Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą Tauragės apskrities VPK 2020-04-08 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos R. P. 2020-04-08 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. buvo nubaustas 120 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2020-03-24, apie 14 val., adresu (duomenys neskelbtini), įbėgo du šunys (vienas juodos spalvos, kitas šviesios spalvos), kurie priklauso A. G.. Minėti šunys mirtinai sužalojo J. B. priklausantį Jorkšyro terjero veislės šunį. Pareiškėja dėl jai priklausančio augintinio mirtino sužalojimo turtinės žalos nereiškia. A. G. pažeidė 1997-11-06 Nr. VIII-500 LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str.5p, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonų, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Tokiais savo veiksmais A. G. netinkamai rūpindamasis ir netinkamai prižiūrėdamas savo augintinius, kurie mirtinai sužalojo J. B. priklausantį augintinį, kuris metų bėgyje baustas pagal tą patį straipsnį, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 346 str.3d.

Skundą padavęs asmuo A. G. prašo panaikinti šį tyrėjos nutarimą. Savo skunde nurodė, kad nesutinka su tyrėjos nutarimu, nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad jis neneigia, kad dėl šuns nepriežiūros metų bėgyje buvo baustas, tačiau po šio įvykio ėmėsi visų priemonių, kad daugiau jo šunys iš namų teritorijos neišbėgtų, jie laikomi pririšti, o namų valda būtų aptverta ir iš namų valdos šunys jokiu būdu, net jeigu būtų ir palaidi, nebegalėjo ištrūkti. Be to, būtent 2020-03-24 14 val. jis buvo namuose, jam buvo laisvadienis ir remontavo kieme savo automobilį, o tuo metu šunys buvo pririšti ir niekur nelakstė už namų valdos ribų. Remontuojant automobilį jam trūko techninių žinių, todėl paprašė konsultacijos R. M., kuris 2020-03-24 14 val. taip buvo kartu su juo jo kieme ir aiškiai matė, kad jog jo šunys nebuvo išbėgę iš jo namų valdos teritorijos. Surašant nutarimą, jam visiškai nebuvo pateikti jokie įrodymai, kuriais remiantis jis galėjo atlikti jam inkriminuojamus veiksmus. Jis nubaustas remiantis 1997-11-06 Nr. VIII-500 LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str.5p., kad „Gyvūno savininkas, laikytojas ar nukentėjęs asmuo nedelsdami turi pranešti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai institucijai ar Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, jeigu šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones“, nor jis šiame straispnyje numatytos veikos nėra įvykdęs. Pareiškėjas A. G. prašo panaikinti 2020-04-08 Tauragės apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos R. P. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vadovaujantis ANK 346 str. 3 d. paskirta 120 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. G. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad augina du šunis: vieną Rusų Europinę laiką ir kitą Vakarų Sibiro laiką. Jie abu yra dviejų metų amžiaus. Vakarų Sibiro laika yra geltonu kailiu su pilku atspalviu. Rusų Europinė laika – kailio pagrindinė spalva- juoda ir balta apykaklė. Šunis laiko voljere. Yra 3 atskiri voljerai, du užimti, vienas laisvas. Medžioti seniai pradėjo, tada šunis ir įsigijo. Visada juos laiko uždarytus. Kai pats būna kieme kartais paleidžia po kiemą palakstyti. Tada kiemo vartai būna uždaryti. Vieną sykį buvo, kad išbėgo iš kiemo. Užpuolė kitą šuniuką. Gavo tada įspėjimą. 2020-03-24 buvau namuose vienas, ryte grįžo iš darbo. Kaip tik matė, kad kažkoks šuo bėgiojo. Apie 14 val. jo žmona V. G. dar buvo darbe. Po 8 val. ryte atėjo kaimynas R. M. jam pagelbėti, jie remontavo jo džipo variklį kieme. Kaimynas yra autovežių meistras, remontuoja sunkvežimius. Kaimynas buvo prie automobilio. Jie automobilį remontavo iki 17 val., bet kaimynas tai ateidavo, tai išeidavo iki savo namų. Gal tris kartus buvo išėjęs ir parėjęs. Išėjęs užtrukdavo apie 5-10 min. Liepų gatvė yra šalia Žemynos gatvės. Apie 150 m yra Liepų gatvė nuo mano gatvės. J. B. pažįsta, bet nebendrauja. Panašiai jo šunys buvo apibūdinti, bet J. B. nėra buvusi pas jį, ji nėra mačiusi tų jo šunų. J. B. žino tą atvejį, kai jo šuo užpuolė kitą šunį, už ką gavo įspėjimą, ir ji iš to įvykio sprendžia, kad tą 03-24 galėjo būti jo šunys, nors jų nėra mačiusi. Nėra buvę, kad jo šunys lakstytų palaidi. Voljerai įtaisyti kiemo viduje prie daržinių. Nuo gatvės nematyti tų voljerų. Medinė tvora yra nuo gatvės, apie 1,5 m aukščio, o iš šonų yra sietai aukšti. Šunys vienintelį sykį, tą kur minėjo ir buvo peršokę tvorą. Tai ne jo šunys mirtinai sužalojo J. B. šunį, jis visą laiką buvo kieme, šunys niekur nebuvo pabėgę. Jis prisiimtų kaltę, jei jo šunys būtų tai padarę. Jis netiki, kad buvo du šunys, jis galvoja, kad jie daro prielaidą, nes žino, kad jis du šunis turi. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu jam leido pasiaiškinti. Paaiškino, kad jis buvo namuose, o šunys buvo voljere. Jo niekas nepaklausė visų aplinkybių, tai jis ir nenurodė, kad buvo kieme ir matė šunis uždarytus. Be to, minėjo, kad grįžo iš darbo ir buvo namuose, bet jie to neįrašė.

