- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2010-10-25
- Bylos Nr.
- 1-770-387/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00033-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, (duomenys neskelbtini) direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 str . 1 d., 222 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. V. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2006-02-01 iki 2006-02-28 būdamas juridinio asmens UAB „Kryžmė“, į. k. 126313170, reg. adresu Minties g. 42-116, Vilnius, įregistruotos 2003-09-08, direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui,
vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostata – už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, 14 straipsnio 2 d. nuostata – už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, 20 str. 1 d. nuostatą – jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka; būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą iki metinės atskaitomybės sudarymo buhalterinėje apskaitoje, už apskaitos dokumentų išsaugojimą,
pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatą - visos ūkinės-finansinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nuostatą – apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėn. 30 d.; 16 str. 1 d. nuostatą – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 79 str. 3 d. „PVM mokėtojai PVM sąskaita-faktūra privalo įforminti prekių tiekimą ar paslaugų teikimą fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje“,
veikdamas tyčia laikotarpiu nuo 2006-02-01 iki 2006-02-28 neorganizavo UAB „Kryžmė“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, neužtikrino buhalterinių įrašų teisingumo, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti,
t. y. jis, pagal 2006-02-06 Žemės sklypo ir autoserviso pirkimo pardavimo sutartį įkeičiant bankui parduodamas UAB „Kryžmė“ priklausantį autoservisą (baigtumas 83 proc.), plane pažymėtą indeksu 1L1g, esantį Vievininkų k., Elektrėnų sav. už 150 000 Lt, neišrašė PVM sąskaitos-faktūros, šios ūkinės operacijos neapskaitė įmonės apskaitos registruose ir nuo faktinės pardavimo sumos neišskyrė, deklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 27 000 (dvidešimt septynių tūkstančių) Lt,
po ko siekdamas nuslėpti nusikalstamą veiką, organizavo tariamą pagal 2007-05-22 pirkimo-pardavimo sutartį pardavimą 100 (vieną šimtą) paprastųjų 100 Lt nominalios vertės UAB „Kryžmė“ vardinių akcijų bei tariamai pagal dokumentų perdavimo-priėmimo aktą perdavė visą iki pardavimo momento tariamai sutvarkytą ir su UAB „Kryžmė“ susietą dokumentaciją R. Z.,
mokesčių administratoriui patikrinimui nepateikė jokių pirminių UAB „Kryžmė“ buhalterinių apskaitos dokumentų, jų registrų už 2006-02-01 - 2006-02-28 laikotarpį,
tokiu būdu laikotarpyje nuo 2006-02-01 - 2006-02-28 vykdydamas veiklą UAB „Kryžmė“ vardu, sąmoningai apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „Kryžmė“ įmonės buhalterinės apskaitos vedimą dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „Kryžmė“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei apskaičiuoti mokesčius už laikotarpį nuo 2006-02-01 iki 2006-02-28.
Taip pat R. V. turėdamas tikslą išvengti mokesčių, įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2006 metų vasario mėnesį žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:
jis, laikotarpiu nuo 2006-02-01 iki 2006-02-28, būdamas juridinio asmens UAB „Kryžmė“, į. k. 126313170, reg. adresu Minties g. 42-116, Vilnius, įregistruotos 2003-09-08, direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui,
vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostata – už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, 14 straipsnio 2 d. nuostata – už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys,
būdamas atsakingas už pateikiamų finansinių atskaitomybių teisingumą, tyčia pažeisdamas to paties įstatymo 4 str. nuostatą, kuri numato, kad “Buhalterinė apskaita turi būti organizuota taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“,
ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, tyčia turėdamas tikslą išvengti 27 000 (dvidešimt septynių tūkstančių) Lt (150 000 X 18 % = 27 000) Lt pridėtinės vertės mokesčio, įrašė į UAB “Kryžmė” 2006 metų vasario mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600) žinomai neteisingus duomenis, kad įmonė jokių pajamų negavo, nors per 2006 m. vasario mėnesį įmonė gavo 150 000 Lt pajamų, nuo kurių privalėjo išskirti, deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą 27 000 (dvidešimt septynis tūkstančius) Lt PVM, šiuos neteisingus duomenis patvirtino savo, kaip įmonės direktoriaus parašu ir šią neteisingą 2006 metų vasario mėnesio PVM deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
Kaltinamojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad UAB „Kryžmė“ direktoriaus pareigose dirbo maždaug nuo 2003 metų, įmonės įsteigimo iki įmonės akcijų pardavimo 2007 metais, tikslios datos nepamena. Įmonės akcininkai buvo A. R., K. V., pastarasis yra jo sūnus. Įmonės apskaitą vedė pagal jo pateikiamus dokumentus buhalterė R. L., kuri savo kabineto neturėjo. Jis konkrečiai veždavo dokumentus jai į namus adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Parodė, kad kaip įmonės UAB „Kryžmė“ direktorius suprato ir žinojo, kad yra atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, savalaikį ir teisingą dokumentų išrašymą. Pagal 2006-02-06 Žemės sklypo ir autoserviso pirkimo pardavimo sutartį, įkeičiant bankui parduodamas UAB „Kryžmė“ priklausantį autoservisą (baigtumas 83 proc.), plane pažymėtą indeksu 1L1g, esantį Vievininkų k., Elektrėnų sav. už 150 000 Lt, neišrašė PVM sąskaitos-faktūros, šios ūkinės operacijos neapskaitė įmonės apskaitos registruose ir nuo faktinės pardavimo sumos neišskyrė, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą, tačiau nesutinka su 27 000 Lt suma, kadangi ji yra neteisingai apskaičiuota. Ji turėtų būti apie 22 000 tūkstančius, nes mano, kad netiksliai atlikti aritmetiniai skaičiavimai.
Duodamas parodymus kaltinamasis R. V. sutiko, kad privalėjo išrašyti pardavimo dokumentus. Minėtas autoservisas buvo parduotas pagal pardavimo sutartį ir PVM sąskaita-faktūra nebuvo išrašyta, kadangi nei jis nei pirkėjas R. Z. apie tai nepagalvojo. Paprasčiausiai R. Z. kaip fiziniam asmeniui šis dokumentas nebuvo reikalingas, o R. V. ir nepagalvojo. Tai įvyko ne tyčia, ne siekiant nuslėpti įmonės veiklą, tačiau iš aplaidumo. Kadangi buhalterė R. L. tvarkė įmonės buhalteriją pagal jo pateikiamus dokumentus, o šiuo atveju jai nepateikė PVM sąskaitos-faktūros, todėl ši ūkinė operacija ir nebuvo įtraukta į įmonės registrus.
Parodė, jog organizavo įmonės UAB „Kryžmė“ akcijų pardavimą akcininkų A. R. ir K. V. sprendimu. Tačiau nesutinka, kad tai padarė siekdamas nuslėpti nusikalstamą veiklą. Kadangi 2005 metais buvo masinis autoservisų darbuotojų išvažiavimas dirbti į užsienį, tai UAB „Kryžmė“ liko be darbuotojų. Buvo nutarta parduoti akcijas. Jas nupirko du vyriškiai. R. V. sutiko, kad pinigus už įmonės akcijas 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt mokėjo kitas vyriškis, ne R. Z., tačiau jo vardo tiksliai nepamena. R. Z. tik pasirašė ant pirkimo-pardavimo dokumentų. Visi UAB „Kryžmė“ dokumentai buvo sutvarkyti, sunumeruoti ir susegti segtuvuose buhalterės R. L.. Dokumentus iš buhalterės buvo atsivežęs pas save į namus adresu (duomenys neskelbtini). Dokumentus pasiėmė iš namų ir susitikus prie ‚Maxima“ parduotuvės su jo anksčiau minėtais vyrais R. ir R. Z., perdavė juos. Dokumentų segtuvų buvo tikrai daugiau negu dešimt ir jie visi buvo jo sudėti kartoninėje dėžėje. Dar kartu visi perskaičiavo perduodamus segtuvus. UAB „Kryžmė“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą spausdino pats, greičiausiai namie. Šį perdavimo-priėmimo aktą pasirašė R. Z.. Todėl mokesčių administratoriui patikrinimui ir nepateikė jokių pirminių UAB „Kryžmė“ buhalterinių apskaitos dokumentų, jų registrų už 2006-02-01 - 2006-02-28 laikotarpį, kadangi jie visi buvo perduoti aukščiau minėtiems asmenims.
