Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-116-287/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-01-22
Bylos Nr.: 1-116-287/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-47348-2019-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rima Razumienė
Kaltinamasis: S. J.
Advokatai: Daiva Balčiūnienė, Jolanta Grigaliūnienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-116-287/2021 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47348-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.9.1; 1.1.8.12; 1.1.13; 1.2.14.5.2.1; 2.1.8; 2.1.9; 2.1.14; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.3.4.3; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 22 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant:prokurorui Ričardui Bendikui,civilinio ieškovo atstovams M. B. ir advokatei Daivai Balčiūnienei,kaltinamajai S. J. ir jos gynėjai advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji S. J., dirbdama (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. parengė šešias (duomenys neskelbtini), sąskaitas-faktūras: (duomenys neskelbtini), iš anksto turėdama tuščius blankus su (duomenys neskelbtini) V. P. parašais, juose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas (tarpininkavimą organizuojant Žagarės vyšnių festivalį, dalyvavimą įvairiuose projektuose) (duomenys neskelbtini), po ko šiuos suklastotus dokumentus pateikė apmokėti (duomenys neskelbtini) buhalterijoje dirbančiai M. G., be to, nurodė M. G. atlikti mokėjimo pavedimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2019-06-03 sudarytos bendradarbiavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, taip pat nurodytų projektų (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)pagrindu, M. G., nesuprasdama S. J. veikos nusikalstamo pobūdžio, būdama suklaidinta, atliko bankinius pavedimus iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-08-28 – 5000 eurų, 2019-09-04 – 5000 eurų, 2019-09-11 – 4375 eurų, 2019-09-11 – 20691 eurų, 2019-09-16 – 29890 eurų, 2019-09-17 – 15700 eurų, 2019-09-18 – 12161,97 eurų, 2019-09-20 – 1120 eurų, 2019-09-20 – 3150 eurų, 2019-09-25 – 8591,53 eurų, bendrai 105679,5 eurų, po ko S. J. (duomenys neskelbtini) prezidento V. P. pasitikėjimo pagrindu, disponuodama (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. spalio 16 d. atliko 12 bankinių pavedimų į savo asmenines banko sąskaitas: 2019-08-22 – 2500 eurų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, 2019-08-26 – 2800 eurų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, 2019-08-28 – 3800 eurų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, 2019-09-04 – 5400 eurų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, 2019-09-11 – 19500 eurų į sąskaitą Nr. LT51 7300 01009 2806 895 AB „Swedbank“, 2019-09-16 – 15200 eurų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“, 2019-09-16 – 15200 eurų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, 2019-09-17 – 15900 eurų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“, 2019-09-18 – 13500 eurų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“, 2019-09-20 – 4270 eurų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“, 2019-09-25 – 5500 eurų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, 2019-10-16 – 39 eurus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, taip savo naudai įgijo didelės vertės, svetimą, (duomenys neskelbtini) turtą – 103609 eurus.

Kaltinamoji S. J. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas prasidėjo 2019 m. balandžio mėnesį, kai internete rado reklamą kaip galima užsidirbti iš „bitkoinų“, buvo išsamiai aprašyta, kad viskas yra legalu, viskas įmanoma. Per pietų pertrauką ji dar kartą išsamiai perskaitė tą tinklapį ir užsiregistravo, pateikė savo duomenis. Balandžio mėnesio viduryje jai paskambino asmuo, prisistatęs A. B. ir paklausė, ar yra prekiavusi „bitkoinais“, atsakius, kad ne, pasakė, kad yra galimybė užsidirbti pinigų, kad gali pamokyti, kad tai legalus verslas. Ji sutiko. Buvo 100 procentų įsitikinusi, kad tai yra legalu ir pradėjo su jais bendrauti. Jie jai pradėjo skambinėti, pasakius, kad neturi laiko ir nenori bendrauti, kadangi tuo metu darė finansines metines ataskaitas, mėnesį laiko ją buvo palikę ramybėje. 2019 m. gegužės pabaigoje vėl paskambino, pasisakė, kad grįžo iš Amerikos, iš kursų, kad „bitkoinas“ kyla, kad yra puiki galimybė užsidirbti. Visus 25 metus dirbdama ji gyveno iš atlyginimo, pagalvojo, o kodėl neužsidirbti. Pradėjo su jais bendrauti toliau. Jie paprašė pravesti 250 eurų, padarė pavedimą nuo savo kreditinės kortelės. Tada jie pradėjo mokyti, kaip reikia tarptautinėje biržoje prekiauti „bitkoinais“. Būdama finansininke, daugmaž suprato visą tą eigą, pradėjo prekiauti, suprekiavo iki 60 tūkstančių. Tada jie pasakė, kad 20 procentų turi susimokėti mokesčius, kad galėtų išsigryninti. Pasakė, kad tokių pinigų neturi ir paprašė grąžinti tuos 250 eurų. Apsipyko su jais ir jai grąžino 250 eurų. Po to, gal po kokio mėnesio, gal po dviejų savaičių, ir vėl jie paskambino, pasakė, kad labai kyla „bitkoinas“, liepė pasižiūrėti, kad ji turi investuoti 8 tūkstančius ir tada galės išsiimti tuos savo 60 tūkstančių uždirbtų pinigų. Savo kvailu pasitikėjimu pasiėmė paskolą ir pravedė tuos pinigus. Po to prasidėjo, kaip ir šantažas, kad vis reikia ir reikia pinigų, kadangi kyla „bitkoinas“, kreivės didėja, tik reikia susimokėti mokesčius, nes kitaip negalima išgryninti. Taip ir tęsėsi. Išleido savo santaupas ir paimtą kreditą, o tai buvo virš 22 tūkstančių eurų, pasakė, kad nebenori su jais bendrauti. Tada jie pasakė, kad tik 3 dienoms reikia paimti pinigus, dar uždėjo 40 tūkstančių baudą, kad pasitraukia iš jų tarptautinės biržos, kad baudą privalo susimokėti, jeigu nori atgauti tuos pinigus, tačiau tą reikalą reikia padaryti per 3 dienas, tada atgaus pinigus. Ji patikėjo. Banke ji pati negalėjo daryti pavedimų, turėjo prieigas tik stebėtojo teisėmis, todėl paprašė M. G., kad padarytų pavedimus į (duomenys neskelbtini) atsiskaitomą sąskaitą. M. G. paprašė sąskaitų faktūrų, kadangi ji turėjo tuščius blankus su prezidento parašais, tai sąskaitas suklastojo.

