Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1003-619/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
e2S-1003-619/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08233-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Skolininkas
UAB „Rukma“
Kreditorius
UAB „Žirmūnų būstas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1003-619/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08233-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.4.1.12.6.5.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės UAB „Rukma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimą skolininkei UAB „Rukma“ dėl įsiskolinimo priteisimo išsprendė teismo įsakymo panaikinimo, bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė UAB „Žirmūnų būstas“ CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš skolininkės 144,68 EUR skolą ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 38,87 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo kreditorės reikalavimai buvo patenkinti. Skolininkė įstatymo nustatytu terminu pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo ir jo pagrindu išduoto teismo įsakymo. Teismas skolininkės prieštaravimus priėmė ir 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi nurodė kreditorei, kad ji ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos turi teisę pateikti ieškinį.

3. 2019 m. balandžio 10 d. byloje gautas kreditorės prašymas, kuriame jį nurodo, kad skolininkė 2019 m. balandžio 4 d. atsiskaitė su kreditore sumokėdama skolą, tačiau nesumokėjo kreditorei jos patirtų 38,87 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų (t. y. žyminio mokesčio, teisinės pagalbos ir vienos paieškos Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje išlaidų).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. įsakymą pagal kreditorės UAB „Žirmūnų būstas“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Rukma“ dėl skolos priteisimo ir civilinę bylą nutraukė. Priteisė iš skolininkės UAB „Rukma“ 38,87 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kreditorės UAB „Žirmūnų būstas“ naudai.

5. Pirmosios instancijos teismas gavęs patvirtinimą apie atsiskaitymą su kreditore vadovaudamasis CPK 439 straipsnio 4 dalimi, sprendė, jog yra pagrindas panaikinti išduotą teismo įsakymą ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą.

6. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė skolą apmokėjo tik 2019 m. balandžio 4 d., t. y. jau po teismo įsakymo išdavimo bei tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl skolininkės kaltės, vadovaudamasis CPK 432 ir 93 str., iš jos priteisė 38,87 EUR kreditorės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Rukna“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų sumokėjimas yra viena iš teismo įsakymo įvykdymo sąlygų, be kurios teismo įsakymas negali būtį laikomas įvykdytu ir todėl negali būti naikinamas. Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamojoje byloje skolininkas nepateikė teismui teismo įsakymo įvykdymo patvirtinančių dokumentų (CPK 439 str. 7 d.). Manytina, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo byloje dėl teismo įsakymo išdavimo galėjo būti sprendžiamas teismo įsakymu, o ne teismo nutartimi pagal kreditorės prašymą.

9. Apeliantė pažymi, jog nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. įsakymu, nes kreditorės teismui pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais (neapmokėta PVM sąskaita - faktūra, pateikta pretenzija). Apeliantė paaiškino, jog dar 2016 m. liepos 19 d. raštu prašė UAB „Žirmūnų būstas“ teikti PVM sąskaitas - faktūras už suteiktas paslaugas pagal UAB „Rukma“ buveinės adresą: Kalvarijų g. 125, Vilnius arba el. p. rukma@sigma.lt., tačiau po paskutinio 2016 m. rugpjūčio 11 d. atlikto mokėjimo UAB „Rukma“ negavo iš UAB „Žirmūnų būstas“ ne vienos PVM sąskaitos - faktūros.

10. 2019 m. balandžio 1 d. elektroniniu paštu gavus 2019-02-28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. ZBJ1900357 (pridedama), UAB „Rukma“ 2019-04-04 d. bankiniu nurodymu apmokėjo sąskaitą. Taigi UAB „Rukma“ atliko 148,63 EUR mokėjimą pagal iš UAB „Žirmūnų būstas“ išreikalautą PVM sąskaitą - faktūrą, o ne pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. įsakymą, kadangi teismo įsakymo išdavimo metu (iki PVM sąskaitos - faktūros gavimo) UAB „Rukma“ neturėjo pagrindo atlikti mokėjimo. Manytina, jog kreditorė, pateikdama teismui nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o vėliau ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, veikė nesąžiningai.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Žirmūnų būstas“ prašė jį atmesti.

12. Nurodė, jog skolininkė neįvertina aplinkybės, kad kreditorė turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, kadangi 2019 m. kovo 19 d. skolininkas nebuvo atsiskaitęs su kreditoriumi. Kreditorė taip pat nesutiko su skolininkės teiginiu, kuriuo, nurodoma, kad skolininkė negaudavo kreditoriaus išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kadangi sąskaitos atsakovui buvo siunčiamos neregistruotu paštu. Skolininkė nurodytų faktinių aplinkybių nepaneigė, o PVM SF egzistavimo faktą ignoravo ir tik informuota apie civilinės bylos iškėlimą 2019-04-01 d. kreipėsi į kreditorę dėl PVM SF pateikimo, o iki to laiko be 2016 m. prašymo į kreditorių 2 metus nesikreipė ir nesidomėjo dėl PVM SF, kas sudaro pagrindą abejoti skolininko nurodoma aplinkybe dėl sąskaitų faktūrų negavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkui įvykdžius prievolę teismo įsakymas panaikintas ir byla nutraukta bei priteistos bylinėjimosi išlaidos.

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad kreditorė UAB „Žirmūnų būstas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš skolininkės 144,68 EUR skolą ir 6 procentų metines palūkanas bei 38,87 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo kreditorės reikalavimai buvo patenkinti. Pirmosios instancijos teismas priėmęs skolininkės prieštaravimus 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi nurodė kreditorei, kad ji ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos turi teisę pateikti ieškinį. 2019 m. balandžio 10 d. kreditorė pateikė prašymą dėl pareiškimo atsisakymo, kuriame nurodė, kad skolininkė 2019 m. balandžio 4 d. atsiskaitė su kreditore sumokėdama skolą, tačiau nesumokėjo kreditorei jos patirtų 38,87 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. įsakymą ir civilinę bylą nutraukė. Priteisė iš skolininkės UAB „Rukma“ 38,87 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kreditorės UAB „Žirmūnų būstas“ naudai.

16. Apeliantė nesutikdama su skundžiama nutartimi atskirąjį skundą grindžia tuo, kad bylinėjimosi išlaidų sumokėjimas yra viena iš teismo įsakymo įvykdymo sąlygų, be kurios teismo įsakymas negali būtį laikomas įvykdytu ir todėl negali būti naikinamas. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo byloje dėl teismo įsakymo išdavimo galėjo būti sprendžiamas teismo įsakymu, o ne teismo nutartimi pagal kreditorės prašymą. Pažymėjo, jog skolininką mokėjimą pagal iš UAB „Žirmūnų būstas“ išreikalautą PVM sąskaitą - faktūrą, o ne pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. įsakymą, kadangi teismo įsakymo išdavimo metu (iki PVM sąskaitos - faktūros gavimo) UAB „Rukma“ neturėjo pagrindo atlikti mokėjimo.

17. Pažymėtina, jog remiantis CPK 439 straipsnio 7 dalimi, jeigu skolininkas per CPK 439 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia. Pagal CPK 439 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą atmestini apeliantės argumentai, jog skolininkei apmokėjus skolą kreditorei, bylinėjimosi išlaidų klausimas galėjo būti išspręstas tik teismo įsakymu.

18. Iš atskirojo skundo turinio darytina išvada, jog apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, motyvuodama tuo, jog skolą ji apmokėjo ne vykdydama teismo įsakymą, o gavusi iš kreditorės PVM sąskaitą – faktūrą, kuri nebuvo pateikta.

19. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

20. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog kreditorė į teismą kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš skolininkės 144,68 EUR skolą už administratoriaus teikiamas paslaugas, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2016 metų liepos 01 d. iki 2019 metų sausio 31 d. Skundžiama nutartimi panaikintas įsakymas buvo priimtas 2019 m. kovo 19 d. 2019 m. balandžio 4 d skolininkė pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo ir tą pačią dieną apmokėjo skolą kreditorei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą bei tai, kad skolininkė skolą apmokėjo tik po šio įsakymo priėmimo, sudaro pagrindą spręsti, jog minėtos bylinėjimosi išlaidas susidarė dėl skolininkės kaltės. Šios išvados nepaneigia apeliantės argumentai, jog kreditorė kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo pateikusi įrodymų pagrindžiančių skolos susidarymo faktą. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui apeliantės argumentai, jog apmokėjimą skolininkė atliko ne pagal teismo įsakymą, o pagal iš kreditorės išreikalautą PVM sąskaitą – faktūrą. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl kurios iš šalių kaltės susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės PVM sąskaitų – faktūrų pateikimo faktas, kadangi skolininkės pareigą atsiskaityti sukuria paslaugų suteikimo faktas, o ne PVM sąskaitos – faktūros išrašymas. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą skola susidarė nuo 2016 m., o skolininkė visą šį laiką naudodamasi suteiktomis paslaugomis, už kurias neatsiskaitinėjo, nesikreipė į kreditorę dėl PVM sąskaitų – faktūrų negavimo.

21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė