Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-09-16 · Administracinė byla Nr. I-6703-643/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-09-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-17Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-16
Bylos Nr.
I-6703-643/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01237-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
R. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-6703-643/2014Proceso Nr. 3-61-3-01237-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 64, 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant pareiškėjui R. Č., atsakovės atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), vėliau su patikslintu skundu (b. l. 15) prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodo, jog neturtinę žalą patyrė dėl to, kad jis teismo sprendimu nuo 2009-03-10 buvo kalinamas areštinėje 10 parų iki 2009-03-20. Pareiškėjo teigimu, jis buvo kalinamas nekaltai, už tai, ko nebuvo padaręs, jam laisvė buvo suvaržyta neteisėtai. Po 10 parų jis buvo paleistas į laisvę, tačiau nuo 2009-03-20 iki 2010-04-22 jam buvo skirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos ir įpareigojimas keturis kartus per savaitę registruoti policijoje. Pareiškėjas nurodo, jog ir tokiu būdu jo laisvė buvo varžomas, jis buvo persekiojamas, niekur negalėjo su žmona ir vaikais išvykti iš Lietuvos, dėl to, kildavo barnių šeimoje. Dėl neteisėtai ir nepagrįstai paskirtų kardomųjų priemonių ir dėl jų patirtos skriaudos, dvasinių išgyvenimų, pareiškėjas prašo teismo atlyginti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į skundą (b. l. 30–32) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2013-11-28 gavo pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir su juo kartu pateiktus dokumentus, Teisingumo ministerija nustatė, kad pareiškėjui 2009-03-10 dešimčiai dienų buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Po suėmimo buvo paskirtos kitos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių pareiškėjas teismui neskundė, todėl jos paskyrimo tikslingumo ir teisėtumo klausimas sprendžiamas nebuvo. Atsakovė remiasi Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 str. 4 d. ir pažymėjo, jog pareiškėjas įsiteisėjusių ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimų, nustatančių pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami sprendimą dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, nepateikė, todėl jo prašymas dėl žalos atlyginimo, buvo nepatenkintas. Be to, nurodo, jog pareiškėjas mano, kad priimtas išteisinamasis aktas, preziumuoja žalos atlyginimą ne teismo tvarka. Su tokia pareiškėjo pozicija Teisingumo ministerija nesutinka, kadangi ikiteismine tvarka žala asmeniui gali būti atlyginama tik tada kai yra konstatuoti konkretūs ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo padaryti procesiniai pažeidimai atliekant ikiteisminį tyrimą ar bylą nagrinėjant teisme. Tokių procesinių dokumentų pareiškėjas nepateikė.

Teisingumo ministerija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1377/2008, nurodo, jog pareiškėjo skundas dėl žalos atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.272 str.) nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka, o yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina Panevėžio miesto apylinkės teismui

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą kildina iš teismo nepagrįstai paskirtos jam kardomosios priemonės – suėmimo dešimčiai dienų ir kitų kardomųjų priemonių (pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos ir įpareigojimas keturis kartus per savaitę registruoti policijoje) taikymo, atlyginimo.

Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 28 d. nutartyje Nr. T-35/2014 iš esmės analogiškoje administracinėje byloje nurodė, jog: „Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

Civilinio kodekso 6.272 straipsnis nustato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjas žalą sieja su Panevėžio miesto apylinkės teismo veiksmais baudžiamajame procese. Pareiškėjas neginčija nei Teisingumo ministerijos 2014-01-07 sprendimo Nr. (1.23)7R-185, nei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013-01-20 sprendimo Nr. 2R-18(4R-61), nors tokia teisė jam buvo išaiškinta 2014 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi. Pareiškėjo skundas nėra grindžiamas viešojo administravimo subjektų veiksmais, todėl keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

ABTĮ 70 str. 1 d. 2 p. nustato, kad tuo atveju, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui.

Atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus, nustatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėjo R. Č. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo Vilniaus apygardos administracinio teismo žinion priimtas pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, todėl remiantis ABTĮ 70 str. 1 d. 2 p., skundas pagal teismingumą perduotinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui – Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str., 105 ir 106 str.,

nutaria:

Bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui – Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė