- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- T-117-768/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Nuteistasis
- R. A.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. A. prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės atlikimo vietos pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu R. A. pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 309 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį ir paskirtos jam bausmės: pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams; pagal BK 309 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 309 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas R. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2022 m. kovo 4 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimo bausmė R. A. nustatyta atlikti pataisos namuose.
2. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu R. A. paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.
Šalies argumentai
3. R. A. teikia prašymą, kuriame nurodo, kad Marijampolės pataisos namuose sistemingai patiria smurtą dėl prižiūrėtojų neveikimo. Šiuo metu realiai egzistuoja grėsmė jo gyvybei, nes nuteistieji, kurie pradėti persekioti už smurtą prieš jį, atvirai jam grasina, todėl R. A. reikalauja imtis priemonių jo apsaugai užtikrinti perkeliant į kitą koloniją, kur būtų užtikrinta fizinė jo apsauga. Taip pat nurodo, kad nukentėjusysis ir jo sesuo nuolat gydosi psichiatrinėje ligoninėje, todėl jų parodymai negali būti laikomi patikimais. Atsižvelgiant į tai prašo persvarstyti 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir pakeisti bausmės atlikimo vietą arba paskirti namų areštą ar alternatyvią bausmę.
Atsiliepimas
4. Prokuroras Audrius Mačerauskas atsiliepime nurodo, kad R. A. nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, todėl jo prašymas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
5. Prašymas tenkinamas iš dalies.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 31 straipsnio nuostatomis, nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos, siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją, padidinti asmens sveikatos priežiūros ar kitų socialinių paslaugų prieinamumą, siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes, vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais, nutraukiant ar laikinai sustabdant bausmės atlikimo vietos arba jos dalies eksploataciją. Nuteistųjų perkėlimo į kitas bausmės atlikimo vietas tvarką nustato teisingumo ministras.
7. Vadovaujantis Lietuvos Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V – 760, nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo, Pravieniškių 2-ojo, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ar Marijampolės kalėjimo į kitą perkeliami BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu. Tai reiškia, kad teismas nesprendžia ir nepriimta sprendimų, susijusių su nuteistajam kylančia grėsme ir jo perkėlimu į kitą bausmės atlikimo vietą.
8. Iš R. A. atžvilgiu priimto nuosprendžio matyti, kad nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. vasario 12 d. Nuosprendis buvo skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau 2025 m. sausio 30 d. nutartimi nuteistojo pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, atmestas.
9. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK nuostatomis įsiteisėjęs teismo nuosprendis gali būti panaikinamas tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo, arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis, taip pat kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
10. Vadovaujantis BPK 446 straipsniu pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prokurorui gali paduoti nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjai ir atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Su apygardų teismų įsiteisėjusiais nuosprendžiais susijusius asmenų pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėja – apygardos vyriausiasis prokuroras. Taigi teismas nesprendžia ir nepriimta sprendimų, susijusių su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
11. Iš R. A. prašymo galima suprasti, kad jis taip pat prašo, atsižvelgiant į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) pakeitimo ir papildymo 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 nuostatas, bei vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, peržiūrėti jo baudžiamąją bylą bei sušvelninti skirtą laisvės atėmimo bausmę.
12. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nuosprendžio vykdymo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę ar kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas.
14. R. A. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu įvykdęs BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu įvykdęs BK 150 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 309 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kurių teisinis reglamentavimas – kvalifikuojantys požymiai, skirtinų bausmių rūšys bei dydžiai, minėtais baudžiamųjų įstatymų pakeitimais griežtėjo arba nebuvo keisti, išskyrus BK 309 straipsnio 2 dalį, kuriame numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys – bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Veikų padarymo metu galiojusi BK 309 straipsnio 2 dalies sankcija numatė, jog už šių veikų padarymą gali būti skiriama tik bauda ir laisvės atėmimas iki ketverių metų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad naujai įsigaliojusi BK 309 straipsnio 2 dalies sankcija numato papildomas alternatyvias galimų skirti bausmių rūšis, nei, kad numatė veikos padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija, konstatuotina, jog šis pakeitimas lengvina nuteistojo teisinę padėtį bei, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi grįžtamąją galią bei taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Dėl šių priežasčių R. A. nusikalstama veika Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu bei Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (2016 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XII-2433 redakcija) perkvalifikuojama pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).
15. Tačiau net ir perkvalifikavus nusikalstamą veiką pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, apygardos teismo vertinimu, sušvelninti R. A. paskirtą bausmę (parenkant alternatyvią bausmę nei laisvės atėmimas ar nustatant trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą) nėra teisinio pagrindo pagal nuteistajam palankesnę įstatymo redakciją, nes paskirtos 1 metų ir 6 mėnesių bei 1 metų laisvės atėmimo bausmės yra proporcingos ir atitinka įvykdytų nusikalstamų veikų ar nuteistojo asmenybės pavojingumą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. A. prašymą tenkinti iš dalies.
R. A. nusikalstamas veikas, numatytas BK 309 straipsnio 2 dalį (2016 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XII-2433 redakcija) už kurias jis nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), ir už šias nusikalstamas veikas jam skirtų 1 metų ir 6 mėnesių bei 1 metų laisvės atėmimo bausmių nekeisti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant nutartį priėmusiame teisme.