Atsakydama į užduodamus klausimus, kaltinamoji S. J. parodė, kad ji buvo 100 procentų įsitikinusi, jog tai yra legalu. Po to, kai jie kartas nuo karto pradėjo reikalauti pinigų, jai kilo įtarimų, tačiau labai norėjosi atgauti savo ir (duomenys neskelbtini) pinigus, todėl toliau su jais bendravo. Darydama pavedimus su niekuo nesikonsultavo, nesitarė dėl to, kas vyksta, nes tikėjo, kad viskas yra legalu. Tuo metu ji dirbo (duomenys neskelbtini). Ji teikdavo paraiškas sąskaitų apmokėjimui. Kaltinime išvardintos sąskaitos, pavedimai viskas teisingai, pripažįsta. (duomenys neskelbtini) yra grąžinusi 4 tūkstančius eurų. Pagal galimybę dar yra grąžinusi 100 eurų. Dėl civilinio ieškinio grąžinimo, tai ieškosi darbo, rašo skelbimus, dalyvauja pokalbiuose, nes metus laiko nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, galėtų grąžinti pinigus dalimis. Po (duomenys neskelbtini) parašyto pareiškimo, iš giminių buvo pasiskolinusi 45 tūkstančius eurų, tačiau juos vėl atidavė rusų kalba kalbantiems asmenims, nes jie prisistatė kaip finansinių nusikaltimų komisija, kad žino jos situaciją ir reikia pinigų, kad susigrąžintų anuos pinigus. Giminių pinigus panaudojo, kad galėtų susigrąžinti anuos. (duomenys neskelbtini) pinigai buvo pravesti sąskaitų faktūrų pagrindu, kurias ji pateikė M. G.. Sąskaitose faktūrose nurodė, kad už paslaugas, kažkas buvo surišta su Vyšnių festivaliu, ar nuomos paslaugos, ar apšvietimas, ar įgarsinimas. Po to buvo surišta su (duomenys neskelbtini) projektu, nes direkcija vykdė tarptautinius projektus. Realiai buvo paslaugų, susijusių su Vyšnių festivaliu, tik vieną sąskaitą buvo sudvigubinusi, du kartus pateikusi G., kiek turėjo blankų, tiek ir padarė sąskaitų. Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos pinigus persivedė į savo sąskaitas. Visus pervestus pinigus investavo nesėkmingai. Nežino kokiu būdu, bet kai tik savo sąskaitoje ji turėdavo pinigų, tada jie iš karto paskambindavo ir pasakydavo, kad sąskaitoje yra pinigų, kad reikia daryti „bitkoinų“ pirkimą. (duomenys neskelbtini) ji turi atlyginti 99509,00 eurų, nes 4 tūkstančius eurų ir dar 100 eurų yra grąžinusi, su ieškiniu sutinka. Per kiek laiko galėtų atlyginti žalą nežino, viskas priklausys nuo situacijos, kaip seksis įsidarbinti. Buvo susiradusi darbą Norvegijoje, tačiau negalėjo išvykti iš Lietuvos. Dėl palūkanų ir dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo palieka nuspręsti teismui. Virtualioje erdvėje (internete) ji galėjo stebėti pirkimus, kriptovaliutų piniginį judėjimą, padidėjimą, sumažėjimą, nes pinigus pravesdavo per valiutų keityklas, brokeris nurodydavo kur pravesti pinigus, liepdavo prisijungti per programėlę „Anydesk“ ir pats vesdavo pinigus. Kai vesdavo pinigus, visą laiką su tuo brokeriu būdavo ryšyje telefonu, o veiksmus abu atlikdavo per internetinį ryšį. Ji pati prisijungdavo prie „Anydesk“, o tada jau viską darydavo jie. Ji matydavo, kaip iš jos sąskaitos nukeliauja pinigai. Iš viso pravedė pinigų apie 193 tūkstančius eurų, iš jų 103 tūkstančiai eurų yra (duomenys neskelbtini), o kiti pinigai yra paimtos 3 paskolos. Prieš pradėdama bendrauti su tais žmonėmis, ji turėjo santaupų, kurios taip pat pervestos tenai. Pinigai buvo reikalingi sūnui, kadangi jis yra studentas. Ji pragyveno tik iš atlyginimo, dirbo sunkiai, galvojo, kad tokiu būdu pagelbės sūnui, kuris gyvena Vilniuje, kuris labai norėjo įstoti į informatiką, o tenai kainuoja ne mažus pinigus. Šeimoje turėjo butą, sodo namelį, automobilį ir sūnui studentui 18 metų proga buvo nupirktas automobilis važiuoti į studijas. Jos darbo užmokestis per mėnesį į rankas būdavo 840 eurų. Ji yra pripažinta nukentėjusiąja Lenkijoje iškeltoje baudžiamojoje byloje. Ji kreipėsi į prokuratūrą dėl įvykdyto sukčiavimo jos atžvilgiu. Jai rusiškai kalbantys žmonės skambina ir dabar, skambino prieš dvi dienas, prašė dviejų tūkstančių eurų, kad grąžintų jai 80 tūkstančių. Bijo su jais nutraukti ryšį, nes tikisi, kad gal prokuratūrai bus reikalinga informacija, gal bus kažkoks pretekstas juos pričiupti. Jai skambino iš Vilniaus policijos tyrėja ir sakė, kad nori sujungti bylas ir perduoti į FNTT. Lenkijoje iškelta baudžiamoji byla valiutos keityklos atstovams, kadangi sandoriai buvo vykdomi per valiutų keityklą „Bytohs“. Iš Lenkijos gauna registruotus laiškus. Buvo apklausta liudytoja Lietuvoje Lenkijos policijos prašymu. Mano, kad yra tikimybė kažkiek pinigų atgauti iš tenai, nes yra areštuota 10 tūkstančių eurų. Yra prastos sveikatos, nedarbinga buvo apie 4 mėnesius, serga galvos svaigimu, yra problemų su stuburu, gydytojas sakė, kad išbalansuotas organizmas. Tyrimai nėra baigti, siunčia į Klaipėdą, Kauną darytis tyrimus, tačiau neturi pinigų nuvažiuoti. Ikiteisminio tyrimo metu prašė leidimo leisti išvykti į Norvegiją, nes tenai buvo susiradusi darbą, kur žadėjo 2 tūkstančių eurų mėnesinį atlyginimą, į rankas apie 1500 eurų. Stengsis civilinį ieškinį atlyginti kuo greičiau. Turi paskolų, kurias taip pat turės grąžinti. Vieną paskolos sutartį nutraukė ir kreipėsi į teismą. Yra pasiruošusi su civiliniais ieškovais darytis kažkokį grafiką dėl skolų grąžinimo. Ieškosi darbo, per savaitę išsiunčia nuo 8 iki 15 CV, darbą susirasti yra sudėtinga, iš kito rajono nenori priimti, o savo rajone rasti darbą yra sudėtinga. Padaryta nusikalstama veika sugriovė gyvenimą, kvailai papuolė į aferistų pinkles ir viskas sugriuvo, turi šeimą, su buvusiais bendradarbiais ryšių nepalaiko. Per savo naivumą įkliuvo, pati kalta, labai atsiprašo buvusio darbdavio, kad pridarė daug problemų. Šeima patyrė gėdos jausmą, (duomenys neskelbtini) nėra didmiestis, atsirinko kur draugai ir kur ne.