Tauragės apskrities VPK atsiliepime į skundą nurodė, jog Tauragės apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėja R. P., tyrimo meti išsiaiškinusi visas įvykio aplinkybes, priėmė teisėtai pagrįstą ir objektyvų nutarimą. Prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Liudytoja J. B. parodė, kad pareiškėjas yra jos kaimynas. 2020-03-24 apie 14 val. ji buvo darbe. Jų šeima turėjo jorkšyro terjero veislės šunį vardu Kuba. Iš pilnametės dukters K. pasakojimo žino, kad dukra grįžusi iš parduotuvės išleido šuniuką į kiemą, o pati įėjo į vidų iškrauti prekes. Kol ji buvo kambaryje, paprašė brolio A., kad pažiūrėtų kur šuniukas yra. Sūnus A. B. išėjęs į kiemą pamatė, kad du šunys tąso jų šuniuką. Jos kieme vartų nėra. Jam buvo šokas, kai pamatė, kad drasko jų Kubą. Sūnus parsinešė sudraskytą šuniuką į namus, kurį vežė pas veterinarą, tačiau buvo per vėlu, jis konstatavo šuniuko mirtį. Tą pačią dieną grįžusi iš darbo, ji dėl šio įvykio parašė pareiškimą policijoje. Sūnus A. jai pasakojo, kad kieme matė didelius vieną šviesų, vieną tamsų šunį. Kai policijos pareigūnai parodė šunų nuotraukas A., A. atpažino juos ir teigia, kad tai tie patys šunys užpuolė jų šuniuką. Kaimynas R. M. matė tą įvykį, nes kai parsivežė šuniuką iš veterinaro, jis paklausė jų ar išgyveno šuo. A. ir R. B. žino visas įvykio aplinkybes, jie yra A. G. kaimynai, jos klausė, ar išgyveno šuniukas. Ji žinojo, kad A. G. laiko medžioklinius šunis. Ji eidavo pro A. G. kiemą su baime. Ji su šuniuku vaikščiodavo, išgirsdavo A. G. šunis lojančius, apsisukdavo ir apeidavo A. G. kiemą. Žino, kad A. G. šunys buvo užpuolęs kitą mergaitę. Tada lyg juodas šuo buvo užpuolęs. Jos dukra K. tą įvykį matė. 03-24 A. matė, o K. nematė to incidento su jų šuniuku. Ji yra girdėjusi, kad kažkada M. šuniuką sudraskė A. G. šunys. Yra girdėjusi, kad ne vienas nukentėjo nuo A. G. šunų. Ji yra tuos šunis vijusi iš kiemo. Tie šunys laksto po du, bet po jos pareiškimo, nematė nei vieno palaido šuns. Jai brangus buvo šuniukas. Ji nori tvarkos ir teisybės, kad nereikėtų bijoti svetimų šunų. Pareiškime policijai nurodė, kad šunų savininkas yra A. G.. Ji galėjo parašyti, kad įtaria, kad tai A. G. šunys, bet iš to šoko parašė, kad tai A. G. šunys. Po pareiškimo parašymo ji sužinojo kitas aplinkybes (kas matė ir pan., kad A. iš nuotraukų atpažino šunis), dėl to pareiškime šių aplinkybių ir nenurodė.

