- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- 1-2252-978/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10121-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Beatričė Bakanauskaitė
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, teistas: 1) 2012 m. lapkričio 26 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 50 parų areštu; 2) 2017 m. birželio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnį galutine 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant įpareigojimus; 3) 2017 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine 40 parų arešto baume, skiriant baudžiamojo poveiko priemones; 4) 2017 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine 40 parų arešto baume, skiriant baudžiamojo poveiko priemones; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2020 m. kovo 9 d. apie 20.50 val. G. M. gyvenamojo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,57 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš G. M., t. y. žodinio konflikto metu, tyčia dūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajai į pilvo sritį, tokiu būdu ir veiksmais padarydamas jai durtinę-pjautinę pilvo sienos žaizdą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad prieš įvykį gavo iš savivaldybės vieno kambario būstą. Jam atvažiavus su dviem moterimis iš (duomenys neskelbtini) ir užėjus į minėtą butą, išlėkė G. M. sugyventinis ir prasidėjo konfliktas. G. M. sugyventinis pasakė, kad jis (A. S.) čia negyvens ir yra niekas. Galina, atrodo, kad nekonfliktavo, jis su ja irgi nekonfliktavo. Suprato, kad jie norėjo išpirkti kambarį, kurį jam davė savivaldybė. Kai išėjo darbuotojai, G. M. su sugyventiniu P. jį pakvietė išgerti. Jie išgėrė degtinės. Buvo išgėrę gal 4 butelius po 100 g, gal daugiau. Jautėsi gal truputį apsvaigęs. Byloje parašyta, kad G. su P. buvo blaivūs, bet P. buvo girtas. Paskui norėjo susinešti savo daiktus, bet jam reikėjo peilio, kad galėtų atpjauti maišų rankenas. Stovėjo prie durų, jos buvo atidarytos. Prieš įvykį nebuvo piktas. G. su P. išėjo parūkyti, o paskui grįžę jie į jį kažko kreipėsi. G. stovėjo šalia, gal pusės metro atstumu. Buvo išgėręs, pritūpęs, pasilenkęs, kažkaip atsisuko ir netyčia dūrė su peiliu G., t. y. taip nesaugiai mosavo peiliu, pataikydamas į pilvą. Tuo momentu, kai mostelėjo su peiliu, nieko negalvojo, viskas įvyko spontaniškai. Neturėjo tikslo ir nenorėjo nieko sužaloti, iš pykčio G. M. to padaryti negalėjo. Jam atrodo, kad G. buvo su chalatu. Sutinka, kad reikia atlyginti žalą. Jeigu G. prašys, žalą jai atlygins: ne iš karto visą sumą, bet po truputį. Ligonių kasų civilinį ieškinį jam jau nuskaičiuoja. Labai gailisi, kad taip įvyko.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad labai gailisi dėl padarytos veikos. Neseniai Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu jam buvo skirtas 1 kambario socialinis butas adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas ir šalia esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) turi bendrą mažą koridorių su bendru įėjimu iš laiptinės. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena kažkokia moteris su vyru, kurių duomenų jis nežino. Į minėtą butą pirmą kartą jis atvyko 2020 m. kovo 9 d. su daiktais ir pradėjo kraustytis, kol kraustėsi pas jį į kambarį keletą kartų buvo atėję ir ši moteris, ir vyras, kokie tarp jų santykiai ir kas jie yra vienas kitam, jis nežino, kaip dabar sužinojo iš pranešimo apie įtarimą, ši moteris vardu G.. Minėtas vyras elgėsi normaliai, stengėsi jam padėti įsirengti bute, o moteris nuolat konfliktavo žodžiais, rėkė ir reiškė pretenzijas, pabrėždama, kad jis čia ne savininkas ir negali priimti jokių sprendimų, susijusių su gyvenimu savo kambaryje, jai nepatikdavo viskas, ką A. S. darė, kaip jis įsirengia savo bute, ir ji prie jo visą vakarą kabinėjosi žodžiais, jis stengėsi nekreipti į ją dėmesio. Jie abu buvo tuo metu stipriai išgėrę, tai matėsi pagal jų nerišlią kalbą, kvapą, sklindantį iš jų. Po to jie jį pakvietė į jų butą išgerti alkoholio, A. S. sutiko, prisėdo su jais prie stalo ir jie išgėrė kartu kažkiek degtinės, po ko jis jautėsi išgėręs, nes senai iki tol nevartojo alkoholio. Apie 20.50 val. jis nuėjo vėl į savo kambarį, ir pradėjo kraustyti daiktus iš užrištų dėžių, tam tikslui jis į rankas paėmė savo peilį, kuriuo prakirpdavo kartonines dėžes, kad iš jų ištrauktų daiktus. Netrukus prie jo pribėgo G., atsistojo jam iš nugaros ir vėl pradėjo šaukti be jokios priežasties, kad neva jis čia yra niekas, jam čia niekas nepriklauso, jis čia neturi teisės įvedinėti savo tvarkos. Jis supyko ir staigiai pasisuko į jos pusę, tuo metu jo dešinėje rankoje buvo peilis, kurį jis laikė už rankenos, greičiausiai tada jis ją juo ir sužalojo, jis to momento ir po jo sekančių įvykių ir savo veiksmų neprisimena, nes buvo ir piktas, ir šokiruotas. Nepamena ir to momento, kai suprato, kad G. įdūrė peiliu, kai suprato, kad ji sužalota. G. išbėgo vėl į savo kambarį ir toliau gėrė alkoholį, jis taip pat nuėjo į parduotuvę ir nusipirko degtinės butelį, kurį išgėrė, nes buvo šokiruotas. Po to atvyko į jo butą policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė, kur buvo tuo metu G., jis nežino, daugiau jos nematė, medikų taip pat nematė. Jis mano, kad ją sužalojo supykęs ir jos išprovokuotas, tačiau paties momento neprisimena, visgi labai gailisi dėl savo veiksmų ir susiklosčiusios situacijos. Kadangi G. yra labai konfliktiškas žmogus, jis nenori jokiu būdu su ja bendrauti, ir vengdamas potencialių naujų konfliktų su ja, atsisako bet kokių procesinių veiksmų, kuriose dalyvautų ji ir jos vyras, pvz. akistatų. (1 t., b.l. 96-98). Teismo posėdžio metu A. S. patvirtino minėtų parodymų teisingumą, tačiau nurodė, kad duodamas parodymus teisme įvykio aplinkybes prisimena geriau.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl padarytos veikos, su nukentėjusiąja G. M. po įvykio bandė susitaikyti, nešė ir palikinėjo jai prie durų dovanėles, gėles, atsiprašinėjo, bet ji nenori su juo bendrauti, jį ignoruoja, daugiau tarp jų konfliktų nebuvo. Lieka prie savo ankstesnių parodymų, jų nekeis, nepildys, tačiau praneša, kad įvykio aplinkybių beveik neprisimena, nes buvo girtas, todėl pasinaudodamas savo kaip įtariamojo teise atsisakyti procesinių veiksmų, atsisako nuo akistatų su nukentėjusiąja G. M. ir liudytoju P. G., nes mano, kad jos neturi prasmės, jis nėra tikras dėl įvykio detalių. Prieš įvykį jis buvo užėjęs ir pas G. M., kažkuriuo momentu ji buvo ir jo bute, tad tiksliai neprisimena, kur būtent įvyko pats sužalojimo faktas, jam atrodo, kad jo bute, bet gali klysti. Taip pat pamena, kad G. M. sakė, kad jis čia nesielgtų kaip šeimininkas, ir reiškė šia tema kažkokias pretenzijas, neprisimena, ką ji tiksliai sakė, tačiau jis dėl to ir supyko. Kaip ją sužalojo, neprisimena dėl girtumo ir laiko senumo, pamena tik, kad sužalojo ir tada suprato, kad padarė blogai. Dabar mano, kad taip pasielgė dėl girtumo ir pykčio dėl konflikto su G. M.. Bet kuriuo atveju jis nepamena nuoseklių įvykių, buvusių prieš tai, kai sužalojo G. M., tačiau patį sužalojimą pripažįsta ir dėl jo labai gailisi. Jis yra informuotas ir gavo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Sodros civilinius ieškinius dėl išlaidų, susijusių su G. M. sužalojimu, ir nori juos atlyginti, tačiau jis nedirbantis, sergantis žmogus, gauna mažą pašalpą ir norėtų išmokėti šiuos ieškinius per 12 mėnesių laikotarpį, dabar dėl susitarimo atlyginti minėtą žalą vykdo derybas su abejomis įstaigomis, apie jų rezultatą praneš teisme, nes šiai dienai neturi ieškinių prašomos sumos. Prašo jam neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės (1 t., b.l. 104-105). Teisme patvirtino minėtų parodymų teisingumą, tačiau patikslino, kad dūrė G. M. netyčia, o įvykis įvyko jo kambaryje.
Nukentėjusioji G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. kovo 9 d. A. S. iš savivaldybės gavo (duomenys neskelbtini) butą, ji gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Su juo atvyko dvi atstovės ir paprašė ateiti pas jį į kambarį. Ji užėjusi pasirašė dokumentą, kad jis gali naudotis bendra patalpa. Daugiau jo kambaryje nebuvo, buvo savo kambaryje. Kovo 9 d. gurkšnojo alų. A. S. nešiojo savo daiktus. Su juo buvo kažkokia moteris. Jis buvo labai patekintas, kad gavo kambarį, konflikto jokio nebuvo. Pasakė jam taisykles, kad žinotų kaip naudotis tualetu, kad reikia išplauti kriauklę ir pan. Pas save į kambarį jo nekvietė. Nešiodamas daiktus jis vis sakė: „tuoj bus pojla (gėrimai)“. Kas vyko pas jį kambaryje, nežino. Pas jį buvo atėjusi moteriškė, kažkoks vyrukas. Su P. buvo savo kambaryje: ji sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo televizorių, P. buvo prie kompiuterio. Žiūrėdama televizorių valgė riešutus ir pamatė, kad atsidarė kambario durys. Jie niekada vienas pas kitą neužeidavo nepasibeldę. Įėjus A. S., jam pasakė: „aš nesupratau, kaip tu galėjai įeiti nesibeldęs?“. Eidama prie jo sakė, kad išeitų, nes negali pas juos užeiti nesibeldęs. Prieš dūrį A. S. stovėjo, buvo prie jos labai arti priėjęs. Įvykio metu A. S. buvo apsvaigęs. Viskas įvyko labai greitai ir staigiai. Ji buvo su naminiu chalatėliu, kurį paskui iš jos paėmė atvažiavusi policija. A. S. jai taip dūrė, kad ji net nepajuto to dūrio. Po dūrio gal po sekundės pajuto, kad jai įdūrė. Tada jis pasakė: „dabar gyvensi taip, kaip aš norėsiu“ tik rusiškai ir staigiai išėjo, užsirakino savo kambaryje. A. S. savo veiksmus atliko to norėdamas. Ji pridengė rankos delnu tą vietą, nes pasidarė karšta ir grįžusi atsisėdo ant sofos, o P. sako: „mamyte, tau bėga kraujas“. Jai darėsi silpna, pradėjo svaigti galva, P. iškvietė greitąją. Atvažiavo greitoji, ją paėmė, matė, kaip atvyko policijos ekipažas ir buvo iškviesti gaisrininkai. Kai ją ėmė greitoji, jie laužė A. S. duris. Kas tolau buvo nežino, nes ją išvežė į ligoninę. Po įvykio su A. S. nekonfliktuoja, praėjus kažkiek laiko po įvykio kalbėjosi su A. S., šis visą laiką gailėjosi ir pasakė, kad jeigu būtų žinojęs, kad jie yra nupirkę tą butą, niekada nebūtų čia kėlęsis Jie labai retai matosi, jokių konfliktų nėra.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti nukentėjusiosios G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo sugyventiniu. 2020 m. kovo 9 d. apie 20 val. 30 min. ji kartu su sugyventiniu P. G. savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir žiūrėjo televizorių, kai staiga į kambarį atėjo kaimynas, kuris nuo 2020 m. kovo 9 d. gyvena (duomenys neskelbtini). Šio kaimyno ji nepažįsta, jis prisistatė vardu A.. Užėjęs į kambarį jis pradėjo reikšti pretenzijas dėl per garsiai veikiančio televizoriaus, o kai ji atsistojo ir priėjo prie jo, kad pasiaiškintų aplinkybės, jis staiga savo dešine ranka padarė judesį link G. M. pilvo, iš pradžių ji nieko nepajuto, tačiau atsisėdus ant lovos pajuto, kad iš jos pilvo bėga kraujas, o būtent iš tos vietos link kur kaimynas padarė judesį. Pakėlus marškinius ji pamatė pilvo kairėje pusėje dūrį, ir suprato, kad kaimynas A. be jokios priežasties dūrė jai peiliu. Ji liepė savo sugyventiniui kviesti pagalbą, o kaimynas tuo metu išėjo į savo kambarį ir užsidarė (1 t., b.l. 35-36). Teismo posėdžio metu G. M. patvirtino minėtų parodymų teisingumą, nurodė, kad įvykio aplinkybes prisiminė vienodai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme.
Liudytojas P. G. teismo posėdyje paaiškino, kad viskas įvyko 2020 m. kovo 9 d. Buvo savo kambaryje. G. sėdėjo ant sofos. Kai užėjo A. S., jo balso tonas buvo lygtai pakeltas, pats sėdėjo nugara į A. S.. G. atsikėlė ir pradėjo klausti, kaip jis užėjo nepasibeldęs. Po to A. S. pasakė, kad dabar ji gyvens pagal jo įstatymus. Priėjo prie A. S., sakydamas, kad jo prašo išeiti ir šis išėjo. Kai A. S. išeidinėjo, jis savo dešinėje rankoje turėjo peilį. Jam susidarė įspūdis, kad A. S. tarsi slėpė peilį. G. atsisėdo ant sofos, pasakė, kad jai karšta, pažiūrėjęs, pakėlęs jos „majkę“ pamatė, kad jai įdurta. G. sakė, kad A. S. jai kažką padarė. G. kraujavo kairė pilvo pusė. Suprato, kad G. sužalojo A. S.. Iškvietė greitąją, atvažiavo policija, gaisrininkai.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2020 m. kovo 9 d. 20 val. 56 min. gautas pranešėjo skambutis, kad kaimynas prieš 2-3 minutes dūrė pranešėjo draugei su peiliu į pilvą (1 t., b. l. 4-5).
2020 m. kovo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo trečiame aukšte esantis kambarys adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti naktiniai marškinėliai ir peilis su galimais kraujo pėdsakais (1 t., b.l. 19-29).
Gautoje 2020 m. kovo 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G935/2020(01) nurodyta, kad G. M. padaryta durtinė - pjautinė pilvo sienos žaizda. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, smeigiamuoju judesiu duriančių - pjaunančių savybių įrankiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui. Jis galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, t. y. 2020 m. kovo 9 d. apie 20.50 val. Dėl patirto sužalojimo G. M. turėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 53-55).
Alkotesterių duomenimis 2020 m. kovo 9 d. 22.00 val. A. S. nustatyta 1,57 prom. neblaivumo būsena, 2020 m. kovo 9 d. 23.47 val. A. S. nustatyta 1,78 prom. neblaivumo būsena (1 t., b.l. 114, 115).
Nenustatyta, kad nukentėjusioji G. M., liudytojas P. G. dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį A. S.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir jie yra kaltinamojo A. S. kaltės įrodymai.
Be to, aukščiau paminėtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Šie duomenys neprieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams. Juos papildo. Šiais duomenimis netikėti, abejoti nėra priežasčių, todėl šie duomenys taip pat yra kaltinamojo A. S. kaltės įrodymai.
Kaltinamasis A. S. bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nepripažino, nors vienoje iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų savo kaltę pripažino pilnai (1 t., b.l. 104-105).
Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad G. M. dūrė netyčia, o viskas įvyko jo paties, ne G. M. kambaryje (dėl pastarosios aplinkybės vienoje iš ikiteisminio tyrimo apklausų nebuvo toks tikras), tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs viso proceso metu ir vieni kitus atitinkantys nukentėjusiosios G. M. bei liudytojo P. G. parodymai, iš kurių matyti, kad A. S. nekviestas užėjo į jų kambarį, jame dūrė peiliu G. M. į pilvo sritį, tuoj pat po atlikto dūrio A. S. nurodė G. M., jog dabar ji gyviansianti pagal jo taisykles, iš ko matyti, kad durta tikslingai, turint tikslą sužaloti. Be to, ir iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimas nėra paviršinis, o atliktas smeigiamuoju judesiu, nuo sužalojimo G. M. turėjo jausti fizinį skausmą, tad sužalojimo pobūdis atitinka nukentėjusiosios G. M. bei liudytojo P. G. nurodomas aplinkybes, leidžiančias spręsti apie sužalojimo tyčinį pobūdį. Paties dūrio peiliu fakto neneigia ir kaltinamasis A. S., jį patvirtina nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, anksčiau nurodyta rašytinė medžiaga. Kaltinamojo pateikiamos skirtingos nei nukentėjusiosios, liudytojo nurodomos įvykio aplinkybės, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, vertintinos kaip jo gynybinė taktika. Byloje esanti rašytinė medžiaga (specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, kt.) taip pat patvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių buvimą ir nukentėjusiosios bei liudytojo parodymų patikimumą.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. S. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį (durta peiliu, į sritį kurioje yra gyvybiškai svarbūs organai), pagal kaltinime nurodytas aplinkybes tyčia dūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajai į pilvo sritį, tokiu būdu ir veiksmais padarydamas jai durtinę-pjautinę pilvo sienos žaizdą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo A. S. kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo A. S. sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad A. S. veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina ne tik alkotesterio rezutatai (1 t., b.l. 114, 115), bet ir nukentėjusiosios G. M., paties kaltinamojo parodymai.
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, tačiau galėjęs sąlygoti kur kas rimtesnes pasėkmes nei nežymus sveikatos sutrikdymas (durta peiliu, į sritį, kurioje yra gyvybiškai svarbūs organai). Kaltinamasis A. S. anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio, alkoholio įtakoje padarytas nusikalstamas veikas (b.l. 122-128), už administracinius nusižengimus ne kartą baustas (baustumas galioja), taip pat ir už teisės pažeidimus, padarytus esant neblaiviam, baudų nemoka (b.l. 130-138), apie registravimą priklausomybės ligų ir psichiatrinio gydymo įskaitose duomenų nėra, dirbantis.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. S. skiriant BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už šiame straipsnyje nurodytos sankcijos vidurkį.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 9 d. 21.40 val. iki 2020 m. kovo 10 d. 14.27 val. (viena para).
Pastebėtina, kad A. S. padarytas nesunkus nusikaltimas, teismas neturi informacijos, kad būtų daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu, kaltinamasis įsidarbino (ikiteisminio tyrimo metu nedirbo), kas leidžia teigti, kad kaltinamasis teigiama linkme bando keisti savo gyvenimo būdą, daro atitinkamas išvadas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas A. S. atidėtinas vieneriems metams, paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet ir turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 72,90 Eur civilinį ieškinį atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (1 t., b. l. 63-66). Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas atitinkamą turtinę žalą patvirtinančiais duomenimis, iš kaltinamojo A. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinas 72,90 EUR civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 213,36 Eur civilinį ieškinį atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (1 t., b. l. 73-74). Atsižvelgiant į tai, kad G. M. buvo laikinai nedarbinga, jai buvo mokama ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas atitinkamą turtinę žalą patvirtinančiais duomenimis, iš kaltinamojo A. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui priteistinas 213,36 EUR civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas Nr. 1 su peiliu su galimais kraujo pėdsakais ir vokas Nr. 2 su naktiniais marškinėliais su galimais kraujo pėdsakais, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, esančią adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius (1 t., b.l. 31-32), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 traipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę - 5 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 9 d. 21.40 val. iki 2020 m. kovo 10 d. 14.27 val. (viena para).
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. S. paskirtos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 72,90 Eur turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 213,36 Eur turtinei žalai atlyginti.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką Nr. 1 su peiliu su galimais kraujo pėdsakais ir voką Nr. 2 su naktiniais marškinėliais su galimais kraujo pėdsakais, perduotus saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugykloje, esančioje adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.