Taip pat sutiko, kad įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2006 metų vasario mėnesį žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, tačiau tai padarė ne tyčia, ne siekdamas išvengti mokesčių, o per neapsižiūrėjimą. Iš tikrųjų buhalterė R. L. užpildė PVM deklaraciją už 2006 metų vasario mėnesį ir pateikė ją valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu. Tačiau ji tai padarė nieko nežinodama apie parduotą UAB „Kryžmė“ priklausantį autoservisą. Kaip jau minėjo, šiuo atveju R. V. jai nepateikė PVM sąskaitos-faktūros, kadangi ji buvo neišrašyta, todėl ši ūkinė operacija ir nebuvo įtraukta į įmonės registrus, o konkrečiai ir į PVM deklaraciją už 2006 m. vasario mėnesį.
Parodė, jog tikslo nuslėpti mokesčius tikrai nebuvo, kadangi ar taip ar taip pinigų įmonėje nebuvo. Net jei ir būtų deklaravę, tai nebūtų buvę pinigų deklaruotiems mokesčiams sumokėti. Visi pinigai už parduotą autoservisą buvo pervesti UAB „Kryžmė“ kreditoriams. Nei pačiai įmonei, nei jam asmeniškai naudos jokios nebuvo. Visi gauti pinigai už autoservisą buvo panaudoti padengti susidariusioms UAB „Kryžmė“ skoloms.
Liudytojo R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis nurodė, kad autoservisą kartu su žemės sklypu, kuriame jis yra, pirko pagal 2006-02-06 žemės sklypo ir autoserviso pirkimo pardavimo sutartį. Žemės sklypas priklausė A. R., o autoservisas priklausė UAB „Kryžmė“. Pradžioje buvo sutarta, kad kol bus išsiaiškinta situacija dėl įkeisto autoserviso pardavimo, paskolų gavimo ir banko dokumentų sutvarkymo, šį autoservisą nuomos iš UAB „Kryžmė“. Autoservisą nuomojo nuo 2005 metų gruodžio 01 d. iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Pradžioje UAB „Kryžmė“ norėjo autoservisą parduoti kažkur už 250 000 Lt. Pradėjus gilintis į visą autoserviso įrangą, jo nebaigtą statybą, privažiavimus, priešgaisrinius reikalavimus ir kitas detales, paaiškėjo, kad autoservisas yra tik apie 70 procentų baigtumo. Be to įmonė turėjo daug įsiskolinimų ir Hansabankas beveik buvo paskelbęs šio autoserviso varžytines, kadangi jis buvo įkeistas šiam bankui. Be to, kaip ir daugelyje autoservisų, šiame autoservise įranga buvo suteikiama pagal panaudos sutartį. Staklės, ratų montavimo-balansavimo įranga, hidrauliniai stovai, presai ir kita įranga buvo įkeista Nord LB Lizingui. Sutinka, kad Ober Haus įvertinus bendrą autoserviso būklę, jo vertė galėjo būti apie 400 000 Lt. Tačiau niekas neįvertino įmonės skolų ir tuometinės įmonės būklės. Galutinai su R. V. buvo sutarta, kad moka 150 000 Lt už autoservisą, o su bankais buvo suderinta dėl UAB „Kryžmė“ įsiskolinimų dengimo. Truputį vėliau R. V. paprašė papildomai sumokėti ir už žemę. Iškilus ginčui tarp R. Z. ir R. V., R. Z. pasakė, kad už žemę gali primokėti 2 000 Lt. Jei juos tai tenkina, tai perka, o jei ne, tai išviso nutraukia sandorį. R. V. sutiko.