Liudytojas A. B. parodė, kad pareiškėjas yra jo kaimynas. Jie nebendrauja. 2020-03-24 apie 14 val. sesuo buvo parvažiavusi iš parduotuvės, išleidusi šuniuką į kiemą ir paprašė nueiti į kiemą jo pažiūrėti. Jis išėjęs į kiemą iškart pamatė savo šunį Kubą ir kitus du šunis, kurie draskė Kubą. Jie buvo dideli. Vienas buvo šviesesnis rudos spalvos, o kitas baltai juodas šuo. Daugiau juodas. Nepamena ar nors vienas šuo buvo su pavadėliu. Jis tuos pačius šunis yra matęs gatvėje lakstančius: Žemynos gatve, Liepos gatve, yra matęs kokius 3 kartus, kaip jie laksto kartu. Mamai apie incidentą pranešė sesuo. Sesė nenurodė kieno tai šunys. Jie turėjo įsitikinimą, kad tie šunys galėjo būti A. G.. Sesuo nenurodė mamai kieno tai šunys buvo. Jis nežino, ar daugiau kas iš kaimo gyventojų daugiau turi laikų veislės šunų. Žino, kad kaimynas A. G. turi. Žino, kad A. G. yra medžiotojas. Jam policijos pareigūnai kitą dieną parodė spalvotas nuotraukas ir jis atpažino, kad tai tie patys šunys buvo užpuolę jų šunį. Jam parodė tas nuotraukas, kurios pridėtos prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos (byloje pridėtos). Buvo kitokia nuotrauka padaryta, kur abu šunys matosi. Jam pareigūnė rodė tas nuotraukas iš telefono. Jis 100 proc. įsitikinęs, kad tie patys šunys buvo jų kieme. Apsirikti jis negalėjo. Iš šunų spalvos atpažino A. G. šunis, ir iš dydžio. Tokie patys šunys, spalva, viskas sutampa. Veislė šunų - laikos. Pareigūnė, kai rodė tas nuotraukas sakė, kad rodo kaimyno A. G. šunis. R. M. matė kaip du šunys buvo jų kieme. Jis žino tas aplinkybes. Apie tą įvykį jo mama kalbėjo su R. B.. Kada tiksliai, neprisimena. Po to pokalbio iš mamos girdėjo, kad B. mergaitės I. ir G. matė per langą kaip du šunys sudraskė jo šunį. B. kitoje gatvės pusėje gyvena. Nuo B. namo iki jų namo gali būti apie 40 metrų. R. M. gyvena arčiau jų.

Liudytojas R. M. parodė, kad A. G. šunų nepažįsta. Jis nežino, kokie šunys A. G. aptvare. Vienas toks būdavo agresyvaus charakterio, bet tas buvo seniai. Dabar nežino, kokie tie šunys. Teisingai parašyta policijos pareigūnės A. S. tarnybiniame pranešime dėl įvykio patikslinimo, kad jis matė tuos šunis, bet tai buvo sekundžių reikalas. Ėjo į vidų ir matė, kad du šunys stovi kieme. Pagalvojo dar, kad B. svetimus šunis šerti pradėjo, nesimatė ką ten daro tie šunys, bet po akimirkos išbėgo jų vaikas šaukdamas ir suprato, kad įvyko nelaimė. Nematė ar tie šunys buvo su pavadėliu, ar ne. Vienas šuo buvo į gelsvumą, kitas juodas. Jis nepatvirtintina, kad tai A. G. šunys, jis jų nepažįsta. Poškaus šuo irgi šviesus. Tai, kad šunys bėgioja pasileidę, tai būna. Bėgioja ir po jo kiemą. Nėra matęs A. G. šunų. Nėra girdėjęs kalbų, kad A. G. šunys bėgioja palaidi. Policija jam rodė šunų nuotraukas, nuotraukose parodyti šunys panašūs į šunis, buvusius kaimynų kieme.

Liudytojas R. M. parodė, kad A. G. yra jo kaimynas. Gyvena (duomenys neskelbtini). Tiksliai nepamena, kuri buvo diena, bet prisimena, kad pas A. G. buvo atvažiavusi policija. Paskui sužinojo, kad dėl šuniuko policija buvo atvažiavusi. Jis su A. G. buvo susitikęs, padėjo jam remontuoti mašiną, variklio purkštukus keitė. Remontavo prie garažo durų, kieme. Nepamena konkrečios dienos kada remontavo pas A. G., ar kai policija buvo atvažiavusi, ar iš vakaro. Jis matė, kad A. G. remontuoja mašiną, atėjo ir padėjo. Iš anksto nesitarė, kad remontuos. Pas A. G. atėjo gal prieš pietus. Padėjo jam iki 17 val., bet remontuoti baigė kitą dieną prieš atvažiuojant policijai. Jis ne visą dieną buvo pas A. G. kieme. Pareidavo namo pavalgyti. Užtrukdavo neilgai. Buvo parėjęs kokius 3 kartus. Žino, kad A. G. turi dvi Sibiro laikas. Jie uždaryti voljere. Voljero vartai yra uždaromi. Yra matęs šunis po kiemą lakstančius. Šunys nelakstė po kiemą, kol jie remontavo. Jis nėra matęs, kad tie šunys lakstytų gatvėmis. 2020- 03-25, kai atvažiavo policija, jis nebuvo pas A. G. kieme. Buvo ir pas jį atvažiavusi policija. Jis tuo metu buvo tvarte. Jo namiškių klausė apie įvykį.

Liudytoja A. S. parodė, kad dirba Tauragės AVPK veiklos skyriaus tyrėja. Ji su kolega R. Š. nuvyko į Mažonų kaimą pakalbinti kaimynų apie įvykį. Kaimynai nematė to fakto, kad būtent A. G. šuo apkandžiojo kaimynės šunį. Buvo apklausti artimiausi kaimynai. Ji kartu su kolega apklausė liudytojus. Ji kalbėjo su A. B., jis sakė matė lakstančius šunis, bet būtent to fakto, kad apkandžiojo kaimynės šunį - nematė. A. B. jai nurodė, kad A. G. šunys dažnai būna palaidi. Jis gyvena kitoje kelio pusėje priešais pareiškėją. Ji patikslina, kad ji su kolega buvome pas kaimyną A. B., tik klaidą padarė, kad tarnybinio nesurašė. Jai niekas nenurodė, kad A. B. mergaitės matė įvykį, todėl jos nebuvo apklaustos. Ji darė A. G. šunų fotonuotraukas. Tada, kiek pamena, A. G. žmona buvo namuose, pačio pareiškėjo, jei gerai pamena, nebuvo. Jos telefone ryškiau matyti tos nuotraukos su šunimis, nei popieriuje. Ji įsitikinimui A. B. parodė A. G. šunų nuotraukas ir A. B. patvirtino, kad tai tie šunys. Bet A. B. dar nematęs nuotraukų paaiškino, kad tai A. G. šunys sudraskė jų šuniuką. Tada ji padarė foto, parodė A. B. ir jis net nesuabejojo, kad tai ne A. G. šunys. Kai ji atvyko padaryti fotonuotraukų, A. G. šunys buvo tvarkingai uždaryti voljere. Ji nieko nežino apie tai, ar anksčiau yra buvę nusižengimų su tais šunimis. Ji tik metus laiko toje teritorijoje dirba, anksčiau kitoje teritorijoje dirbo. Prieš tai neturėjo jokių skundų dėl A. G. šunų.

Akistatos tarp liudytojos A. S. ir liudytojo A. B. teisme metu liudytoja A. S. patvirtino, kad “A. B. sakė, kad ne kartą yra matęs A. G. šunis palaidus. Jis tikrai patvirtino, kad yra matęs A. G. šunis palaidus. Ji apie kitų šunis neklausė. Kalba vyko apie A. G. šunis. Tikrai negalėjo ne taip suprasti atsakymo. Neatitinka jo paaiškinimai teisme. Kalba vyko apie A. G. šunis, nebent A. B. ją ne taip suprato”.

Liudytojas A. B. parodė, kad pareiškėjas yra jo kaimynas. Jis gyvena adresu Žemynos g. 1. Jie gyvena vienas priešais kitą. Jis absoliučiai nieko nematė. Tą patį ir atvykusiems pareigūnams pasakė, kad paties įvykio nematė. Jis abejoja, ar jo dukros kažką matė. Su juo gyvena dukros. Jos nieko jam nesakė, kad A. G. šunys sudraskė kaimynės šunį. Konkrečiai apie A. G. šunis kalbos nebuvo su pareigūne. Jis atsakė, kad nežino ir nepažįsta tų šunų, kurie laksto po kaimą. Sakė– taip, yra tų palaidų šunų, bet nepatvirtino, kad tai A. G. šunys. Tikrai konkrečiai nepatvirtino, kad mato A. G. palaidus šunis lakstančius. Matosi, kad A. G. kieme yra voljeras. Negali pasakyti, nežino, kiek A. G. tų šunų turi. Jis laiko šunis, bet kiek tų šunų, jis nežino. Nedaug kartų yra buvęs A. G. kieme, daugiausia 5 kartus. Nematęs jis tų šunų, nes voljeras toliau stovi, o ne prie pat kai įeini į kiemą. Nežino, kokius šunis turi A. G., niekada nesidomėjo. Vartai aklini, tvora irgi aklina. Nuo kelio – A. G. voljero stogas matosi. Gal dar 50 cm voljerą mato, o daugiau nieko nematyti. Jis mano, kad iš gatvės neįmanoma tų šunų matyti.

Akistatos tarp liudytojos A. S. ir liudytojo A. B. teisme liudytojas A. B. pasiliko prie tokių paaiškinimų: kad “jis nesakė konkrečiai, kad A. G. šunys bėgioja palaidi, o aplamai, kad šunis matė bėgiojančius palaidus. Kad šunų palaidų – taip, yra matęs, bet A. G. - ne. Jis suprato, kad apie šunis klausiama, ar yra matęs palaidus šunis.

Liudytoja I. B. parodė, kad A. G. jos kaimynas. Šių metų kovo 24 dieną buvo namuose. To įvykio nematė savo akimis. Nieko nežino visiškai apie tą įvykį. Jos kambario langai yra visai į kitą pusę, todėl nieko negalėjo matyti. Ji du metus gyveno ne Lietuvoje, nežino ar kaimynas A. G. laiko šunis. Visi šunų turi kaime, sunku pasakyti kieno kuris šuo. Kaime palaidų šunų tikrai yra. Pasileidžia kaimo gyventojai šunis. Nežino, ar G. turi šunų, nėra buvusi pas jį kieme. Negali tikrai tvirtinti, ar tie palaidi lakstantys šunys yra A. G.. Jos su mama nešnekėjo išvis ta tema. Neturėtų, ką pasakyti jai, nes nieko nematė. Nežino ar B. turėjo šuniuką. Girdėjo apie tą įvykį iš to, kai policijos pareigūnai buvo atvykę ir kalbėjosi su tėčiu. Buvo vyras ir moteris atvykę. Jie kalbėjo su tėčiu, to pokalbio negirdėjo. Tėtis paskui papasakojo, kad yra toks įvykis užfiksuotas ir viskas. Daugiau nieko nekalbėjo.

Liudytoja G. B. parodė, kad girdėjo, kad tėtis lankėsi teisme, bet pati nieko nematė ir nežino, kieno tai šunys padarė. Ji nieko nematė, jos kambario langas yra ne į tą pusę, nieko negalėjo pamatyti. Kaimynų G. šunų nepažįsta. Jie turi šunį mišrūną, jis visada voljere uždarytas. Kiekvienas kaimo gyventojas laiko šunis. Būna palaidų šunų kaime, negali pasakyti, kieno tai šunys. Tai, kad G. laiko kažkokius šuniukus, tai žino, bet veislės nežino. Nėra jų mačiusi. Kaime laksto daug šunų ir mažų, ir didelių. Ji nieko nematė, tai nieko ir nepasakojo mamai. Žino, kad mama kalbėjo apie tą įvykį su B.. Su policija kalbėjo tėtis, bet jis nieko nežinojo apie tą įvykį.

Liudytojas R. Š. parodė, kad dirba Tauragės AVPK veiklos skyriaus tyrėju. Prisimena, kad toks įvykis buvo, kad žmonių kieme šuniuką sudraskė. Jis A. G. kieme buvo, kai A. S. fotografavo šunis, netoli jos buvo. Ji klausė vyriškio ar gali nufotografuoti šunis. Tai tas pats vyriškis, kuris sėdi salėje. Voljere buvo šunys. Buvo nuvykę pas A. B., jis nurodė, kad kaimyno A. G. šunys sudraskė jų šunį, yra matęs ne kartą jo šunis palaidus. Jis patvirtino, kad tai tie patys šunys, kurie yra nuotraukoje. Jis neabejojo, kad tai tie šunys, jis buvo tikras tuo. Buvo su A. S., kai nuvyko apklausti A. B.. Gali patvirtinti tokius A. B. žodžius, jog jis minėjo, kad dažnai A. G. šunys palaidi būna. Jis prie pat buvo. Apie tuos šunis kalbėjo. Ne tą dieną kai papjovė šuniuką buvo pas G.. Gali sąžiningai klysti dėl dienos. Jis nesurašė tarnybinio, nes ne jo apylinkė. A. S. apylinkė, todėl ji surašė. Jie dažniausiai po vieną tarnybinį rašo.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020-03-24 15 val. 15 min. į Tauragės AVPK telefonu kreipėsi J. B., kuri nurodė, kad kaimynų palaidas šuo dabar atbėgęs į pranešėjos kiemą sudraskė negyvai pranešėjos šunį. Vadovaujantis 2020-02-26 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ koronaviruso COVID-19 pranešėjai pasiūlyta rašyti pareiškimą per epolicija.

2020-03-24 16.32 val. gautas J. B. pareiškimas elektroniniu paštu, t.y. kad „2020-03-24 apie 14 h į jų nuosavo namo kiemą įbėgo 2 medžiokliniai (viena juodos, kitas šviesios spalvos su tamsiomis dėmėmis) žmonių šunys (kurie yra auginami Žemynos g. 4, savininkas A. G.) ir papjovė kieme buvusią jų Jorkšyro terjero kalytę 8m. amžiaus. Nuvežus pas veterinarą diagnozavo mirtį, sutraiškyti šonkauliai ir sudraskyti plaučiai. Visą įvykį pastebėjo privačioje valdoje gyvenantys vaikai ir kaimynas R. M.. Atbėgus prie Jorkšyro, medžiokliniai šunys apbėgo. Šio šeimininko šunys pastoviia yra nepririšti ir neuždaryti, ne vieną kartą užpuolė kaime gyvenančių žmonių augintinius, taip pat vasarą buvo užpulta gatvėje vaikštinėjanti mergaitė su šunim. Už šuniuką buvome mokėję 500 litų. Moralinė žala neįvertinama. Tiesiog prašau tokiems neatsakingiems šunų savininkams skirti tam tikras nuobaudas už šunų nepriežiūrą. Jų žiniomis yra rašytas ne vienas skundas iš Mažonų kaime gyvenančių žmonių. Kiekvieną kartą einant pro Geštautų namus yra baimė, kad jų medžiokliniai šunys išbėgs arba peršoks per tvorą ir užpuls“.

Policijos pareigūnės A. S. tarnybiniame pranešime dėl įvykio patikslinimo nurodyta, kad 2020-03-25 buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), pabendravus su R. M., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad 2020-03-24 apie 14 val., jam būnant savo kieme, pamatė, kad kaimynų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), yra įbėgę du šunys, vienas iš jų buvo juodos spalvos su baltos spalvos apykakle, kitas-šviesios spalvos, abu didesnio ūgio. Tie šunys kažką nosimi murdė prie žemės, po to sužinojo, kad buvo negyvai sudraskytas J. B. priklausantis Jorkšyrų terjerų veislės šuo.

Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5m. duomenimis, 2019-06-30 A. G. nubaustas įspėjimu pagal LR ANK 346 str.1d. už tai, kad 2019-07-12 nukentėjusioji vaikštinėjo su savo augintiniu po Mažonų kaimelį, kai netikėtai jos šunelį užpuolė A. G. sūnaus vedžiojamas augintinis Vakarų Sibiro laika. Mergaitė gindama savo šunelį buvo apkandžiota Vakarų Sibiro laikos. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu pareiškėjas A. G. neigė pažeidimą. Nurodė, kad 2020-03-24 visą dieną buvo namuose, dirbo kieme, jo šunys nebuvo palaidi, visą laiką buvo voljere. Jų niekad nepaleidžia lakstyti į gatvę.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra fotonuotraukos, kurias padarė Tauragės AVPK pareigūnė A. S. tarnybiniu telefonu. Fotografijose matyti du voljeruose esantys šunys, vienas šviesios spalvos, kitas tamsios spalvos. Pareiškėjas A. G. patvirtino, kad šiose fotografijose matomi šunys yra jam priklausantys šunys, tai Rusų Europinė laika ir Vakarų Sibiro laika.

Skundas netenkintinas.

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tuo tarpu ANK 7 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 618 straipsnyje nurodytas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – be kitų reikalavimų, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismo nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

ANK 346 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą bei tokį pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, padarytus pakartotinai. Šio nusižengimo sudėtis yra materiali, todėl, tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatyti ne tik žalingi padariniai, bet ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių. Minimo straipsnio dispozicijoje nurodytos normos yra blanketinės, nukreipiančios į kitus teisės aktus. Gyvūnų laikytojų pareigos įtvirtintos 1997-11-06 Nr. VIII-500 LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. savo kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad augina du šunis: vieną rusų europinę laiką ir kitą vakarų Sibiro laiką; kad 2020-03-24 visą dieną buvo namuose, su kaimynu kieme remontavo automobilį, jo šunys nebuvo palaidi, visą laiką buvo voljere; jų niekad nepaleidžia lakstyti į gatvę. Prašo jo skundą patenkinti ir panaikinti jam paskirtą nuobaudą.