Po kaltinamosios S. J. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiai kaltinamajai, jos gynėjai ir prokurorui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios S. J. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.

Iš liudytojo M. B. apklausos protokolų matyti, kad jis nuo 2005 metų dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o buhalterės pareigose, taip pat panašiai nuo 2005 metų iki 2019-10-24 dirbo S. J.. Šiuo metu ji yra nušalinta nuo einamų pareigų. 2019 metų rugsėjo mėnesį jis buvo kasmetinėse atostogose ir į darbą grįžęs 2019-09-26 dieną, pasižiūrėjęs įstaigos banko sąskaitas, pamatė kelis keistus pavedimus su pavadinimais „Interreg“ gana didelėmis sumomis. Jis paskambino telefonu buhalterei S. J., kuri tuo metu turėjo nedarbingumą, ir paklausė, kas tai galėtų būti per pavedimai, apie kuriuos jis nieko nežino. S. J. jį patikino, kad čia galėjo įsivelti klaida, kad viską atstatys. Po šio jų pokalbio jis ja patikėjo ir laukė, kol ji 2019-10-21 grįš į darbą. Jai grįžus į darbą, jis S. J. kalbino pasižiūrėti jų įstaigos banko išrašus, bet ji pasakė, kad turi daug darbo ir tą jų pokalbį atidėjo iki 2019-10-23 dienos. 2019-10-23 ji pasakė, kad greičiausiai jam įtartinuose pavedimuose suklydo M. G., taip pat pasakė, kad šiuo metu labai blogai jaučiasi ir pasiprašė laisvos dienos, kad galėtų vykti į (duomenys neskelbtini) pas gydytojus. Jis neprieštaravo ir leido jai išvykti. S. išvykus, jis susisiekė su M. G. ir paprašė jos atsiųsti sąskaitas faktūras, pagal kurias buvo atlikti įtartini bankiniai pavedimai. M. jam atsiuntė sąskaitas pagal kurias (duomenys neskelbtini) perveda pinigus (duomenys neskelbtini) pagal bendradarbiavimo sutartį projekto su (duomenys neskelbtini) įgyvendinimui. Jų įstaiga bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini). Gavęs sąskaitų faktūrų kopijas, kurių pagrindu buvo atlikti bankiniai pavedimai, jis netrukus susisiekė su jos prezidentu V. P. ir paklausė ar jis ką nors žino apie tokius pavedimus ir kam jie skirti. V. jam pasakė, kad apie tokius pavedimus nieko nežino ir patikino, kad tokių sąskaitų faktūrų jis nepasirašinėjo. Tuo metu jis jau suprato, kad S. J. bus suklastojusi turimas sąskaitas faktūras, kurių pagrindu buvo atlikti neteisėti bankiniai pavedimai į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Kadangi, kaip minėjo (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) įvairiuose projektuose, tai S. J. padėdavo V. P. tvarkytis finansinius reikalus ir turėjo (duomenys neskelbtini) banko prisijungimo duomenis ir galėjo atlikti įvairius pavedimus savarankiškai. Jis paprašė V. susitikti ir peržiūrėti, kur yra jų įstaigos pervesti pinigai. Su V. P. susitiko (duomenys neskelbtini) prie AB „Swedbank“ filialo, kad pasižiūrėti (duomenys neskelbtini) išrašus. V. paėmė iš banko 2019 rugsėjo mėnesio išrašus ir tada pamatė, kad pervesti pinigai iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos per kelis kartus buvo pervesti į S. J. asmeninę banko sąskaitą. Tą patį vakarą jis, V. P. ir dar dvi (duomenys neskelbtini) darbuotojos V. P. ir G. R. vyko pas S. J. į namus išsiaiškinti finansinės situacijos. Susitikus su ja jos bute ir pateikus turimus dokumentus, S. prisipažino, kad ji suklastojo sąskaitas faktūras, kurių pagrindu pasisavino (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, kurias galimai pervedė asmenims užsienyje, kurie ją įtikino kažkur investuoti ir labai greitai uždirbti didelį pelną. Tuo metu ji paaiškino, kad buvo suklaidinta sukčių, todėl ryžosi panaudoti (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus savo asmeniniams interesams. Ji taip pat paaiškino, kad ketino grąžinti pinigus, kai tik juos būtų atgavusi iš asmenų, kuriems juos pervedė. Be to, pokalbio metu ji paaiškino, kad jei ir neatgaus pinigų iš tų nežinomų asmenų, ji ketina grąžinti pinigus jų įstaigai savo giminių pagalba. Dėl S. padarytų nusikalstamų veiksmų, klastojant finansinės apskaitos dokumentus, taip pat piniginių lėšų pasisavinimo jis parašė pareiškimą Šiaulių apygardos prokuratūrai. Kiek jam yra žinoma (duomenys neskelbtini) prezidentas V. P. taip pat kreipėsi į prokuratūrą. Jo paskaičiavimu iš (duomenys neskelbtini) S. J. pasisavino apie 103000 eurų, tiksli suma dar tikslinama ir apie ją informuos atskirai. Dėl padarytos žalos (duomenys neskelbtini) papildomai paaiškino, kad 2019-10-31 dieną (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atliko S. J. dalį skolos gražinimo, tai yra, pervedė 3951,77 eurus. Todėl atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys sumažėja 3951,77 eurais. S. J. skola (duomenys neskelbtini) yra 99657,23 eurai, todėl prašys pakoreguoti (duomenys neskelbtini) ieškinį S. J. atžvilgiu 99657,23 eurų sumai. (t. 1, b. l. 57-58, 59-60)???