Liudytojos buvusios UAB „Kryžmė“ buhalterės R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji nuroė, kad UAB „Kryžmė“, įm. kodas 126313170, reg. adresu Minties g. 42-116, Vilnius. Ofiso tokio kaip ir nebuvo. Šios įmonės buhaltere dirbo nuo 2004 metų iki 2006 metų pavasario. UAB „Kryžmė“ buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkė tiek pas save namuose adresu (duomenys neskelbtini), tiek pas įmonės direktorių R. V. namie (duomenys neskelbtini). Įmonės pagrindinė veikla buvo autoserviso paslaugos, skerdienos prekyba. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kartą per savaitę ar kartą per dvi savaites, priklausomai nuo dokumentų gausumo. Su R. V. susitikdavo Vilniuje, arba ji užvažiuodavo pas jį į namus ir pasiimdavo reikalingus dokumentus, arba R. V. dokumentus užveždavo į jos namus. Buhalterinė apskaita būdavo tvarkoma ne kažkokios buhalterinės apskaitos programos pagalba, o suvedama Exel programa kompiuteryje. Konkrečiai R. L. tvarkė pirkimo pardavimo dokumentus, banką, kasą, skaičiavo darbo užmokesčius, pildė deklaracijas ir teikė jas mokesčius skaičiuojančioms institucijoms. Deklaracijos būdavo teikiamos Sodrai originalai, o VMI deklaracijos teikiamos buvo internetu. Visos reikalingos suvestinės buvo atspausdinamos ir susegamos su visais dokumentais. Šiuo metu jokių duomenų apie UAB „Kryžmė“ buhalterijos vedimą pas save kompiuteryje nebeturi, kadangi keitė kompiuterį ir tie duomenys buvo tiesiog nebereikalingi. Kad 2006 metai buvo parduotas UAB „Kryžmė“ priklausantis autoservisas, ji nieko nežinojo. Ji R. V. UAB „Kryžmė“ dokumentų pardavimui netvarkė. Išeidama iš darbo UAB „Kryžmė“ ji visus dokumentus perdavė R. V.. Tiksliau tokio atskiro perdavimo kaip ir nebuvo, nebuvo surašyta jokio perdavimo akto. Visi UAB „Kryžmė“ dokumentai būdavo pas R. V. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Dokumentų perdavimas vykdavo sekančiai: jai R. V. perduotus dokumentus suvesdavo į kompiuterį ir nuvežusi į R. V. namus juos susegdavo į segtuvus. Dokumentai buvo segami į spalvotus kartoninius segtuvus. Kiek tokių segtuvų buvo, pasakyti tiksliai negali, bet apie dešimt, gal kiek daugiau. Dokumentai buvo segami pagal grupes, tai yra atskirai kasa, atskirai bankas, atskirai pardavimai ir taip toliau. Segtuvai bute buvo sudėti kaip ir tokiam darbo kambaryje, butas buvo iš kokių trijų keturių kambarių. Darbo kambarys buvo už pereinamos svetainės. Einami segtuvai buvo sudėti darbo kambario spintos lentynoje, o senesnių metų buvo sudėti į dėžę. Dėžė su dokumentais buvo darbo kambaryje prie stalo. Dokumentai segtuvuose buvo nenumeruoti. Tikrai R. V. jos neprašė sutvarkyti UAB „Kryžmė“ buhalterinių dokumentų pardavimui ir jų sunumeruoti. Apie įmonės pardavimą ji sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. UAB „Kryžmė“ dokumentus namie turėdavo tik tiek, kiek reikėdavo laiko juos suvesti į kompiuterį. Suvedusi grąžindavo R. V. jau nurodytomis aplinkybėmis. Tokio atskiro buhalterinių dokumentų susegimo, numeravimo ir perdavimo R. V. tikrai nebuvo. Apie UAB „Kryžmė“ akcijų pardavimą ir dokumentų perdavimą naujam įmonės savininkui nieko pasakyti negali, nes kaip ir minėjo, nieko nežino. Kam, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo parduota UAB „Kryžmė“ akcijos ir perduoti dokumentai nieko nežino. R. V. apibūdintų kaip energingą, sąžiningą žmogų.
