Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam J. B., jo gynėjai advokatei Ž. T.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini)., našlys, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-07-23 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 str. 1 d., 253 str. 1 d., 10 parų arešto bausme;

2. Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-12-19 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 str. 1 d., 178 str. 2 d., 12 MGL (456 Eur) bauda;

3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019-04-25 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 281 str. 7 d. 20 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B., vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2019-10-12 apie 23 val. 42 min. Trakų r. sav., kelio A4 Vilnius-Varėna-Gardinas 19 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo V. C. priklausantį automobilį "C. X.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,77 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikaltimą numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. B. parodė, kad jis savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl to gailisi. Nurodė, kad tą dieną, t. y. 2019-10-12, gėrėo su savo kaimynu, parėjo namo, jau buvo susiruošęs eiti miegoti, kai jam paskambino kaimynas ir paprašė nuvažiuoti iki degalinės, esančios Trakų Vokėje, paimti jo draugą. Jis pasiėmė savo sugyventinės automobilį, žinojo, kur yra saugomi raktai nuo automobilio, paėmė juos ir išvažiavo kartu su kaimynu. Bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai. Nurodė, kad vairuoti moka, tačiau vairuotojo pažymėjimo neturi, nes jau ne vieną kartą buvo įkliuvęs prie vairo išgėręs ir tas laikas, kuomet jis galėtų laikyti egzaminą vis nusikelia. Nurodė, kad jam Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatliko, nes kuomet jis Kalėjimų departamente pasidomėjo, kaip jam atlikti arešto bausmę, jam buvo nurodyta, kad jis turi laukti, kol bus iškviestas. Su neblaivumo nustatymu sutinka, promilių kiekio neginčija. Nurodė, kad turi problemų su alkoholiu, žada koduotis.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių J. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis pagal tautybę yra lenkas, bet lietuvių kalbą moka gerai, yra baigęs mokyklą lietuvių kalba, skaito ir rašo lietuviškai. Jis nepriklauso psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupėje, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, galvos traumų neturėjo. Jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, vairuotojo pažymėjimo neturi. Automobilio taip pat neturi. Jis ketvirti metai gyvena su V. C.. Bendrų vaikų jie neturi, bet uždarbį atiduoda V.i ir iš bendrų pinigų gyvena. V. C. nusprendė nupirkti automobilį ir maždaug prieš pusantro mėnesio nusipirko automobilį Citroen, modelio nežino, valstybinis numeris koks irgi neatsimena. Tenka važiuoti tai pas gydytojus, tai į miestą su reikalais, o susisiekimas iš kaimo blogas. Ji vairuotojo pažymėjimo neturi, bet sūnus Vaclavos vežiodavo kur reikia, šiuo metu gyvena su jais kartu. 2019 metų, spalio 12 d. jis kaime gėrė alkoholį su kaimynais, po to grįžo namo. Gėrė degtinės ir alaus, kiek išgėrė nežino, bet nemažai. Gėrė degtinę iš parduotuvės pirktą. Raktelius V. C. priklausančio automobilio jis pasiėmė iš namų pats be Vaclavos žinios ir išvažiavo iš namų kiemo tik su chalatu ir su kojinėm. Tai jau buvo vėlai vakare, tamsu buvo. Jis privažiavo prie draugo S. B. namų, jis atsisėdo į jo vairuojamą automobilį ir jie abu ketino nuvažiuoti iki Trakų Vokės pasiimti dar vieno draugo T. S.. Tačiau važiuojant keliu Vilnius-Varėna-Gardinas sustabdė policijos pareigūnai ir kelionė jo baigėsi. Pareigūnai pastebėję, kad jis išgėręs, davė pūsti į alkotesterį. Jis įpūtė 1,77 promiles. Dėl to, kad vairavo išgėręs automobilį, jis kaltę pripažįsta pilnai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Jis sutinka, kad tyrimas būtų pabaigtas pagreitinto proceso tvarka (b.l 29-30).

Kadangi bylos aplinkybės yra aiškios, byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.

Iš VšĮ “Emprekis” pažymos matyti, kad automobilio “C. X.” 1955 m., vidutinė kaina Lietuvoje 360 Eur (b.l.16).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK specialiosios dalies straipsniuose.

Pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas

Teismas įvertinęs ir ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatuojama, kad kaltinamasis J. B. vairavo automobilį „CITROEN XANTIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas, 1,77 promilių neblaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Iš įrodymų visumos laikytina įrodytu, kad J. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltas asmuo baudžiamas bauda, areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas laikosi baudžiamojo kodekso nuostatų ir atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į kaltinamojo asmenybę, t. y. į tai, kad jis teistas, bausmės nėra atlikęs, baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus bei Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal ANK 424 str. 2 d., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, bauda neapmokėta, dirbantis. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis turėtų būti baudžiamas su areštu susijusia bausme, nes priėmus baudžiamąjį įsakymą 2019-04-25, kuriuo buvo nuteistas pagal LR BK 281 str. 7d. areštu 20 parų, išvadų nepadarė, bausmės neatliko, nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių teismui padaryti išvadą, kad jam paskirtos arešto bausmės neatliko dėl pateisinamų priežasčių. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laikiną laisvės atėmimo bausmę - arešto bausmę 45 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, bausmė J. B. sumažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė bausmė 30 parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d. ir 3d., paskirtą arešto bausmę subendrinti iš dalies sudedant ją su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019-04-25 paskirta arešto bausme, atliekant ją poilsio dienomis ir skirti jam galutinę 40 parų arešto bausmę, atliekant ją areštinėje. Į bausmės laiką J. B. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-02-10 iki 2019-02-11, t.y. dvi paras. Bausmės pradžią skaičiuoti jam nuo jo sulaikymo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018, Nr. 2AT-27-697/2018).

Nagrinėjamojoje byloje J. B. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas šios teisės, kai jam nustatytas 1,77 promilės neblaivumas, kuris prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui. Tokiu būdu kaltinamasis kėlė pavojų sau ir kitų eismo dalyvių saugumui ir gyvybei. Toks kaltinamojo elgesys nepateisinamas teisės požiūriu, kadangi didina pavojų visuomenei. Atsižvelgiant į tai, kad J. B., neturėdamas specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti J. B. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Nustatant šios teisės įgijimo uždraudimo terminą atsižvelgtina į tai, kad antrą kartą per vienerius metus vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti automobilius, nes tokios teisės neįgijo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. J. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę„ C. X.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl minėtas automobilis, pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo, nustatyta, kad J. B., būdamas neblaivus vairavo automobilį „C. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso V. C.”. Šias aplinkybes įrodo Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenys (b. l. 14). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – V. C., o byloje nėra duomenų, kad jis turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikaltimui daryti, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo J. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „C. X.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė „Emprekis“, kurioje automobilio „C. X.“ 1995 gamybos metų, kuro tipas dyzelinas, kaina 2019 m. spalio mėnesiui nustatyta 360 Eur (b. l. 16), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Kiti procesiniai klausimai.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Byloje 2019-10-13 kaltinamajam J. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

N usprendžia:

pripažinti J. B., a.k(duomenys neskelbtini) kaltu pagal BK 281¹ str. 1 d. ir nuteisti jį areštu 45 paroms, atliekant jį areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 parų, atliekant jį areštinėje.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d. ir 3d. paskirtą arešto bausmę subendrinti iš dalie su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019-04-25 baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme ir gautinę bausmę skirti J. B. areštą 40 parų, atliekant jį areštinėje.

Bausmės pradžią J. B. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką J. B. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-02-10 iki 2019-02-11, t.y. dvi paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti J. B., a.k. (duomenys neskelbtini)naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. B. valstybės naudai 360 Eur sumą, atitinkančią automobilio „C. X.“, “, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vertę.

Kardomąją priemonę J. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.