- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 2S-2081-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16851-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- K. N.
- Atsakovas
- UAB ,,Valakampių statyba“
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo (apelianto) UAB ,,Valakampių statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovui UAB ,,Valakampių statyba“ dėl netesybų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. N. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkto nevykdymo ir 50,39 Eur netesybų už kiekvieną uždelstą dieną iš atsakovo ieškovo naudai priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki visiško atsakovo pagal taikos sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Taip pat ieškovas prašė taikyti atsakovo UAB „Valakampių statyba“ turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, įskaitant ir piniginių lėšų, esančių banke bei pas trečiuosius asmenis, areštą 10 632,29 Eur sumai. Piniginių lėšų arešto atveju, prašo palikti atsakovui teisę iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškovu.
Nurodė, kad pagal šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 30 d. įvykdyti 2012 m. spalio 9 d. tarp ginčo šalių sudarytą pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą – priduoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka suformuotai komisijai pastatą, kuriame yra ieškovui priklausantis butas, gauti šio pastato statybos užbaigimo aktą bei įregistruoti pastato statybos baigtumą 100 proc. nekilnojamojo turto registre. Nepaisant to, kad nuo taikos sutartyje numatyto termino pabaigos praėjo daugiau nei pusė metų atsakovas savo įsipareigojimo ieškovui iki šiol nėra įvykdęs. Aplinkybę, jog pastatas, kuriame yra ieškovo butas iki šiol teisės aktų nustatyta tvarka nėra priduotas ir jo statyba tinkamai užbaigta, todėl yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Valakampių statyba“ atsiliepimu į prašymą dėl vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo nesutiko.
Nurodė, kad su pareikštu prašymu nesutinka ir laiko, jog taikos sutartis yra įvykdyta 83 procentais. Atsakovo teigimu, Statybos užbaigimo komisija 2014 m. spalio 3 d. surašė statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 8 p. nurodyta, jog statinio, nurodyto šio akto 5 punkte statyba baigta. Apie aktą ieškovas buvo informuotas tą pačią dieną elektroniniu paštu. 2014 m. spalio 3 d. atsakovas įvykdė visus įsipareigojimus, kylančius iš pirkimo - pardavimo sutarties.
Be to, atsakovas pardavinėdamas butus, esančius Elniakampio g. 6, Vilniuje taip pat pardavinėjo žemės sklypo dalis, taigi visi butų savininkai, tai yra V. R., D. V., L. M., Tomas S. C., V. G., K. K., J. V., T. P., E. P., J. P., K. N., D. D., J. V. ir E. V. yra žemės sklypo bendrasavininkai, su kuriais reikėjo suderinti žemės sklypo plano, duomenų apie pastatytus statinius ir duomenų apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę atnaujinimą, kurie buvo žemės sklypo kadastro ir registro byloje. Atsakovas, siekdamas atnaujinti kadastro duomenų bylą kaip žemės sklypo bendrasavininkas pasirašė žemės sklypo kadastro ir registro byloje ir žodiniu susitarimu su ieškovu 2014 m. lapkričio 24 d. pateikė minėtą bylą, kad būtų surinkti visi kitų Žemės sklypo bendrasavininkų parašai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovo K. N. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkino ir išdavė vykdomąjį raštą dėl 2014 m. liepos 9 d. taikos sutarties 2 punkto nevykdymo ir 50,39 Eur netesybų už kiekvieną uždelstą dieną iš atsakovo ieškovo naudai priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki visiško atsakovo pagal taikos sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Teismas nustatė, jog ieškovas, teigdamas, kad atsakovas nesilaiko taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, turi teisę nustatyta tvarka reikalauti tinkamo jų vykdymo, savo reikalavimą pagrįsdamas jį patvirtinančiais įrodymais (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 646 str. 3 d.). Pažymėtina, jog pateikti įrodymai patvirtina, jog tarp šalių pasirašyta taikos sutartis nėra pilnai įvykdyta. Teismas, ištyręs pareiškėjų nurodytas aplinkybes apie taikos sutarties sąlygų nevykdymą, dėl nevykdomos taikos sutarties dalies išdavė vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Apeliantas UAB ,,Valakampių statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį ir ieškovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti 907,5 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), kadangi teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, visiškai nemotyvavo, kuriuos ieškovo įrodymus vertino kaip pagrindžiančius prašymo pagrįstumą.
Be to, teismas visiškai nenagrinėjo prievolės prigimties, tai yra nenagrinėjo pirkimo-pardavimo ir taikos sutarties tarpusavio ryšio. Apeliantas teigė, jog ieškovas rengė taikos sutartį ir taikos sutarties 2 p. išplėtė atsakovo įsipareigojimus, tai yra registruoti pastato statybos baigtumą (100%) Nekilnojamojo turto registre. Taikos sutarties 2 p. įsipareigojimus reikia sistemiškai aiškinti kartu su pirkimo-pardavimo sutartimi. Taip pat atsakovas nurodė, jog V. R., D. V., L. M., Tomas S. C., V. G, K. K., J. V., T. P., E. P., J. P., K. N., D. D., J. V. ir E. V. yra žemės sklypo bendrasavininkai, su kuriais reikėjo suderinti žemės sklypo plano, duomenų apie pastatytus statinius ir duomenų apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę atnaujinimą, kurie buvo žemės sklypo kadastro ir registro byloje. Atsakovas, siekdamas atnaujinti kadastro duomenų bylą kaip žemės sklypo bendrasavininkas pasirašė žemės sklypo kadastro ir registro byloje ir žodiniu susitarimu su ieškovu 2014 m. lapkričio 24 d. pateikė minėtą bylą, kad būtų surinkti visi kitų Žemės sklypo bendrasavininkų parašai. Pažymėtina, jog iki šios dienos žemės sklypo kadastro ir registro bylos nepasirašė buto ir žemės sklypo bendrasavininkai J. V. ir E. V., todėl atsakovas paruošė ieškinį dėl teisės suderinti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir žemės sklypo planą be J. V. ir E. V.
Apelianto nuomone, 50,39 Eur netesybų už kiekvieną uždelstą dieną išdavimas, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi atsakovas atliko visus veiksmus, tinkamai įvykdė pirkimo-pardavimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė ieškovui vykdomąjį raštą neįvykdytos taikos sutarties sąlygų priverstiniam vykdymui.
Tuo atveju, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 str. 3 d.).
CPK 584 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, todėl, vienai iš taikos sutarties šalių savo sutartinių prievolių nevykdant geranoriškai, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Pažymėtina, kad šalims išsprendus ginčą taikos sutartimi, kurią teismas patvirtina nutartimi, ji tampa privaloma ir vykdytina, įgyja res judicata galią (CPK 18, 279 str. 4 d.). Dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti teismo patvirtintos sutarties.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį (b. l. 81). Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo nė vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 30 d. įvykdyti 2012 m. spalio 9 d. tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą priduoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka suformuotai komisijai pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra ieškovo iš atsakovo įsigytas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), gauti pastato statybos užbaigimo aktą ir įregistruoti pastato (unikalus Nr. 4400-1500-1708) statybos baigtumą (100%) nekilnojamojo turto registre.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 str.), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, iš byloje esančios taikos sutarties matyti, kad šalys siekė, jog kilęs ginčas būtų išspręstas taikos sutartimi, kurią patvirtintų teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nustatyta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi, taip pat teismo pareiga išaiškinti šalims taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teismo nutartimi procesinius padarinius – taikos sutarties sąlygų privalomumą, ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimumą. Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, tai yra ta prasme, ar taikos sutartis galios, ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 str., 42 str. 1, 2 d., 140 str. 3 d.). Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, tikrino šalių valią dėl taikos sutarties sąlygų ir tiek ieškovas, tiek atsakovas sutiko su taikos sutarties sąlygomis ir įstatymo nustatyta tvarka neginčijo sudarytos taikos sutarties. Taigi, darytina išvada, jog atsakovas privalo tinkamai vykdyti sudarytą taikos sutartį.