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo atlikti visi privalomi ir būtini procesiniai veiksmai – apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo; asmenys, galintys turėti informacijos apie įvykį; padarytos nuotraukos, surašytas policijos pareigūno tarnybinis pranešimas.

2020-03-24 J. B. pareiškimu policijai, pateikta fotonuotrauka, liudytojos J. B. parodymais teisme laikoma įrodytu, kad į B. nuosavo namo kiemą įbėgę du šunys papjovė kieme buvusią jų Jorkšyro terjero kalytę 8m. amžiaus. Tiesioginis įvykio liudininkas teismo posėdžio metu liudytojas A. B. patvirtino, kad 2020-03-24 jis išėjęs į kiemą iškart pamatė savo šunį Kubą ir kitus du šunis, kurie draskė Kubą; kad jie buvo dideli, vienas buvo šviesesnis rudos spalvos, o kitas baltai juodas šuo, daugiau juodas; kad jis tuos pačius šunis yra matęs gatvėje lakstančius: Žemynos gatve, Liepos gatve, yra matęs kokius 3 kartus, kaip jie laksto kartu. Patvirtino žinąs, kad kaimynas A. G. turi laikų veislės šunų, kad A. G. yra medžiotojas. Patvirtino, kad jie (jis, mama, sesuo) turėjo įsitikinimą, kad tie šunys galėjo būti A. G.. Nurodė, kad policijos pareigūnai kitą dieną parodė spalvotas nuotraukas ir jis atpažino, kad tai tie patys šunys buvo užpuolę jų šunį. Jam pareigūnė rodė tas nuotraukas iš telefono. Jis 100 proc. įsitikinęs, kad tie patys šunys buvo jų kieme. Apsirikti jis negalėjo. Iš šunų spalvos atpažino A. G. šunis, ir iš dydžio. Tokie patys šunys, spalva, viskas sutampa. Veislė šunų - laikos. Pareigūnė, kai rodė tas nuotraukas sakė, kad rodo kaimyno A. G. šunis. Nuotraukose, kurios pridėtos prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos (byloje pridėtos), matomus šunis atpažįsta kaip A. G. šunis, kurie sudraskė jų šuniuką. Liudytojo A. B. parodymai nuoseklūs, juos patvirtina kiti surinkti įrodymai, todėl teismas jais tiki. Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Liudytojo A. B. parodymus iš dalies tvirtina liudytojai R. M., A. S., R. Š., A. B.. Teismas vadovaujasi liudytojo R. M. parodymais, kad 2020-03-24 apie 14 val., jam būnant savo kieme, pamatė, kad kaimynų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), yra įbėgę du šunys, vienas iš jų buvo juodos spalvos su baltos spalvos apykakle, kitas-šviesios spalvos, abu didesnio ūgio. Teismas remiasi policijos pareigūnės A. S. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikslinimo, kur nurodyta, kad R. M. teigė, kad tie šunys kažką nosimi murdė prie žemės. .Liudytojas R. M. patvirtino, kad policija jam rodė šunų nuotraukas, nuotraukose parodyti šunys panašūs į šunis, buvusius kaimynų kieme.

Teismas vadovaujasi liudytojos A. S. parodymu, kad ji darė A. G. šunų fotonuotraukas tarnybiniu telefonu; kad jos telefone ryškiau matyti tos nuotraukos su šunimis, nei popieriuje; kad A. B. dar nematęs nuotraukų paaiškino, kad tai A. G. šunys sudraskė jų šuniuką; įsitikinimui ji padarė foto, parodė A. B. A. G. šunų nuotraukas ir A. B. patvirtino, kad tai tie šunys sudraskė; kad A. B. net nesuabejojo, kad tai ne A. G. šunys.

Teismas vadovaujasi liudytojo R. Š. parodymais, kad buvo nuvykę pas A. B., kad jis nurodė, kad kaimyno A. G. šunys sudraskė jų šunį, kad yra matęs ne kartą jo šunis palaidus; A. B. patvirtino, kad tai tie patys šunys, kurie yra nuotraukoje; jis neabejojo, kad tai ne tie šunys, jis buvo tikras tuo.

Teismas netiki pareiškėjo A. G. iškelta versija, kad 2020-03-24 visą dieną su kaimynu R. M. kieme remontavo automobilį ir kad jo šunys nebuvo palaidi, buvo uždaryti voljere, kad jų niekad nepaleidžia lakstyti į gatvę. A. G. versija paneigiama kitais byloje surinktais įrodymais: aukščiau aptartais ir kitais. Netrukus po įvykio, t.y. 2020-03-25 pareiškėjui A. G. surašant administracinio nusižengimo protokolą ir suteikus jam teisę duoti paaiškinimus dėl nusižengimo aplinkybių, jis netvirtino visą dieną kieme remontavęs automobilį su kaimynu R. M., kad kaimynas galėtų patvirtinti aplinkybę, kad jo šunys visą dieną buvo aptvare ir nebuvo palaidi. Ši A. G. versija pateikta vėliau teisme. Be to, yra prieštaravimų tarp A. G. paaiškinimo ir liudytojo R. M. parodymų teisme, t.y. skiriasi nurodytos aplinkybės dėl to, kokiu laiku R. M. atėjo pas A. G. (A. G. teigė, kad atėjo R. M. po 8 val. ryte, o R. M., kad atėjo pas A. G. gal prieš pietus), A. G. skunde teigė, kad paparašė R. M. konsultacijos, o R. M. teisme teigė, kad atėjo padėti A. G. pats. A. G. nepripažinimą kaltės dėl nusižengimo teismas vertina kaip jo siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Liudytojo R. M. parodymus teismas vertina kritiškai todėl, kad jie neatitinka byloje surinktų įrodymų visumai.

Pareiškėjo A. G. nurodyta aplinkybė, kad jo šunys niekad nebūna palaidi paneigiama byloje surinktais. Liudytojas A. B. tvirtino, kad yra tuos pačius šunis yra matęs gatvėje lakstančius: Žemynos gatve, Liepos gatve, yra matęs kokius 3 kartus, kaip jie laksto kartu. J. B. žino, kad A. G. šunys buvo užpuolę mergaitę. Teismui liudytojai A. S., R. Š. patvirtino, kad A. G. kaimynas A. B., kurio namas stovi prieš pareiškėjo namą, jiems 2020-03-25 tvirtino, kad A. B. apklausinėjamas nurodė, kad A. G. šunys dažnai būna palaidi. Liudytojų A. S., R. Š. parodymais, kurie yra policijos pareigūnai, netikėti teismas neturi pagrindo. Nors liudytojas A. B. šių parodymų teisme netvirtino, teismas tokiais liudytojo A. B. parodymais netiki, juos vertina kritiškai, nes jis pareiškėjo kaimynas, suinteresuotas padėti pareiškėjui.

A. G. administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas buvo surašytas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nurodant, kad jis pažeidė 1997-11-06 Nr. VIII-500 LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str.5p, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Sutinkamai su LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str.2d.3p. gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. 2020-04-08 nutarime administracinio nusižengimo byloje netiksliai nurodyta aukščiau paminėto įstatymo straipsnis, dalis. Nutarimas tikslintinas tuo, kad A. G. pažeidė 1997-11-06 Nr. VIII-500 LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str.2d.3p.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad surinktų įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, abejoti byloje esančiais įrodymais nėra pagrindo. Būtent šuns laikytojas atsako už tinkamą savo šuns laikymą, kad šuo negalėtų pabėgti. Taigi, A. G., būdamas atsakingas už savo šunis, privalėjo imtis visų įmanomų ir pakankamų priemonių, kad jo šunys neišbėgtų iš privačios teritorijos ir kad jo gyvūnai nesukeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Analizuojamu atveju nesant pagrindo netikėti liudytojų J. B., A. B., R. M., A. S., R. Š. parodymais, o tikėti pareiškėjo A. G. parodymais, kad jo šunys mirtinai nesužalojo J. B. šuns, teisinio pagrindo nėra. Surinkti ir patikrinti įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius, jog jis nepadarė administracinio nusižengimo, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2020-03-24, apie 14 val., adresu (duomenys neskelbtini), du šunys (vienas juodos spalvos, kitas šviesios spalvos), kurie priklauso A. G., mirtinai sužalojo J. B. priklausantį Jorkšyro terjero veislės šunį. Priešingai, negu tvirtinama skunde, nekelia abejonių faktas, kad J. B. priklausantį Jorkšyro terjero veislės šunį mirtinai sužalojo Rusų Europinė laika ir Vakarų Sibiro laika, kurio laikytojas yra būtent A. G.. 1997-11-06 Nr. VIII-500 LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str.2d.3p. yra įtvirtinta būtent šuns laikytojui, kuris šiuo atveju yra pareiškėjas, taigi jis nagrinėjamu atveju pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį ir nubaustas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Tauragės apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos R. P. 2020-04-08 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu, o A. G. skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G. skundo netenkinti.

Tauragės apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos R. P. 2020-04-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.