Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybinės įmonės Turto banko, G. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos pusbrolis. G. P. turėjo sūnų G. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad G. P. nuosavybės teise priklauso 3/8 dalis nekilnojamojo turto-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kita turto dalis – 5/8 priklauso pareiškėjai, 2019-01-23 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Pareiškėja nuo 2021-10-30 sudarė elektros tinklų ribų aktą dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini). 2019-03-01 pareiškėja sudarė elektros energijos pirkimo pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Prie pareiškimo pateikti kvitai patvirtina, kad už butui adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. pateiktą elektros energiją, už komunalines paslaugas mokėjo pareiškėja. Suinteresuoto asmens, mirusiojo G. P., sūnus G. P. 2019-09-10 rašytinis sutikimas patvirtina, jog po tėvo mirties jis palikimo nepriėmė, juo nesirūpino.

Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad po G. P. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biurui nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja, būdama paveldėtoja pagal įstatymą po pusbrolio G. P. mirties įstatymo nustatytu terminu, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Suinteresuotas asmuo G. P., mirusiojo sūnus būdamas pirmos eilės įstatyminis įpėdinis paveldint palikimą po tėvo G. P. mirties taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad po G. P. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Tačiau, tai, jog pareiškėja priėmė savo dėdės palikimą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra prie pareiškimo pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad už elektros energiją ir už komunalines paslaugas mokėjo pareiškėja, šias aplinkybes patvirtina ir suinteresuoto asmens rašytinis sutikimas.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja savo veiksmais išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti po G. P. mirties likusį ir jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei laikė save to turto savininke. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėja po G. P. mirties faktiškai pradėdama valdyti jam priklausančią 3/8 dalį nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini) bei jame esantį mirusiojo kilnojamąjį turtą, mokėti mokesčius, ir rūpintis šiuo turto, tokiu būdu priėmė po jo mirties palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus.

Pareiškėja įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė pareiškėja M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.