- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- e2-223-206/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- L. L.
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Aldona Stasiulaitienė
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei L. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo; atsakovės priešieškinį atsakovui dėl tėvo valdžios apribojimo, institucijos, byloje teikiančios išvadas – Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje, teismo posėdžio metu bei jo atstovas nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-11-24 sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka, patvirtina santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys susitarė, kad jų nepilnametės dukros L. L., gim. 2007-12-14, gyvenamoji vieta nustatoma su jos mama L. L., o tėvas R. L. dukros išlaikymui įsipareigojo nuo 2015-12-01 iki 2016-05-31 teikti po 160 Eur kas mėnesį, o nuo 2016-06-01 - po 250,00 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Nuo 2017 metų birželio mėnesio dukra gyvena su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje. Iki tol jų dukra su mama gyveno nuomojamame bute Vilniuje, lankė mokyklą Vilniuje, baigė 3 klasę. Atvykusi vasaros atostogų pas tėvą, išreiškė norą ir valią, kad nori gyventi su juo, pasiskundusi, kad mama veda netinkamą gyvenimo būdą, vartoja alkoholį, ko pasėkoje dukra nesirūpina, naudoja prieš ją tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, neskiria jai dėmesio.
Teismo prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą dukros gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu – šios bylos ieškovu R. L., jo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kur ir jis gyvena. Ieškovo motina - dukros L. močiutė neprieštarauja, kad anūkė gyventų jos bute. Dabartinės ieškovo dukros gyvenimo sąlygos yra geros, jį trijų kambarių bute turi savo kambarį, yra aprūpinta buities reikmenimis, nepatiria nei fizinio, nei psichologinio smurto, yra mylima ir ja tinkamai rūpinamasi. Dukra L. mokosi Kretingos M. Daujoto vidurinėje mokykloje, taip pat lavinasi Meno mokykloje. Ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, turi pastovias pajamas, yra teigiamai charakterizuojamas. Pakeitus ieškovo dukros gyvenamąją vietą, spręstinas klausimas dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo. Ieškovas iki vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pas jį, atsakovei mokėjo po 250 Eur per mėnesį, todėl prašo tokio pat dydžio išlaikymą mokėti ir toliau – iš atsakovės priteisti nurodytą sumą nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d., tai yra ieškinio teismui pateikimo dienos bei sugražinti jo sumokėtą išmoką 250 Eur už 2017 m. liepos mėn., kai dukra jau gyveno su juo. Teismo prašo nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su dukra, kurioje būtų išspręsta, kad - Atsakovė turi teisę domėtis dukros mokslais ir pasiekimais ugdymo įstaigoje, o ieškovas įpareigojamas netrukdyti; Ieškovas įpareigojamas sudaryti sąlygas ir netrukdyti atsakovei bendrauti su dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetas, telefonas ir kt.); tuo atveju, jeigu dukra suserga, priklausomai su kuriuo iš tėvų dukra yra, ieškovas ar atsakovė privalo elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoti apie vaiko ligą ir jos eigą, vizitus pas gydytojus; Ieškovas įpareigojamas: netrukdyti atsakovei matytis su dukra L. L. sprendimu nustatyta tvarka; leisti atsakovei susipažinti su dukrai sudarytomis gyvenimo sąlygomis, prieš tai atsakovei apie ketinimus susipažinti su dukros gyvenamąja vieta pranešus ne anksčiau kaip prieš 5 dienas; leisti atsakovei lankyti dukrą ieškovo gyvenamojoje vietoje tuomet, kai dukra sirgs ir bus gydoma namuose; atsakovė įpareigojama leisti ieškovui susipažinti su dukros gyvenimo sąlygomis, sudarytomis tuomet, kai dukra bendraus ir gyvens su motina jos gyvenamojoje vietoje; Ieškovas ir atsakovė įpareigojami neformuoti vaiko neigiamos nuomonės vienas apie kitą, nekalbėti neigiamai vienas apie kitą, girdint dukrai. Tėvo ir motinos bendravimas su vaiku turi neprieštarauti vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi būti paisoma vaiko valios ir interesų. Tuo atveju, kai vaiko valia bus priešiška dėl bendravimo su motina, tuomet vaiko motina turi teisę kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą (arba psichologą - pedagogą), kad būtų paskirtas psichologas (psichologas - pedagogas) dalyvauti motinos susitikime su nepilnamečiu vaiku. Šiuo atveju vaiko tėvas, pareikalavus Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui, privalo pristatyti vaiką į Tarnybos nurodytą vietą nurodytu laiku ir toje vietoje motina bendraus su dukra, dalyvaujant psichologui (psichologui - pedagogui), tikslu nustatyti vaiko neigiamas emocines būsenos priežastis ir jas pašalinti. Už psichologo - pedagogo paslaugas, jeigu tokių bus, atsakovė įpareigojama apmokėti savo lėšomis. Konkrečiai prašo nustatyti, kad atsakovė turi teisę bendrauti su dukra L. L., gim. 2007-12-14, tokia tvarka: 1. Ugdymo įstaigos numatytų atostogų (rudens, žiemos, pavasario) metu motina su dukra L. bendrauja 1/2 dalį atostogų trukmės laikotarpiu tokia tvarka: pirmąją atostogų dieną motina paima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 val., kai sueina ½ dalis atostogų trukmės terminas. 2. Atsakovė su nepilnamete dukra L. bendrauja 1/2 dalį dukros vasaros atostogų, paimdama dukrą pirmą vasaros atostogų dieną iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindama praėjus 1/2 daliai atostogų į jos gyvenamąją vietą. Ši tvarka gali būti keičiama Šalių bendru susitarimu, atsižvelgiant į kiekvienos Šalies planuojamas kasmetines vasaros atostogas, o taip pat ir atsižvelgiant į dukros L. galimą vasaros atostogų dalį praleidimą vaikų vasaros stovykloje. 3. Poriniais metais dukra Šv. Velykas bei Naujuosius metus švenčia su Atsakove, o Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sutinka su Ieškovu. Neporiniais metais dukra Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sutinka su Atsakove, o Šv. Velykas ir Naujuosius metus sutinka su Ieškovu. Atsakovės bendravimo su dukra metu Atsakovė dukrą paima iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją šventės dieną 14.00 va1., ir tokia pačia tvarka grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą paskutiniąją šventės dieną 17.00 val. 4. Poriniais metais dukros gimtadienį organizuoja atsakovė, o ieškovas turi teisę atvykti ir dalyvauti gimtadienio šventėje. Atsakovė turi teisę paimti dukrą gruodžio 14 d. 15.00 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžinti dukrą į gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Atsakovė įpareigojama informuoti ieškovą apie šventės vietą ir laiką. Neporiniais metais ieškovas organizuoja dukros gimtadienį, o atsakovė turi teisę atvykti ir dalyvauti gimtadienio šventėje. Ieškovas įsipareigojamas informuoti atsakovę apie šventės vietą ir laiką. 5. Motinos dieną kiekvienais metais atsakovė turi teisę pasiimti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 12.00 val. ir grąžinti dukrą j jos nuolatinę gyvinamąją vietą tą pačią dieną iki 17.00 val. Atsakovė su dukra L. susitiks ir bendraus, jeigu tai atitiks vaiko interesus ir valią. Nesutinka su atsakovės prašymu nutraukti bylą dalyje dėl jos priešieškinio, nes jos reikalavimas dėl tėvo valdžios apribojimo buvo pareikštas nepagrįstas. Teismo prašo iš atsakovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kuria sudaro 150 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovė atsisakė savo priešpriešinio reikalavimo dėl ieškovo R. L. tėvo valdžios apribojimo, sutiko su ieškovo reikalavimu dėl dukros gyvenamosios vietos nustatyto su tėvu, iš dalies sutiko su reikalavimais dėl išlaikymo priteisimo ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovė prašo iš jos priteisti nepilnametės dukros išlaikymą po 200 Eur, o įsiskolinimą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant po 190 Eur per mėnesį. Atsakovė vertina, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka riboja vaiko motinos teises bendrauti su vaiku, todėl sprendžiant šį klausimą, prašo nustatyti papildomas bendravimo tvarkos sąlygas pagal jos pageidavimą: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgaliais L. L. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžina ten pat sekmadienį iki 18.00 val.; Poriniais metais Šv.Velykas ir N.Metus nepilnametė L. L. švenčia su motina, o Šv.Kūčias ir Šv. Kalėdas - su tėvu. Neporiniais metais dukra Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas švenčia su motina, o Šv. Velykas ir N.Metus - su tėvu ir motina paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją šventės dieną nuo 12 va1. ir grąžina į gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 19 val. Motinos dieną kiekvienais metais L. L. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18 val.; Poriniais metais motina organizuoja dukros gimtadienį, o tėvas turi teisę atvykti ir dalyvauti gimtadienio šventėje. Motina turi teisę paimti dukrą gruodžio 14 d. nuo 15 val. iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinti dukrą į gyvenamąją vietą iki 20 val. L. L. turi informuoti R. L. apie šventės vietą, laiką. Neporiniais metais tėvas organizuoja dukros gimtadienį, o motina turi teisę atvykti ir dalyvauti gimtadienio šventėje. R. L. privalo informuoti motiną apie šventės vietą, laiką. Ugdymo įstaigos numatytų atostogų (rudens, žiemos, pavasario) metu motina su dukra L. bendrauja 1/2 dalį atostogų laiko tokia tvarka: pirmąją atostogų dieną motina paima dukrą iš ugdymo įstaigos po mokymosi proceso pabaigos arba iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 15 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 18 val. sekančią dieną, kai sueina 1/2 dalis atostogų trukmės terminas. R. L. informuoja dukros motiną SMS žinute, iš kur paimti dukrą. Vasaros atostogų metu motina su dukra L. bendrauja du mėnesius. L. L. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją vasaros atostogų dieną nuo 12 val. ir grąžina dukra į jos gyvenamąją vietą liepos 31 d. iki 20 val., atsižvelgiant į tai, kad L. L. bendravimas su dukra yra apsunkintas, nes dukros gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu ir į tai, kad L. L. turi galimybę planuoti savo atostogas pagal poreikį, todėl vasaros atostogų laikotarpiu motinai nustatytinas ilgesnis laiko tarpas bendrauti su dukra. Šis laikotarpis gali būti keičiamas šalių tarpusavio susitarimo pagrindu, priklausomai nuo galimybės R. L. suplanuoti savo kasmetines atostogas vasaros laikotarpiu. Šiuo atveju R. L. informuos L. L. ne vėliau, kaip dvi savaitės iki dukros vasaros atostogų pradžios apie jam darbdavio suteikiamų kasmetinių atostogų laikotarpį. R. L. negavus kasmetinių atostogų vasaros laikotarpiu, motinai nustatomas bendravimas su dukra per visas vasaros atostogas. Atsiradus galimybei ir dukrai L. išreiškus pageidavimą, L. gali dalį vasaros atostogų praleisti vaikų vasaros stovykloje arba vykti su motina į poilsinę kelionę. R. L. įpareigojamas netrukdyti L. L. matytis su dukra L. L. šioje sutartyje nustatyta tvarka ir šalių suderintu bendravimo laikotarpiu; leisti dukros motinai susipažinti su dukrai sudarytomis gyvenimo sąlygomis; leisti L. L. lankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje tuomet, kai dukra sirgs ir bus gydoma namuose. L. L. įpareigojama leisti R. L. susipažinti su dukros gyvenimo sąlygomis, sudarytomis L. L. gyvenamojoje vietoje vasaros laikotarpiu. R. L. sudarys sąlygas ir netrukdys L. L. bendrauti su dukra naudojantis interneto arba telefono ryšiu. Dukros tėvai bendravimo su dukra metu turi pareigą informuoti kitą šalį apie vaiko sveikatos būklės pokyčius, numatytus vizitus gydymo įstaigose, emocinę dukros būklę. Abu tėvai neformuoja dukros neigiamos nuomonės vienas apie kitą. Tėvo ir motinos bendravimas su dukra turi neprieštarauti dukros teisėms ir teisėtiems interesams, bendravimo metu turi buti paisoma vaiko valios. Tuo atveju, kai nepilnametės dukros valia bus priešiška dėl bendravimo su motina, dukros tėvas arba motina kreipiasi į vaikų teisių apsaugos tarnybą (arba psichologą - pedagogą), kad būtų paskirtas psichologas (psichologas - pedagogas) dalyvauti motinos susitikime su nepilnamete dukra. Šiuo atveju dukros tėvas pristatys dukrą į vaikų teisių apsaugos tarnybos (psichologo - pedagogo) nurodytą vietą nurodytu laiku ir toje vietoje vyks motinos bendravimas su dukra, dalyvaujant psichologui (psichologui - pedagogui), tikslu nustatyti vaiko neigiamos emocinės būsenos priežastis ir jas pašalinti. Specialisto darbo apmokėjimo išlaidas (jeigu tokios bus priskaičiuotos) apmokės nepilnametės L. L. tėvas arba motina, kuris pagal specialisto išvadą sąlygojo (įtakojo) dukros neigiamos emocinės būsenos atsiradimą. Teismo prašo sumažinti priteitinų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir specialistė teismo posėdžio metu nurodė, kad VTAS visiškai pritarė ieškinio reikalavimui dėl L. L. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu R. L.. VTAS specialistė bendravo su L. L., kuri nurodė nenorinti gyventi su motina. Mergaitė paaiškinusi, kad mama geria alkoholinius gėrimus, prisigėrusi griuvinėja, skambinėja kaimynams, tranko jos telefoną, naudoja prieš ją fizinį smurtą, neina į tėvų susirinkimus, gąsdina nusižudymu. Pasak L. L. dėl mamos girtuokliavimo jos buvo iškraustytos iš nuomojamo buto. VTAS tokį elgesį vertina kaip psichologinio smurto išraišką nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Kretingos vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis ieškovas yra sveikas, dirbantis asmuo, gaunantis stabilias pajamas, turintis socialines garantijas, turintis galimybę tenkinti nepilnametės dukros būtinus poreikius. Jo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnametei dukrai. VTAS pritaria ieškinio reikalavimui dėl 250 Eur vaiko išlaikymo priteisimo iš skyrium gyvenančios vaiko motinos, pritarė ieškovo prašomai nustatyti motinos bendravimo su dukra tvarkai.
Atsakovės prašymu į bylą buvo įtraukta kaip institucija teikianti išvadą - Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius. Ši institucija byloje pateikė raštą dėl nepilnametės L. L., kuriame nurodė, kad nustatė, kad L. L. gyvenamojoje vietoje pas jos pilnametį sūnų, L. L. būtų skirtas atskiras tvarkingas kambarys. Pažymėjo, kad skyrius informacijos apie L. L. netinkamą motinos pareigų vykdymą dukters L. atžvilgiu neturi. Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, byla dalyje dėl priešieškinio nutrauktina.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. L. ir L. L. santuoka nutraukta 2015-11-24 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu, patvirtinant šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šalių nepilnametės dukters L. L., gim. 2007-12-14, gyvenamoji vieta buvo nustatyta motinos gyvenamojoje vietoje. Iš skyriumi gyvenančio tėvo priteistas nepilnametės dukters išlaikymas nuo 2015-12-01 iki 2016-05-31 po 160 Eur per mėnesį, nuo 2016-06-01 – po 250 Eur per mėnesį. Buvo geranoriškai susitarta dėl skyrium gyvenančio vaiko tėvo bendravimo su dukra, nenustatant tvarkos.
2017-08-09 R. L. kaip ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnametės dukros L. L. gyvenamosios vietos pakeitimo ir su tuo susijusių kitų klausimų išsprendimo, nurodydamas, kad dukra birželio mėnesį pas jį atvyko vasaros atostogų ir nebenorinti grįžti pas motiną, kuri dabar gyvena Vilniuje. Jis su dukra nuvyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur dukra pati papasakojo ir parašė, kad nebenorinti gyventi pas motiną, norinti gyventi su tėvu. 2017-08-31 teisme buvo gauta Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvada, kurioje nurodyta, kad L. L. paaiškinusi, kad motina girtauja, girta agresyviai ir netinkamai elgiasi. Atsakovė keletą kartų paprašiusi pratęsti terminus atsiliepimui į ieškinį pateikti, pati per tą laiką iškėlė kitą bylą R. L. dėl tėvo valdžios apribojimo. Tačiau bylos buvo sujungtos, antrąją bylą laikant priešieškiniu, nes abiejose bylose yra tos pačios šalys ir ginčas kilęs dėl to paties vaiko. Iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės, gautas atsakovės atsisakymas nuo priešieškinio reikalavimo dėl R. L. tėvo valdžios apribojimo. Ieškovas su šiuo prašymu nesutiko, nurodydamas, kad toks atsisakymas negalimas CPK 140 str. 1 d. prasme, nes pažeistų CPK 5 str. 2 d. nuostatas. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės pateiktą pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo ir nurodymą, kad yra žinomos ir suprantamos atsisakymo nuo ieškinio pasekmės, daro išvadą, kad byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 140 str. 1 d.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Per gana ilgą pasirengimo bylą nagrinėti teisme laiką, atsakovė L. L. prieštaravo reikalavimui dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, tačiau prieš paskutinį teismo posėdį pateikdama pareiškimą dėl atsisakymo nuo savo priešpriešinio reikalavimo, nurodė, kad sutinka su vienu iš reikalavimų – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nesat tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, esant VTAS išvadai, kad ieškinio reikalavimas dėl L. L. gyvenamosios vietos pakeitimo atitinka vaiko interesus, remiantis CK 2.14 str., 3.169 str. 2 d., 3.174 str., nepilnametės L. L. gyvenamoji vieta nustatytina su jos tėvu R. L., jo gyvenamojoje vietoje.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Ieškovas, paprašęs pakeisti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su juo, iš atsakovės prašo priteisti vaiko išlaikymą ir prašo tokio pat dydžio, koks buvo ir iš jo – 250 Eur per mėnesį. Be to, prašo priteisti iš jo sumokėtas lėšas už 2017 m. liepos mėn. Atsakovė su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies. Ji prašo, kad iš jos būtų priteistas nuo ieškinio pateikimo dienos 2017-08-09 iki 2017-12-31 po 190 Eur per mėnesį, o nuo 2018-01-01 po 200 Eur. Atsakovė nurodė, kad jos finansinė padėtis nėra gera, nes tik pradėjo naują verslą, todėl daugiau mokėti negali. Be to, prašo, kad moksleivių vasaros atostogų metu, kai dukra bus su ja, kad išlaikymas būtų priteistas iš vaiko tėvo, o jos įsiskolinimas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo, kad būtų išdėstytas šešių mėnesių terminui.
Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, visiškai atmestinas atsakovės teiginys, kad esą dalis nurodytos buvusios išlaikymo sumos buvo kitos paskirties - šalių tarpusavio skolinis įsipareigojimas, nes tam pagrįsti iš viso nepateikta jokių įrodymų ir toks išlaikymo turinio aiškinimas prieštarautų įstatymų reikalavimams dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo esmės. Taip pat atsakovė nepagrindė įrodymais savo teiginių dėl darbinės veiklos pobūdžio pasikeitimo, nes bylos duomenimis ir 2015 metais ji vykdė individualią veiklą savo įmonėje. Teismas laiko, kad ieškovo prašomas vaiko išlaikymo dydis nėra nepagrįstas ar neprotingas, tačiau kritiškai vertina ieškovo poziciją, kad esą svarbu, kad toks dydis buvo nustatytas santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi. Šalys geranoriškai gali susitarti dėl bet kokios išlaikymo sumos, kuri gali būti ir ženkliai didesnė nei nurodoma LR Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas turi stabilias pajamas ir nuoseklų gyvenimo būdą, o atsakovė neturi kitų išlaikytinių, ar tokių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų tinkamai vykdyti pareigos teikti teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkantį vaiko išlaikymą, tačiau atsakovės pajamos yra mažesnės nei ieškovo, remiantis CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d.,3.196 str. 1 d. 1 p., iš skyrium gyvenančios vaiko motinos priteistina mokėti po 200 Eur per mėnesį, tokį išlaikymo dydį mokant nuo 2018-01-01. Ieškovas uzufrukto teise paskirtinas vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju (CK 3.185 straipsnis). Už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos (2017-08-09) iki kalendorinių metų galo priteistina po 190 Eur, tai yra pusės buvusio tuo laikotarpiu MMA dydžio išlaikymas, juolab, kad tokio dydžio išlaikymas buvo nustatytas ir kaip laikinoji apsaugos priemonė ir ieškovas su tuo sutiko. Teismas laiko pagrįstu ir ieškovo reikalavimą išreikalauti iš atsakovės vaiko išlaikymo pinigus 250 Eur, sumokėtus už 2017 m. liepos mėnesio laikotarpį, nes tai yra ieškovo sumokėta vaiko išlaikymo suma, kai vaikas jau buvo su juo, ieškovas net nereikalauja vaiko išlaikymo išmokos iš atsakovės už šį mėnesį, be to, atsakovė savo parengiamuosiuose dokumentuose nurodė, kad ir ji pageidaus iš ieškovo lėšų dėl dukros išlaikymo vasaros atostogų metu, kai dukra bus su ja. Tačiau teismas laiko, kad visiškai nepagrįstas atsakovės reikalavimas atidėti ir išdėstyti išlaikymo mokėjimo įsiskolinimą, nes šis mokėjimas buvo nustatytas kaip laikinoji apsaugos priemonė ir išdėstymas visiškai neatitiktų vaiko interesų. Nustačius naują nepilnametės L. L. išlaikymo tvarką, panaikintinas Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-11-24 sprendimu buvęs priteistas L. L. išlaikymas iš R. L.. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį dėl R. L. tėvo valdžios apribojimo, tačiau ieškinio/priešieškinio reikalavimo dėl vaiko išlaikymo vasaros atostogų metu nepareiškė. Ji išdėstė tik tokią nuomonę 2018-03-06 pareiškime dėl atsisakymo nuo ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį argumentų patikslinimo. Teismas, vadovaudamasis CPK 376 str., laiko esant tikslingu išspręsti šį ginčą ir nustatyti, kad vasaros atostogų metu, dukrai L. gyvenant su motina, išlaikymui skirtą lėšų mokėjimą iš vaiko motinos sustabdyti ir įpareigoti R. L. mokėti dukros išlaikymui po 200 Eur už laikotarpį, kiek dukra faktiškai gyvens su motina. Šiuo atveju dukros išlaikymui skirtus pinigus R. L. turės pervesti į L. L. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno paskutinės kalendorinės dienos. R. L. skirtas lėšas dukros išlaikymui uzufrukto teisėmis tvarkys vaiko motina L. L.
Pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio kodekso 3.170 str. 1, 2 d. numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 str. 2 d. nurodo, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Nutraukiant santuoką, šalys buvo susitarusios, kad bendravimo tvarka nenustatoma, pareiškėja L. L. įsipareigojo nedaryti jokių kliūčių R. L. bendrauti su nepilnamete dukra, lygiai dalyvauti jos auklėjime. Pareiškėjai buvo patvirtinę, kad jiems žinoma, jog lygiai atsako už nepilnametės dukros vystymąsi, švietimą, rūpinasi jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina jos teises ir teisėtus interesus bei nurodę, kad abu tėvai turi lygias teises dukrą lankyti auklėjimo ir švietimo įstaigose, domėtis jos mokymo rezultatais.
Ieškovas, keisdamas nepilnametės dukros L. L. gyvenamąją vietą, prašo nustatyti skyrium gyvenančios vaiko motinos L. L. bendravimo tvarką su dukra. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, taip pažeidžia vaiko teises, vaikas nebenori su ja gyventi ir net nenori bendrauti. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra vaiką išgąsdinusi grasinimais nusižudyti, smurtavimu. Jis niekaip nenuteikinėja dukros prieš motiną. Atsakovė teigia, kad ieškovas dukrą nuteikia prieš ją, siekia, kad ji negalėtų laisvai bendrauti su dukra. Šalys geranoriškai nesusitarė dėl bendravimo tvarkos ir teismas vertina, kad abi šalys yra teisios tik iš dalies. Nevertinant šalių subjektyvių parodymų apie vienas kitą, byloje yra objektyvių įrodymų apie atsakovės problemišką ir dalinai negatyvų elgesį. Po santuokos nutraukimo, kai nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, ji 2016 metais yra bausta administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai - vidutinio girtumo laipsnio, bausta už vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pažeidimą. 2017 m., kai nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje, atsakovė pardavė nuosavą gyvenamą bustą (namą) Kretingos mieste, užtikrindama teismą, kad perka butą Vilniuje, tačiau nuosavo gyvenamo būsto neįsigijo ir tai neatitinka vaiko teisių ir teisėtų interesų į gyvenamą būstą. Jau vien nuo bylos iškėlimo, byloje teiktais atsakovės dokumentais, ji tris kartus keitė gyvenamąją vietą Vilniuje. Iškėlus šią bylą ir faktiškai nepilnametei L. L. gyvenant su tėvu, teismo nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir nuo 2017-08-09 priteistas iš atsakovės jos dukters laikinas išlaikymas. Atsakovė ne kartą byloje prašė pratęsti terminus procesiniams dokumentams pateikti, neatvyko į teismo posėdžius, todėl tęsėsi bylos nagrinėjimo/neišnagrinėjimo laikas, o L. L. tuo metu iš viso nevykdė teismo nutarties dėl išlaikymo skyrium gyvenančiai savo nepilnametei dukrai teikimo. Tai yra L. L. itin neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų dėl savo kokios nors problemiškos sveikatos būklės, dėl kurios negalėtų vykdyti tiek konstitucinės pareigos, tiek teismo nutarties dėl vaiko išlaikymo. Teismo posėdžio metu atsakovė atsisakė paaiškinti apie savo sveikatą, ar galimas jos problemas, pateikė pažymą, kad nesikreipė į Respublikinį priklausomybės centrą, todėl teismas vertina, kad nėra nustatyta tokių priežasčių, dėl kurių būtų pateisinamas atsakovės nerūpestingumas dėl nepilnametės dukros išlaikymo. Nors atsakovė atsiliepime nurodė pageidaujanti gana detalaus ir intensyvaus bendravimo su nepilnamete dukra, pati teismo posėdžio metu žodžiu nurodė, kad ji „dažnai neprivažinėsianti“ pas dukrą.
LR Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas maksimalus dalyvavimo auklėjant vaiką principas, kuris reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti apribojimų bendrauti su vaiku, jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Teismas daro išvadą, kad geriausiai nepilnametės dukros L. L. interesus atitiks iš dalies (didesne dalimi) tenkintina ieškovo prašoma tvarka, iš dalies atsižvelgiant į atsakovės pageidavimus. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiems tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami.
Remiantis CK 3.175 str., CPK 376 str., nustatytina tokia tvarka - 1. Kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgaliais L. L. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžina ten pat sekmadienį iki 18.00 val.; 2. Ugdymo įstaigos numatytų atostogų (rudens, žiemos, pavasario) metu L. L. su dukra L. L. bendrauja 1/2 dalį atostogų trukmės laikotarpiu tokia tvarka: pirmąją atostogų dieną motina iki 15.00 val. paima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 val., kai sueina ½ dalis atostogų trukmės terminas. 3. Atsakovė su nepilnamete dukra L. bendrauja 1/2 dalį dukros vasaros atostogų, paimdama dukrą pirmą vasaros atostogų dieną iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindama praėjus 1/2 daliai atostogų į jos gyvenamąją vietą. Ši tvarka gali būti keičiama Šalių bendru susitarimu, atsižvelgiant į kiekvienos Šalies planuojamas kasmetines vasaros atostogas. 4. Poriniais metais dukra Šv. Velykas bei Naujuosius metus švenčia su Atsakove, o Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sutinka su Ieškovu. Neporiniais metais dukra Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sutinka su Atsakove, o Šv. Velykas ir Naujuosius metus sutinka su Ieškovu. Atsakovės bendravimo su dukra metu Atsakovė dukrą paima iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją šventės dieną iki 14.00 val., ir tokia pačia tvarka grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą paskutiniąją šventės dieną iki 18 val. 5. Poriniais metais dukros gimtadienį organizuoja atsakovė, o ieškovas turi teisę atvykti ir dalyvauti gimtadienio šventėje. Atsakovė turi teisę paimti dukrą gruodžio 14 d. nuo 12.00 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžinti dukrą į gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Atsakovė įpareigojama informuoti ieškovą apie šventės vietą ir laiką. Neporiniais metais ieškovas organizuoja dukros gimtadienį, o atsakovė turi teisę atvykti ir dalyvauti gimtadienio šventėje. Ieškovas įsipareigojamas informuoti atsakovę apie šventės vietą ir laiką. 6. Motinos dieną kiekvienais metais atsakovė turi teisę pasiimti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinti dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val. 7. Atsiradus galimybei ir dukrai L. L. išreiškus pageidavimą, L. L. gali dalį vasaros atostogų praleisti vaikų vasaros stovykloje arba vykti su vienu iš tėvų į keliones. 8. R. L. įpareigojamas netrukdyti L. L. susipažinti su dukrai sudarytomis gyvenimo sąlygomis; leisti L. L. lankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje tuomet, kai dukra sirgs ir bus gydoma namuose. 9. L. L. įpareigojama leisti R. L. susipažinti su dukros gyvenimo sąlygomis, sudarytomis L. L. gyvenamojoje vietoje dukros gyvenimo pas ją atostogų laikotarpiu. 10. R. L. sudarys sąlygas ir netrukdys L. L. bendrauti su dukra interneto arba telefono ryšiu. Be to, šalys įsipareigoja informuoti kitą šalį apie vaiko sveikatos būklės pokyčius, neformuoja dukros neigiamos nuomonės vienas apie kitą. Tėvo ir motinos bendravimas su dukra turi neprieštarauti dukros teisėms ir teisėtiems interesams, atitikti dukros valią. Jeigu vaiko valia bus priešiška dėl bendravimo su motina, vaiko motina turi teisę kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą (arba psichologą - pedagogą), kad būtų paskirtas specialistas dalyvauti motinos susitikime su nepilnamečiu vaiku. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui pareikalavus, vaiko tėvas privalo pristatyti dukrą į Tarnybos nurodytą vietą nurodytu laiku, kur vaiko motina bendraus su dukra, dalyvaujant specialistui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalys savo ginčo nesprendė racionaliai, todėl nepasiekė taikaus susitarimo. Teismas vertina, kad ieškovas pareiškė iš esmės pagrįstą ieškinį, kuris tenkinamas dalinai, viena iš trijų reikalavimų tenkinant visiškai, du reikalavimus dalinai, tačiau ženkliai didesne dalimi sprendžiant teigiamai. Atsakovė byloje yra pareiškusi priešieškinį, kurio atsisakė. Tokiu būdu, byloje yra sprendžiamo keturi reikalavimai ir bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos proporcingai patenkinamų, iš dalies patenkinamų reikalavimų daliai. Ieškovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, tai yra už du reikalavimus, nes reikalavimas dėl išlaikymo paduodant ieškinį nėra apmokestinamas ir ieškovas patyrė 1200 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė turi atlyginti vieno reikalavimo visą sumokėtą žyminį mokestį (75 Eur) ir dalį kito reikalavimo žyminio mokesčio (dėl bendravimo tvarkos nustatymo) nustatant atlyginti pusę sumokėto žyminio mokesčio (37,50 Eur), o dėl išlaikymo priteisimo atlyginti žyminį mokestį 3 proc. dydžio, skaičiuojant nuo metinės išlaikymo sumos (72 Eur), šį mokėjimą sumokant į valstybės pajamas. Taip pat atsakovė turi atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas - advokato pagalbai apmokėti, skaičiuojant, kad vienas reikalavimas tenkinamas visiškai (400 Eur), kiti du reikalavimai tenkinami tenkinamas iš dalies, patenkinant 80 proc. reikalavimo, tai atlyginant 320 Eur, ir vienas reikalavimas 50 proc., atlyginant 200 Eur. Iš viso atsakovė turi atlyginti ieškovui 1032,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 72 Eur į valstybės pajamas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad yra sumokėjusi 75 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė atsisakė priešieškinio reikalavimo, todėl jai grąžintina 75 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio, kurį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies jau nurodytais pagrindais, ieškovas turėtų atlyginti proporcingai atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (atstovavimo) 20 proc. skaičiuojant dėl vieno iš reikalavimų ir 50 proc. dėl kito reikalavimo tai yra (33 Eur ir 83 Eur.). Teismas, remdamasis CPK 93 str. 4 d. ir 96 str. 5 d., kurie nurodo, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus, kad atsakovė pareiškė priešieškinį dėl ieškovo tėvo valdžios apribojimo, šio reikalavimo, jo nenagrinėjant, atsisakė, ieškovas teikė atsiliepimą į priešieškinį, atsiliepimą į nepagrįstą atskirąjį skundą, kitus paruošiamuosius dokumentus, dalis teismo posėdžių neįvyko dėl atsakovės elgesio, teismas netgi buvo priėmęs nutartį, kuria įpareigojo atsakovę nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovas neturi atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidų dalies. Byla buvo iškelta elektronine forma ir susirašinėjimas vyko per EPP, todėl nėra tokio dydžio teismo pašto išlaidų, kurias reikėtų atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Nustatyti vaiko L. L., gim. 2007-12-14, gyvenamąją vietą su tėvu R. L., a.k(duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros L. L., gim. 2007-12-14, išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis iki to mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, tokio dydžio išlaikymą mokant nuo 2018-01-01 ir mokėti iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros L. L., gim. 2007-12-14, išlaikymą po 190 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2017-08-09) iki 2018-01-01.
Priteisti iš L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros L. L., gim. 2007-12-14, išlaikymo lėšas 250 Eur, sumokėtas už 2017 m. lieps mėn. R. L. naudai.
Paskirti R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros L. L. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Panaikinti priteistą L. L. išlaikymą iš R. L. pagal 2015-11-24 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
L. L., gim. 2007-12-14 vasaros atostogų metu, jai laikinai gyvenant su motina, išlaikymui skirtų lėšų mokėjimą iš motinos sustabdyti ir įpareigoti R. L. mokėti dukros išlaikymui po 200 Eur per mėnesį, faktiškai skaičiuojant už laikotarpį, kiek dukra gyvens su motina. R. L. dukros išlaikymui skirtus pinigus turės pervesti į L. L. atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke (duomenys neskelbtini) iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos ir tuo laikotarpiu L. L. bus dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
1. Kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgaliais L. L. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžina ten pat sekmadienį iki 18.00 val.;
2. Ugdymo įstaigos numatytų atostogų (rudens, žiemos, pavasario) metu L. L. su dukra L. L. bendrauja 1/2 dalį atostogų trukmės laikotarpiu tokia tvarka: pirmąją atostogų dieną motina iki 15.00 val. paima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 val., kai sueina ½ dalis atostogų trukmės terminas.
3. Atsakovė su nepilnamete dukra L. L. bendrauja 1/2 dalį dukros vasaros atostogų, paimdama dukrą pirmą vasaros atostogų dieną iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindama praėjus 1/2 daliai atostogų į jos gyvenamąją vietą. Ši tvarka gali būti keičiama Šalių bendru susitarimu, atsižvelgiant į kiekvienos Šalies planuojamas kasmetines vasaros atostogas.
4. Poriniais metais dukra Šv. Velykas bei Naujuosius metus švenčia su Atsakove, o Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sutinka su Ieškovu. Neporiniais metais dukra Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sutinka su Atsakove, o Šv. Velykas ir Naujuosius metus sutinka su Ieškovu. Atsakovės bendravimo su dukra metu Atsakovė dukrą paima iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pirmąją šventės dieną iki 14.00 val., ir tokia pačia tvarka grąžina dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą paskutiniąją šventės dieną iki 18 val.
5. Poriniais metais dukros gimtadienį organizuoja atsakovė, o ieškovas turi teisę atvykti ir dalyvauti gimtadienio šventėje. Atsakovė turi teisę paimti dukrą gruodžio 14 d. nuo 12.00 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžinti dukrą į gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Atsakovė įpareigojama informuoti ieškovą apie šventės vietą ir laiką. Neporiniais metais ieškovas organizuoja dukros gimtadienį, o atsakovė turi teisę atvykti ir dalyvauti gimtadienio šventėje. Ieškovas įsipareigojamas informuoti atsakovę apie šventės vietą ir laiką.
6. Motinos dieną kiekvienais metais atsakovė turi teisę pasiimti dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinti dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.
7. Atsiradus galimybei ir dukrai L. L. išreiškus pageidavimą, L. L. gali dalį vasaros atostogų praleisti vaikų vasaros stovykloje arba vykti su vienu iš tėvų į keliones.
8. R. L. įpareigojamas netrukdyti L. L. susipažinti su dukrai sudarytomis gyvenimo sąlygomis; leisti L. L. lankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje tuomet, kai dukra sirgs ir bus gydoma namuose.
9. L. L. įpareigojama leisti R. L. susipažinti su dukros gyvenimo sąlygomis, sudarytomis L. L. gyvenamojoje vietoje dukros gyvenimo pas ją atostogų laikotarpiu.
10. R. L. sudarys sąlygas ir netrukdys L. L. bendrauti su dukra interneto arba telefono ryšiu.
Be to, šalys įsipareigoja informuoti kitą šalį apie vaiko sveikatos būklės pokyčius, neformuoja dukros neigiamos nuomonės vienas apie kitą. Tėvo ir motinos bendravimas su dukra turi neprieštarauti dukros teisėms ir teisėtiems interesams, atitikti dukros valią. Jeigu vaiko valia bus priešiška dėl bendravimo su motina, vaiko motina turi teisę kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą (arba psichologą - pedagogą), kad būtų paskirtas specialistas dalyvauti motinos susitikime su nepilnamečiu vaiku. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui pareikalavus, vaiko tėvas privalo pristatyti dukrą į Tarnybos nurodytą vietą nurodytu laiku, kur vaiko motina bendraus su dukra, dalyvaujant specialistui.
Bylą dalyje dėl R. L. tėvo valdžios apribojimo nutraukti.
Priteisti iš atsakovės L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas 1032,50 Eur ieškovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 72 Eur į valstybės pajamas, mokama - gavėjo sąskaitos numeris: LT247300010112394300 gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, mokėjimo paskirtis bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas: 5660.
Grąžinti L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) sumokėtą žyminį mokestį 56,25 Eur, kurį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.