatui – ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

5. Pastatui-kiemo rūsiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);

6. Kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamas turtas).

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvo J. T., mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo B. T., kurios gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po tetos B. T. mirties liko nekilnojamasis turtas. Po B. T. mirties turi teisę paveldėti jos nekilnojamąjį turtą jis, kadangi pareiškėjo teta B. T. turėjo du sūnus – A. T., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir D. T., kuris Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimu paskelbtas mirusiu (duomenys neskelbtini). Kitų įpėdinių, kurie galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi – nėra. Iš karto po B. T. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes buvo gyvas B. T. sūnus A. T. Jam pasikreipus į notarų biurą dėl paveldėjimo priėmimo, buvo paaiškinta, kad reikalinga pripažinti mirusiu D. T., kuris dingo be žinios (duomenys neskelbtini). Dokumentų rinkimas ir teisminis procesas užtruko, todėl buvo praleistas terminas palikimui priimti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. T. paaiškino, kad jis yra vienintelis paveldėtojas, kadangi jo tetos B. T. sūnūs mirę. Sūnūs nebuvo vedę, vaikų neturėjo. B. T. brolių ir sesių turėjo – jo tėvą, kuris miręs, kitą brolį – J. T., kuris mirė 2008 metais, nebuvo vedęs ir vaikų neturėjo ir seserį – M. T., kuri mirusi, nebuvo tekėjusi ir vaikų neturėjo. Pusbrolių ir pusseserių neturi.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prieštaravimų nereiškia ir prašė pareiškėjo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, institucijos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui. Prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir jeigu jis yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Palikimas atsirado po pareiškėjo tetos B. T. (duomenys neskelbtini) mirties (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.50 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad įpėdinio valia priimti palikimą gali būti išreikšta ir konkliudentiniais veiksmais. Pareiškėjas, praleidęs įstatymo nustatytą terminą, kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, taip išreikšdama valią priimti palikimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad B. T. turėjo du sūnus – A. T. ir D. T. Iš gyventojų registro pažymos matyti, kad A. T. mirė (duomenys neskelbtini) D. T. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimu paskelbtas mirusiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismo posėdžio metu, nurodė, kad jo teta B. T. turėjo du brolius, ir seserį, kurie yra mirę. Vienas iš brolių yra jo tėvas J. T., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Kitas brolis ir sesuo sudarę santuokos nebuvo, vaikų neturėjo. Pareiškėjas yra vienintelis paveldėtojas.

Testamentas nebuvo sudarytas, todėl minėtą turtą paveldi įpėdiniai pagal įstatymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad B. T. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiosios turto įpėdinis pagal įstatymą yra pareiškėjas J. T. (CK 5.2 straipsnis).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažįstama, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas, per įstatymo nustatytą terminą, nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjo nurodytos priežastys – buvo gyvas mirusiosios sūnus, užsitęsė procedūriniai veiksmai dėl mirusios sūnaus paskelbimo mirusiu, ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad jis nespėjo laiku realizuoti savo teisės paveldėti pagal įstatymą.

Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo nepareiškė.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, teismas sprendžia, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir tai sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).

Pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį. Už pareiškimą paduodamą ypatingosios teisenos tvarka pareiškėjui buvo mokėtinas 47,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sumokėjo per daug žyminio mokesčio, jam grąžinama 53,00 Eur permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutartis dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavestina vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą palikimui pagal įstatymą, atsiradusiam po B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Grąžinti pareiškėjui J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53,00 Eur žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2022 m. liepos 7 d. per Perlas terminalą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Nutartį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.