2010-03-31 dokumentų apžiūros metu apžiūrėtais UAB „Kryžmė“ dokumentais ir paimtu paaiškinimu iš Vilniaus apskr. VMI specialistės Z. K., kuri paaiškino, kad UAB “Kryžmė“ parduodama autoservisą turėjo išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 79 str. 3 d. „PVM mokėtojai PVM sąskaitą-faktūrą privalo įforminti prekių tiekimą ar paslaugų teikimą fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje.“ UAB „Kryžmė“ atsakingi asmenys pažeidė minėto įstatymo 79 str. 3 dalį. Nuo pardavimo faktinės (150 000 Lt) sumos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 15 straipsnio nuostatomis „apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM) kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas, arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo“, ir to paties įstatymo 19 straipsnio nuostatomis „prekių tiekimo ir įsigijimo <....> atveju <...> taikomas standartinis PVM tarifas“ turėjo būti apskaičiuotas 2008 metais galiojęs 18 procentų PVM tarifas, kuri sudaro 27 000 (dvidešimt septynis tūkstančius) Lt (150 000 X 18 % = 27 000). Remiantis išdėstytu UAB „Kryžmė“ nuo faktinės pardavimo sumos turėjo išskirti, deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą 27 000 (dvidešimt septynis tūkstančius) Lt.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad R. V. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., yra įrodyta visiškai – jis apgaulingai tvarkė UAB „Kryžmė“, įm. k. 126313170, buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti minėtos bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-02-01 iki 2006-02-28 bei, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į PVM deklaraciją už 2006 m. vasario mėnesį žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pateikė ją Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo pobūdį bei aplinkybes. Kaltinamasis anksčiau neteistas, į psichiatro ir narkologinę įskaitas neįrašytas. R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis savo kaltę pripažįsta tik dalinai, traktuodamas savo veiką kaip aplaidžią, tad teigti, jog jis nuoširdžiai gailisi nėra pagrindo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Kryžmė“ faktiškai buvo parduota nenustatytam asmeniui, nes „dokumentinis pirkėjas“ buvo asmuo, kuris kelis kartus teistas, nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos. Ši aplinkybė parodo neatsakingą R. V. požiūrį į mokesčių mokėjimą bei įgalina daryti prielaidą, kad parduodant įmonę faktiškai buvo siekta apsisaugoti nuo galimų prievolių. Remiantis aukščiau išdėstytu bei vadovaujantis BK 61 str. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam baudas, kurių dydis yra BK 47 str. 2, 3 d. d. numatytas baudos vidurkis. Jis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimą, tad ir baudų dydžiai atitinkamai parenkami 50 ir 100 MGL. Parenkant bausmės dydį, taikytinas nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs MGL dydis, t.y. 125 Lt.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 str. str., teismas,-
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., ir paskirti 100 MGL, t. y. 12500 Lt baudą.
R. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 220 str. 1 d., ir paskirti 50 MGL, t. y. 6250 Lt baudą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. d. subendrinti paskirtas bausmes daliniu bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. V. paskirti 120 MGL, t. y.15000 (penkiolika tūkstančių) Lt, baudą.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos (LR Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
7. Bauda mokama banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“. Įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, 415 kab.