Iš liudytojo V. P. apklausos protokolo matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) perėmė 1999 metais iš V. R.. (duomenys neskelbtini) įvairius sportinius renginius, pagrinde futbolo ir kitų sporto šakų renginius. Jis nuo 2000 metų yra paskirtas šio sporto klubo prezidentu, (duomenys neskelbtini) pats nedirba ir jokio atlyginimo iš jo negauna, dirba iš idėjos visuomeniniais tikslais. Sporto klubas apie 1000 eurų į metus gauna iš Joniškio rajono savivaldybės. Pinigai tiesiogiai sporto klubo sąskaitos net nepasiekia, nes pirkdami dažniausiai prizus už sportinius renginius nurodo mokėtoją, kaip pavyzdys savivaldybę, kuri pagal jų sąskaitas apmoka nustatyta sumą. Yra gavę pinigų iš UAB „Norfos mažmena“ apie 300 eurų į metus. Kas liečia (duomenys neskelbtini), tai jie su jais bendradarbiauja labai ilgą laiką. Sporto klubas organizuoja įvairius sporto renginius, šventes, kaip antai Žagarės vyšnių šventė, kurią organizuoja (duomenys neskelbtini), o sporto klubas yra atsakingas už sportinius renginius, scenos įrangą ir kita. Kad sporto klubas galėtų atsiskaityti už atliktus darbus: scenos pastatymą, apšvietimą, garso įrangos nuomą ir kita, (duomenys neskelbtini) į sporto klubo sąskaitą perveda pinigus, kuriuos vėliau sumoka, kaip už atliktas paslaugas. Kadangi jie artimai bendrauja su (duomenys neskelbtini), o jos buhalterė S. J. dirbo ten (duomenys neskelbtini), jis kaip (duomenys neskelbtini) atstovas, prezidentas paprašė jos visuomeniniais tikslais padėti tvarkyti sporto klubas finansinę apskaitą. Kadangi sporto klube nėra dirbančiųjų ir visi prie šio sporto klubo gyvavimo ir veiklos prisideda geranoriškai visuomeniniais tikslais, S. J. nuo 2005 metų sutiko padėti sporto klubui. (duomenys neskelbtini)tikrai nėra daug darbo su finansinės apskaitos dokumentais, todėl S. tikrai nebuvo sudėtinga juos tvarkyti. Iki šių metų sporto klubo veikla buvo tvarkoma nepriekaištingai, dar šiais metais jis gavo iš banko kodų generatorių ir jį perdavė S., kad ši galėtų atlikti reikiamus bankinius pavedimus. 2019 metų liepos mėnesį vyko Žagarės vyšnių šventė ir sporto klubas turėjo šiek tiek darbo, S. atliko keletą pavedimų už paslaugas, pervedė pinigus gautus iš (duomenys neskelbtini) Gali būti, kad šių metų spalio 23 dieną jam paskambino (duomenys neskelbtini) direktorius M. B. ir paprašė užvažiuoti į banką paimti (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašus. Tą dieną jis gavo banko išrašus ir su jais nuvyko pas M. B.. M. paaiškino, kad neseniai grįžo iš kasmetinių atostogų ir pamatė, kad yra padaryti pavedimai iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ir jie atlikti neaišku už ką. Matė, kad buvo atlikti apie dešimt pavedimų, kurių bendra suma siekė virš 100000 eurų. Pinigai kurie neaiškiais tikslais buvo pervesti jų sporto klubui, buvo pervesti S. J.. Pavedimus (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į S. J. banko sąskaitą galėjo atlikti tik pati S. J.. M. B. parodė kelias sąskaitas faktūras, kurių pagrindu buvo atlikti tie pinigų pervedimai. Matė, kad tai sąskaitų faktūrų kopijos ir jose buvo įmontuotas jo parašas. Tas sąskaitas faktūras jis matė pirmą kartą, jų nepasirašinėjo. Netrukus jis su M. B. ir dar dviem regioninio parko darbuotojomis G. R. ir V. P. nuvyko pas S. J. į namus. Pokalbio su S. J. metu ji prisipažino, kad suorganizavo tų neteisėtų pavedimų atlikimą, prisipažino suklastojusi tas sąskaitas faktūras ir jose įmontavusi jo parašus ir juos nusiuntusi M. G., kuri turėjo teisę tuos pavedimus atlikti, tik nežinojo, kad juos perveda suklastotų dokumentų pagrindu. Ji taip pat pasakė, kad tada, kai pinigai į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą buvo pervesti, ji juos pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą. Paklausus, kur yra (duomenys neskelbtini) priklausantys pinigai, pasakė „ruskiai“ ją išdūrė, norėjo investuoti į „bitkoinus“ ir pinigų nebėra. Ji dar pasakė, kad surinks pinigų sumą, kurią persivedė sau ir grąžins (duomenys neskelbtini). Kitą dieną jis, kaip (duomenys neskelbtini) prezidentas ir M. B., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius parašė pareiškimą prokuratūrai. Dėl S. J. veiksmų (duomenys neskelbtini) nepatyrė jokios žalos, finansiniai nuostoliai buvo padaryti (duomenys neskelbtini). Iki šios dienos S. J. yra grąžinusi į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 7447 eurų. Po šių jos pinigų pervedimo sporto klubui, jis nedelsiant vyko į banko skyrių ir tuos pinigus, kaip grąžinamas lėšas pervedė (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 62-63)

Iš liudytojos M. G. apklausos protokolo matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pareigose nuo 2018 m. liepos 3 d. Tuo metu buvo centralizuota (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita ir personalo padaliniai. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Jai asmeniškai yra pavesta tvarkyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buhalterines apskaitas. Dirbdama su (duomenys neskelbtini) ji pagrinde bendraudavo su S. J. telefonu, elektroniniais laiškais, programėle „messenger“. Kadangi paminėtų regioninių parkų buhalterijos yra centralizuotos, tai ji yra jų buhalterė ir atlieka reikalingus bankinius pavedimus, pagal jai pateiktus pirminius finansinės apskaitos dokumentus. Tokius dokumentus dažniausiai iš (duomenys neskelbtini) jai teikdavo S. J.. 2019-10-23 su ja susisiekė (duomenys neskelbtini) direktorius M. B.. Suprato, kad kalbėdamas su ja, jis mato savo įstaigos banko sąskaitas ir paklausė jos, kodėl atlikti paskutiniai pavedimai į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Pavedimų paskirtyje jis matė kažkokio projekto pavadinimą, todėl klausė, kokio projekto pagrindu buvo pervesti (duomenys neskelbtini) priklausantys pinigai. Ji jam paaiškino, kad nieko nežino apie jokius vykdomus projektus, pasakė, kad pavedimai buvo padaryti pagal S. J. jai elektroniniais laiškais atsiųstas sąskaitas-faktūras. M. B. paprašė atsiųsti kelias tokias sąskaitas faktūras, kurių pagrindu ji padarė bankinius pavedimus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Tuos pavedimus ji darė iš kelių (duomenys neskelbtini) sąskaitų, nes jai pateiktose sąskaitose faktūrose buvo nurodytos tos sąskaitos, iš kurių turėjo atlikti bankinius pavedimus. S. J., dirbanti (duomenys neskelbtini) specialiste, turėjo savo darbovietės banko sąskaitų prisijungimą stebėtojo teisėmis. Ji tik negalėjo pati savarankiškai atlikti finansinių operacijų. Ji nusiuntė M. B. kelias sąskaitas-faktūras, tuomet jis telefonu jai tik pasakė, kad kažkas čia yra negerai ir kad bandys viską išsiaiškinti. Ji taip pat pergyveno, todėl paprašė pranešti, kai jis ką nors sužinos. Po to jų pokalbio, gali būti kitą dieną jis jai paskambino ir pasakė, kad pavedimus, kuriuos ji darė pagal S. J. jai pateiktas sąskaitas-faktūras, buvo neteisėti, nes sąskaitos faktūros buvo suklastotos, o jos pervesti pinigai yra neteisėtai užvaldyti S. J.. Apie S. planus užvaldyti svetimus (duomenys neskelbtini) pinigus ji nieko nežinojo ir buvo jos suklaidinta. Kad S. J. jai siuntė suklastotas sąskaitas-faktūras jai nekilo kažkokių įtarimų, tiesa ji pati asmeniškai pasidomėjo, pagal kokį projektą gali būti reikalingi pinigai, tuo metu pasidomėjo, kas tai per (duomenys neskelbtini). Matė, kad tas sporto klubas bendradarbiauja organizuojant Žagarės festivalį, todėl pamanė, kad pinigai pervedami už kažkokį kitą jų bendrą projektą. (t. 1, b. l. 68-69)

Iš 2020-06-03 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr.04/13-2-18-5661 matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į kaltinamosios S. J. sąskaitas bankuose 2019 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais buvo padaryta dvylika bankinių pavedimų, kuriais pervesta iš viso 103609 Eur suma. (t. 2, b. l. 79-110)

Iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. J. banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos į kaltinamosios S. J. sąskaitas bankuose 2019 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais buvo padaryta dvylika bankinių pavedimų, kuriais pervesta iš viso 103609 Eur suma. (t. 1, b. l. 75-77; t. 2, b. l. 20-29; vokas su CD laikmenomis)

Iš susirašinėjimo el. paštu tarp S. J. ir M. G. duomenų bei pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad kaltinamoji S. J. siuntė apmokėjimui iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų gavėjui (duomenys neskelbtini) šešias suklastotas sąskaitas faktūras. (t. 1, b. l. 79-93)

Iš (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio matyti, kad pateiktu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo prašo priteisti iš S. J. 99657,23 Eur turtinės žalos, kadangi iš padarytos 103609 Eur žalos S. J. atlygino dalį – 3951,77 Eur žalos. Be to, prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas advokato atstovavimo išlaidas – 847 Eur. (t. 1, b. l. 51-55)

Iš S. J. pareiškimo (prisipažinimo) apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad ji 2019-10-24 Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui surašė prisipažinimą, kad neteisėtai iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė į savo sąskaitą apie 100 tūkstančių eurų (suma tikslinama), kad iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų paprašyta pinigų už 97898,97 Eur, kad nori savanoriškai prisipažinti padariusi nusikaltimą ir yra pasirengusi viską atvirai papasakoti bei duoti parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad apie padarytą nusikaltimą prisipažino ir (duomenys neskelbtini) M. B. ir (duomenys neskelbtini) vadovui V. P. bei parašė jiems panašaus turinio pareiškimą. (t. 2, b. l. 180; t. 3, b. l. 53)

Iš Perlo terminalo pinigų pervedimo kvitų matyti, kad kaltinamoji S. J. per du kartus (2020-10-30 ir 2020-11-18) sumokėjo (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimo – 100 Eur. (t. 3, b. l. 137)

Kaltinamosios S. J. padaryta veika jos visišku prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi ji apgaule, pateikusi apmokėjimui suklastotas sąskaitas faktūras, po kurių apmokėjimo pervestus pinigus per dvylika kartų pervedusi į savo asmenines sąskaitas bankuose, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 103609 Eur pinigų, priklausančių (duomenys neskelbtini).

Kaltinamosios S. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi nusikalstamą veiką padariusi ir padėjo išaiškinti šią veiką. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Kaltinamosios S. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. (BK 60 straipsnis)

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra tai, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą bei turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo, nes nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Dėl to bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, numatanti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (pavyzdžiui kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios S. J. atžvilgiu yra nustatytos būtinos sąlygos taikyti aukščiau minimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatas.

Kaltinamosios S. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų ir jokių alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nenustatyta kaltinamosios S. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau yra nustatytos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi nusikalstamą veiką padariusi ir padėjo išaiškinti šią veiką. Kaltinamoji S. J. visiškai pripažįsta civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl neatlygintos nusikaltimu padarytos 99557,23 Eur turtinės žalos atlyginimo, sutinka jį atlyginti, pasižada stengtis atlyginti kaip galima greičiau bei yra atlyginusi dalį – 4051,77 Eur turtinės žalos. Kaltinamoji S. J. neteista (t. 2, b. l. 176), nebausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 172). Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji dirbo, bylos nagrinėjimo metu teigė, kad intensyviai ieškosi darbo, yra registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau teismui, nuosprendžio priėmimo metu patikrinus LITEKO sistemoje Sodros duomenis, nustatyta, kad S. J. nuo 2021 m. sausio 1 d. dirba Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centre. (t. 2, b. l. 171, 175; t. 3, b. l. 18, 122, 133-134; TIS LITEKO duomenys) Kaltinamoji S. J. ištekėjusi, gyvena su šeima, padeda materialiai sūnui studentui, turi sveikatos problemų. (t. 2, b. l. 173-174; t. 3, b. l. 112-121, 123-128, 138-142) Yra baigusi Lietuvos žemės ūkio universitetą, turi aukštąjį išsilavinimą ir 2002 metais jai suteikta inžinieriaus kvalifikacija, 2005 metais jai suteiktas vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinis laipsnis, o 2020 m. gruodžio 8 d. išlaikė darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais žinių tikrinimo testą pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, dirbančio visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, švietimo programą ir gavo pažymėjimą Ind. Nr. 11788. (t. 3, b. l. 129, 131; t. 4, b. l. 23) Kaltinamoji S. J. 2019 metais yra skatinta padėkomis aplinkos ministro K. M., kaip (duomenys neskelbtini), ir Seimo nario V. G. už metų darbus, idėjas, supratingą ir jautrią bendrystę. (t. 3, b. l. 130; t. 4, b. l. 24)

Atsižvelgęs į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai S. J., turi pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą, ir paskirti švelnesnę bausmę, negu yra numatyta straipsnio už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje, todėl kaltinamoji yra baustina laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus: atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. (BK 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 3 ir 4 punktai)

Skiriant įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, atsižvelgtina į kaltinamosios objektyvią galimybę šį įpareigojimą vykdyti tinkamai ir laiku, nes teismas, skirdamas tam tikrą poveikio priemonę, privalo tinkamai ją individualizuoti, išlaikyti nukentėjusiojo interesų gynimo ir kaltinamojo padėties pusiausvyrą, įvertinti skiriamo įpareigojimo įgyvendinimo realumo kriterijų. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nustatant pareigą kaltinamajam bausmės atlikimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą yra itin svarbu užtikrinti tokio teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumą, kruopščiai vertinant žalą padariusio asmens finansines galimybes laiku mokėti paskirtas įmokas ir nustatant tokį terminą ir įmokų dydžius, kurie užtikrintų, kad žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, kaltinamosios S. J. turtinė padėtis yra sunki – ji beveik metus laiko neturėjo darbo, turėjo sveikatos problemų ir gydėsi, be šioje byloje padarytos didelės turtinės žalos, turi kitų turtinių įsipareigojimų, yra pripažinta nukentėjusiąja nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų daromos nusikalstamos veikos, apgaulės būdu išviliojant iš jos pinigines lėšas, Šiaulių apskrities VPK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-50665-19 ir Balstogės apylinkės prokuratūros atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. PER 1 Ds. 2653.2019 (t. 2, b. l. 171, 175; t. 3, b. l. 28-29, 143-153, 154; t. 4, b. l. 2-12), šiuo metu (pagal LITEKO duomenis jai įsidarbinus) jos gaunamos pajamos nėra žinomos, tačiau bet kokiu atveju jos nebus tokio dydžio, kurios leistų atlyginti per bausmės atlikimo laiką visą padarytą turtinę žalą ir tokiu būdu kaltinamoji automatiškai pažeistų teismo skirtą įpareigojimą, kas sukeltų įstatyme nustatytas bausmės nevykdymo teisines pasekmes. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, kaltinamajai nustatytinas įpareigojimas periodiniais mokėjimais mažinti padarytą turtinę žalą, tai yra, kaltinamoji S. J. įpareigotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per paskirtos bausmės atlikimo laiką iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos mokėti civiliniam ieškovui dalį žalos – po 500 Eur. Teismo vertinimu, tokios apimties įpareigojimas yra proporcingas kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai, adekvatus jos turtinei padėčiai ir pakankamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Tuo pačiu, teismas pažymi, jog pagerėjus kaltinamosios turtinei padėčiai, ji gali savanoriškai mokėti ir didesnes nei teismo nustatytas sumas, o po bausmės atlikimo likusi nesumokėta priteistinos žalos dalis gali būti išieškoma civilinio proceso tvarka, išduodant vykdomąjį raštą arba taikiai susitariant su civiliniu ieškovu.

Teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje priteistinos žalos dydį, į kaltinamosios suinteresuotumą kuo greičiau atlyginti civilinį ieškinį, į civilinio ieškovo atstovų poziciją, kad kuo greičiau būtų atlyginta padaryta turtinė žala, į Lietuvos Respublikoje jau kurį laiką skelbiamą karantiną dėl COVID-19 pandemijos su įvairiais darbo pobūdžio draudimais, sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbą, susijusį su materialinių vertybių apskaita, atėmimas, kaltinamajai neskirtina, nes tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas apribotų kaltinamosios galimybę įsidarbinti ir dirbti darbą pagal jos įgytas specializacijas ir užkirstų kelią savalaikiam žalos atlyginimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajai sumažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamoji visiškai pripažino kaltę.

Kaltinamajai S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. (t. 3, b. l. 15-16)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini), pareikštas 99657,23 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios S. J. yra įrodytas, pagrįstas dokumentais ir tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios 99557,23 Eur, kadangi kaltinamoji apgaulės būdu įgijo šiuos pinigus iš civilinio ieškovo, o civilinis ieškinys dalyje dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas, nes bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamoji savanoriškai šią sumą atlygino. (t. 1, b. l. 51-52; t. 3, b. l. 137; BPK 107 straipsnis, CK 6.237, 6.240, 6.263 straipsniai)

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis prašymas pagrįstas ir tenkinamas iš dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 konstatuota, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymima, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) prašo palūkanas už priteistą sumą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau kadangi teismas paskyrė kaltinamajai įpareigojimą atlyginti turtinę žalą per paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą, mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos civiliniam ieškovui dalį žalos – po 500 Eur, todėl prašymas tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamosios S. J. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už likusią po bausmės atlikimo nesumokėtą turtinės žalos sumą, skaičiuojant jas nuo laisvės apribojimo bausmės atlikimo pabaigos iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo dienos.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini)taip pat prašo priteisti iš kaltinamosios S. J. 847 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje civilinį ieškovą (duomenys neskelbtini) atstovavo advokatė Daiva Balčiūnienė. (t. 1, b. l. 53) Byloje yra pateikta advokatės PVM sąskaita faktūra Nr. ADB 2863 dėl 847 Eur už civilinio ieškovo atstovavimą bei mokėjimo nurodymas Nr. 24 apie šių išlaidų apmokėjimą (t. 1, b. l. 54, 55), todėl patirtos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamosios S. J. civilinio ieškovo naudai.

2020 m. spalio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėjos nutartimi iki šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajai S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas, esančias jos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, leidžiant S. J. kiekvieną mėnesį iš banko sąskaitos išsiimti pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio – 642 Eur, nustatant nuosavybės teisių apribojimo mastą 103609 Eur sumai, turto saugotoju paskiriant banką „Swedbank“, AB (t. 3, b. l. 92-94), paliktinas galioti ir pratęstinas iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio civiliniam ieškovui atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- penki kompaktiniai diskai su bankų duomenimis, saugomi voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos per visą jos saugojimo laiką. (BPK 94 straipsnis)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- (duomenys neskelbtini)| buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Šiaulių apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini (duomenys neskelbtini) vadovui. (BPK 94 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą, ją nubausti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ir per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą, darbo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos mokant po 500 (penkis šimtus) Eur padarytos žalos atlyginimui (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ir per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą, darbo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos mokant po 500 (penkis šimtus) Eur padarytos žalos atlyginimui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. J. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistosios S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl 99557,23 Eur (devyniasdešimt devynių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 23 centų) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už likusią po bausmės atlikimo nesumokėtą turtinės žalos sumą, skaičiuojant jas nuo laisvės apribojimo bausmės atlikimo pabaigos iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo dienos, 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) advokatės atstovavimo išlaidų civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini).

Procesą dėl 100 Eur (vieno šimto eurų) turtinės žalos iš nuteistosios S. J. priteisimo nutraukti.

2020 m. spalio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėjos nutartimi iki šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajai S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas, esančias jos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, leidžiant S. J. kiekvieną mėnesį iš banko sąskaitos išsiimti pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio – 642 Eur, nustatant nuosavybės teisių apribojimo mastą 103609 Eur sumai, turto saugotoju paskiriant banką „Swedbank“, AB, palikti galioti ir pratęsti iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio civiliniam ieškovui atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- penkis kompaktinius diskus su bankų duomenimis, saugomus voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Šiaulių apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti (duomenys neskelbtini)vadovui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė