Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2019 m. liepos 1 d., apie 01.13 val., Vilniuje, Laisvės prospekte, ties pastatu Nr. 80, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Aygo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,76 promilės etilo alkoholio.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis E. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 1 d., apie 24 val. nuvyko į barą Laisvės pr., išgėrė apie 4 bokalus alaus, buvo nieko nevalgęs, sėdo į automobilį, automobilis buvo įmonės, pavažiavo apie 100 metrų iki degalinės, nusipirko maisto, ir atsisėdo į automobilį, pajudėjęs už 20 metrų sustojo prie policijos komisariato, išjungė variklį, tuo metu prie jo maždaug po 5 sekundžių privažiavo policijos pareigūnai. Pasitikrino neblaivumą. Vairuoja nuo 18 metų, žino, jog yra draudžiama vairuoti neblaiviam. Savo veiksmus vertina labai blogai, daugiau niekada nesės už vairo išgėręs. Sekančią dieną kalbėjo su broliu apie įvykį, viską papasakojo, brolis jį barė, kad taip neatsakingai pasielgė. Su broliu dažnai bendrauja, turi bendrą hobį, gyvena tame pačiame mieste, susitinka pabėgioti stadione. Žiemos rudens sezonu su broliu matosi kiekvieną savaitgalį, vasaros metu, nuo penkių kartų, gal daugiau. Brolis jam yra autoritetas, negalėtų jo pavesti, jis turi visas galimybes daryti įtaką jo elgesiui. Įvykio metu dirbo vadybinį darbą, mašina priklausė įmonei, teko išeiti iš darbo, nes neteko teisės vairuoti transporto priemones. Šiuo metu jo mėnesinės pajamos 600 EUR. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir kiek įmanoma sumažinti baudos dydį, pasižada, kad ateityje tai nepasikartos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. S. iš esmės davė analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad į barą buvo atvykęs su įmonės, kurioje dirba, automobiliu „Toyota Aygo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 01.00 val. nusprendė važiuoti namo, gyvena (duomenys neskelbtini). Girtas atsisėdo už automobilio vairo ir važiavo Laisvės prospektu. Suprato, kad girtas vairuoja automobilį ir nusprendė sustoti, palikti automobilį stovėti iki kitos dienos. Kažkur ties Laisvės pr. 80 įvažiavo į automobilių aikštelę ir sustojo, iškarto privažiavo ir policininkai. Kai sustojo alkoholio nevartojo. Alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas vidutinis girtumas, jis buvo sulaikytas. Neigiamai vertina savo elgesį (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis E. S. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. E. S. kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad E. S. vairavo automobilį „Toyota Aygo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,76 promilės etilo alkoholio), todėl kaltinamojo E. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. S. Lietuvos Respublikoje yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 28-29), jis yra teistas užsienyje, tačiau už veikas, nesusijusias su vairavimu esant neblaiviam, be to, teistas pakankamai seniai (paskutinį kartą 2010 m.). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino neigiamai. E. S. teigė padaręs išvadas ir kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos. Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis išgyveno teisme patvirtino ir jo brolis K. S.. E. S. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. S. įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jokia žala jo veiksmais nebuvo padaryta. Vairuodamas automobilį neblaivus E. S. suprato netinkamai pasielgęs ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, taip nutraukdamas savo neteisėtą elgesį. Nors tai nelaikytina savanorišku atsisakymu pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 straipsnis), kadangi šiuo atveju nusikaltimo sudėtis yra formali ir veika laikoma baigta nuo tada, kai E. S. sėdo neblaivus už automobilio vairo, tačiau ši aplinkybė dar kartą patvirtina kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, ir supratimą, kad pasielgė netinkamai. E. S. praeityje yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, t. y. už greičio viršijimą, stovėjimą draudžiamoje vietoje bei mobiliojo ryšio priemonės naudojimą (b. l. 31-32), tačiau, vėl gi, baustas pakankamai seniai (paskutinį kartą baustas 2017 m. spalio 24 d.), paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos negalioja, daugiau administracine tvarka nei iki nusikalstamos veikos padarymo, nei vėliau baustas nebuvo, kas neleidžia teigti, jog E. S. sistemingai pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. E. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos teko pakeisti darbovietę, šiuo metu jis yra susiradęs naują darbą, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip sąžiningas, drausmingas ir pareigingas darbuotojas. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje E. S. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. S. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo brolio K. S. prašymas perduoti E. S. jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. S. neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka (baustas 2018 m. birželio 22 d.), paskirta bauda sumokėta, nuobauda negalioja, dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopštus ir pareigingas darbuotojas, mokantis gerai organizuoti darbą, operatyviai priimti sprendimus. Teisiamojo posėdžio metu K. S. nurodė, kad brolio poelgį vertina itin neigiamai, dėl tokio poelgio su broliu buvo griežtas pokalbis, brolis žino jo požiūrį į alkoholio vartojimą, žadėjo, kad toks elgesys nepasikartos. Tiek kaltinamasis, tiek ir jo brolis K. S. parodė, kad dažnai bendrauja, gyvena tame pačiame mieste, turi bendrų pomėgių, jų tarpusavio santykiai yra artimi, grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Kaip parodė kaltinamasis jo tėvas yra miręs, motina dirba (duomenys neskelbtini), taigi brolis K. S. yra vienas iš artimiausių giminaičių, su kuriuo dažniausiai bendrauja ir pasidalina gyvenimo rūpesčiais. Aplinkybę, kad kaltinamasis pasitiki broliu patvirtina ir tai, kad iš karto po įvykio jis paskambino broliui ir papasakojo, kas atsitiko. Teismas, įvertinęs K. S. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su broliu, asmenines savybes, sprendžia, kad K. S. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, turintis autoritetą savo broliui ir galintis daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį K. S. atsakomybei. Įvertinus laiduotoju prašančio būti K. S. gaunamas pajamas, taip pat tai, kad jis nuosavo būsto neturi, butą nuomojasi, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, E. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojo K. S. veiklos pobūdį bei asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas sprendžia, kad jam yra tikslinga nustatyti prokuroro prašomą skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, nustatant šią įmoką sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo įsitikinimu šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju E. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Praeityje E. S. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau baustas už KET pažeidimų padarymą (nuobaudos negalioja), dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant E. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų ir 8 mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Dėl turto konfiskavimo.

Bylos duomenimis automobilis „Toyota Aygo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „D“, t. y. buvusiai kaltinamojo darbovietei. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Toyota Aygo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog bendrovei priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra negalimas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, Nr. 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. E. S. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo ir nors E. S. praeityje nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau, kaip minėta, baustas už kitų KET reikalavimų pažeidimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Toyota Aygo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika konfiskuotina automobilio vertė nustatytina atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodytą automobilio vidutinę kainą be PVM, t. y. 3 522 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 33) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 36) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

E. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį K. S. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 71 straipsniu, E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 EUR) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmoką sumokėti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išieškoti iš E. S. valstybės naudai 3 522 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Toyota Aygo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. S., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti K. S., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.