- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-12
- Bylos Nr.
- A-39-956-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- Č. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracija
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. K. (Č. K. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. K. prašymą dėl terminų atnaujinimo (tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjas Č. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas atnaujinti terminus prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J.K. iki nacionalizacijos Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, Jenerališkių kaime (pagal dabartinį suskirstymą) nuosavybės teisėmis valdytą žemę paduoti bei dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku, pateikti. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jo senelis J.K. nurodytoje vietovėje nuosavybės teise turėjo 5 dešimtines žemės. J. K. mirė 1972 m. sausio 12 d. Pareiškėjo tėvas Z. K. (žemės savininko J. K. sūnus) mirė 2004 m. gegužės 21 d. Z. K. palikimą pagal testamentą paliko savo vaikaičiams (pareiškėjo sūnums A. K. ir J. K.). Jie paveldėjo tą turtą, kuris tuo metu priklausė palikėjui. Šeimoje buvo žinoma, kad J. K. yra žemės savininkas, tačiau pareiškėjo tėvas Z. K. , būdamas garbaus amžiaus, neturėdamas teisinių žinių, ne viską suprasdamas valstybine kalba, dažnai sirgo ir nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bei nurodytais terminais nesurinko būtinų dokumentų. Kol tėvas buvo gyvas, pareiškėjas neturėjo jokios informacijos apie jo atliktus veiksmus ir nežinojo, kad tėvas nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į J. K. turėtą žemę. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gauta tik pažyma apie nuosavybę. Kai pareiškėjo vaikai 2007 m. gegužės 31 d. priėmė palikimą, paaiškėjo, kad pareiškėjo tėvas neturi atkurtos nuosavybės teisės dokumentų. Tada pareiškėjas pradėjo rinkti būtinus dokumentus minėtam prašymui paduoti. Pareiškėjo teigimu, jam sudėtinga orientuotis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese. Bendraudamas su valstybės institucijomis pareiškėjas ne viską suprato valstybine kalba, todėl nesuprato, kokius veiksmus, kaip pretendentas į žemę, turi atlikti. Todėl pareiškėjas turėjo kreiptis teisinės pagalbos. Pareiškėjo nuomone, nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka nepadavė prašymo dėl nuosavybės teisių į J. K. nuosavybės teise valdytą žemę atkūrimo ir nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku. Jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažins svarbiomis ir atnaujins terminą, nuosavybės teisės bus atkurtos suteikiant žemę iš laisvos valstybinės žemės fondo. Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad daugiau niekas nepateikė prašymų dėl nuosavybės teisių į minėto savininko žemę atkūrimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad bylos duomenimis, pareiškėjo tėvui Z. K. mirus 2004 m. gegužės 21 d., palikimą pagal testamentą priėmė mirusiojo vaikaičiai A. K. ir J. K. (b. l. 21). Jie yra pareiškėjo sūnūs. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Vilniaus miesto 19 notarų biuro notarės 2007 m. gegužės 31 d. raštas patvirtina, kad testamentiniai įpėdiniai palikimą po testatoriaus mirties priėmė. Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal įstatymą paveldima, kai tai nepakeista ir kiek tai nepakeista testamentu. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, o ją įgijo testamentiniai įpėdiniai A. K. ir J. K. .
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas Č. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atnaujinti terminus prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. K. iki nacionalizacijos Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, Jenerališkių kaime (pagal dabartinį suskirstymą) nuosavybės teisėmis valdytą žemę paduoti bei dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku, pateikti. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias paveldėjimo teisę. Pareiškėjas nurodo, kad įpėdiniais pagal testamentą gali būti asmenys, nesusiję giminystės ryšiais, o nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą gali būti atkurtos tik asmenims, nurodytiems Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje. Pareiškėjo nuomone, teismas šioje byloje neturėtų nustatinėti, ar yra teisinis pagrindas pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko išlikusį nekilnojamąjį turtą, nes pareiškėjo prašymo esmė yra kita. Pareiškėjas, paaiškindamas, dėl kokių priežasčių jis praleido terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir atitinkamiems dokumentams paduoti, nurodo tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo prašyme, paduotame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį.
Pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į jo seneliui J. K. nuosavybės teise priklausiusią turto dalį. Bylos duomenimis, J. K. mirė 1972 m. (b. l. 11). Po J. K. mirties liko jo sūnus, o pareiškėjo tėvas Z. K. , kuris, pareiškėjo teigimu, mirė 2004 m. Todėl iki aukščiau paminėto įstatymo 10 straipsnyje nustatytų terminų, t. y. prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d., galėjo pateikti turto savininko sūnus, o pareiškėjo tėvas Z. K. . Pareiškėjui tokia teisė per įstatymo nustatytus terminus nepriklausė. Todėl negali būti atnaujintas terminas tokiai teisei įgyvendinti, kurios pareiškėjas iki įstatymų nustatytų terminų neturėjo. Pareiškėjo tėvas Z. K. nei prašymo atkurti nuosavybės teises į jo tėvui J. K. priklausiusią žemę, nei nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nustatyta tvarka bei terminais nebuvo pateikęs. Todėl pirmosios intancijos administracinis teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau įstatymo reikalavimų nepažeidė atmesdamas pareiškėjo prašymą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Č. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.