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas vengia vykdyti įsipareigojimus pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Ieškovas pateikė dokumentus, liudijančius, jog atsakovas buvo raginamas įvykdyti savo įsipareigojimus (b. l. 96) - ieškovas 2015 m. balandžio 14 d. išsiuntė atsakovui raginimą, pagal kurį atsakovas per 5 dienas turėjo sumokėti 19 752,88 Eur netesybų sumą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, priešingu atveju ieškovas kreipsis į teismą. Bylos duomenimis, atsakovas taip ir nevykdė savo įsipareigojimų. Pažymėtina, jog taikos sutarties 3 p. pagrindu atsakovui pažeidus taikos sutarties 2 p. nurodytus įsipareigojimus, ieškovas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto, skirto dėl taikos sutarties 2 punkte nurodyto įsipareigojimo nevykdymo priskaičiuotų delspinigių išieškojimo iš atsakovo, išdavimo (b. l. 82). Atsižvelgiant į tai, ieškovas tiek įstatymo, tiek taikos sutarties pagrindu turėjo teisę kreiptis į teismą dėl taikos sutarties nevykdymo.
Pažymėtina, kad už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė – netesybos (CK 6.245 str. 3 d.), kurios įpareigoja skolininką sumokėti kreditoriui sutartimi, įstatymu ar teismo sprendimu nustatytą pinigų sumą, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, kuris skatina skolininką įvykdyti prievolę. Netesybos gali būti nurodomos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės procentu (CK 6.70 str. 1 ir 2 d., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/200.). Taigi, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turi teisę netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, į skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus.
Nagrinėjamu atveju, šalys taikos sutartimi susitarė, jog kai atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius įsipareigojimų, ieškovas įgis teisę besąlygiškai reikalauti iš atsakovo, o atsakovas privalės mokėti ieškovui 174 Lt (50,39 Eur) dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną už laikotarpį iki prisiimtų įsipareigojimų tinkamo įvykdymo dienos, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki visiško atsakovo pagal taikos sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo turi mokėti 50,39 Eur netesybų už kiekvieną uždelstą dieną.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas vengia įvykdyti savo įsipareigojimus. Tuo tarpu atsakovo argumentas, jog jis tinkamai įvykdė pirkimo-pardavimo sutartį yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi iš byloje pateiktų duomenų, galima daryti išvadą, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, siekiant tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus.
Atsakovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka vieną iš CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių negaliojimo pagrindų, yra atmestinas, kadangi atsakovas netinkamai aiškino CPK 329 str. 2 d. 4 p. numatytą sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindą, kai teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų. Pažymėtina, jog pagal minėtą nuostatą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pateiktus ieškovo įrodymus ir tinkamai pritaikė proceso normas, priimdamas išvadas tiek dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra negaliojanti pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 str. išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti.
Ieškovas 2015 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo – UAB ,,Vilniaus vandenys“ skundą dėl 2014 m. spalio 3 d. statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Susipažinus su papildomai pateiktu dokumentu matyti, jog yra pateiktas skundas Valstybinei teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Statybos užbaigimo akto panaikinimo. Minėtame skunde nurodyta jog Statybos užbaigimo komisija pažeidė teisės aktus, išduodant Statybos užbaigimo aktą. Teismas pažymi, jog nėra duomenų, kad minėtas skundas yra išnagrinėtas ir jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas, kuris galėtų turėti įtakos nagrinėjamoje byloje. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo priimti ieškovo pateikto papildomo įrodymo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį tenkinti ieškovo prašymą, padarė teisingą išvadą ir nepažeidė įstatymų, o tuo tarpu atsakovo atskirajame skunde pateikti argumentai nepaneigė teismo nutarties išvadų bei motyvų, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą spręsti iš esmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 7 str. įtvirtintu proceso ekonomiškumo principu, suponuojančiu pareigą dalyvaujantiems byloje asmenims rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai, daro išvadą, kad byloje dalyvaujantis asmuo įrodymus apie bet kokios rūšies realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas turi pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovas įrodymus apie apeliacinėje instancijoje patirtas 907,5 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pateikė 2015 m. lapkričio 18 d. Teismas, remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais, bylos sudėtingumu bei advokato darbo ir laiko sąnaudomis, priteisia iš apelianto ieškovui 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į atskirąjį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Valakampių statyba“ ieškovui K. N. 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą.