- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-366-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03334-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“
- Skolininkas
- L. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3980-292/2014 pagal pareiškėjo antstolio S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – išieškotojai UAB „Būsto paskolų draudimas“, skolininkams L. B. ir L. B. dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis S. V. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašydamas išaiškinti, ar pilnai įvykdžius 2008 m. spalio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties Nr. 2-06200802111-470/08 rezoliucinę dalį, išieškotojo pateikto prašymo pagrindu gali būti tęsiamas skolos išieškojimas iš kito skolininkams L. B. ir L. B. priklausančio turto, išieškant likusią neišieškotą 99 373,58 Lt skolą ir 123 Lt žyminį mokestį.
Nurodė, kad antstolio S. V. kontoroje buvo vykdomas 2008 m. spalio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotas vykdomasis dokumentas. Vykdomajame dokumente buvo nurodyti vykdymo veiksmai: parduoti iš varžytynių L. B. ir L. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Išieškotojas vykdomojoje byloje – UAB „Būsto paskolų draudimas“. Kadangi skolininko L. B. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, todėl 2010 m. rugpjūčio 17 d. vykdomasis dokumentas tolimesniam vykdymui buvo perduotas Kauno apygardos teismui. Vykdant vykdomąjį dokumentą, turtas buvo parduotas. 2014 m. liepos 9 d. į antstolį kreipėsi išieškotoja UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodydama, kad hipotekos skyriaus nutarties vykdymas turėtų būti tęsiamas iki pilno skolos išieškojimo. Išieškotoja nurodė išieškotinas sumas – 99 373,58 Lt skola ir 123 Lt žyminis mokestis ir vykdymo išlaidos.
Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašyme bylą nagrinėti jos atstovams nedalyvaujant, papildomai nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis už skolą įkeistą daiktą pardavus iš varžytynių, nebuvo pilnai įvykdyta, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, tuo atveju, kai pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, turi tęsti hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieškoti iš skolininko kito turto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi išaiškino antstoliui S. V., kad 2008 m. spalio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjos Snaigės Juknevičienės nutartis dėl skolininkams L. B. ir L. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš viešųjų varžytynių kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ nutartyje nurodyto piniginio reikalavimo (156 868,19 Lt skolos ir 123 Lt bylinėjimosi išlaidų) patenkinimo, įvykdytas, kiek jis gali būti vykdomas priverstine tvarka dėl L. B. IĮ, kuriai buvo iškelta bankroto byla, pabaigos.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėjęs L. B. IĮ bankroto bylą, 2014 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą dėl L. B. IĮ pabaigos. Kreditoriumi šioje byloje su reikalavimu pagal 2008 m. spalio 30 d. hipotekos teisėjo nutartį taip pat buvo ir UAB „Būsto paskolų draudimas“. Teismas nurodė, kad vykdomoji byla dėl 2008 m. spalio 30 d. hipotekos teisėjos nutarties vykdymo turi būti nutraukta, L. B. IĮ veiklai pasibaigus ir ją išregistravus. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl individualios įmonės savininko nustatymo bei įmonės priklausymo asmeninės ar jungtinės nuosavybės teise savininkui nustatymo turi būti vadovaujamasi sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įmonė įsteigta santuokos metu yra šeimos verslas, nes verslui naudojamos bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė nors ir registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas konstatavo, kad iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės yra laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), todėl ne be teisinio pagrindo L. B. į bankroto bylą buvo įtraukta kaip L. B. IĮ bendrasavininke. Kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ patvirtinti reikalavimai buvo tenkinami L. B. IĮ bankroto byloje, vadovaujantis taisykle, kad neužtekus įmonės turto, kreditorių finansiniai reikalavimai buvo tenkinami iš įmonės savininkų L. B. ir L. B. turto. Teismas nurodė, kad įmonės veiklai pasibaigus, baigiasi ir jų savininkų prievolės kreditoriams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3980-292/2014 ir išspręsti klausimą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta
Šalies argumentai
2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vykdomoji byla dėl Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. spalio 30 d. nutarties vykdymo turi būti nutraukta L. B. IĮ veiklai pasibaigus ir ją išregistravus. Apeliantė, prašydama antstolio tęsti Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. spalio 30 d. nutarties vykdymą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kai individualios įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolės, atsiradusios iš sandorių arba iš kitų įstatymų nustatytų prievolių atsiradimo pagrindų, nepasibaigia vien dėl individualios įmonės pabaigos. Fizinio asmens prievolė savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nesibaigia ir, teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, fizinio asmens prievolė išlieka. Bankroto byloje priimta nutartis patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą yra priimta dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bet ne tarp tų pačių šalių, vertinant tai prievolių teisinių santykių aspektu, nes bankroto byloje atsakovas buvo bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės įmonė, t. y. L. B. IĮ, kurios savininkas buvo L. B., o šiuo konkrečiu atveju bendrovė prašė tęsti skolos išieškojimą iš L. B. ir L. B. kaip fizinių asmenų, kurie nėra įvykdę sutartinių įsipareigojimų ir reikalavimas yra grindžiamas nauja faktine aplinkybe, t. y. faktu, jog neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procese, pardavus skolininkų turtą, kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas.
3. Aplinkybė, kad po turto pardavimo lėšų nepakako pilnai padengti bendrovei susidariusį įsiskolinimą, nereiškia, kad prievolė ties tuo ir pasibaigia, apeliantė turi teisę reikalauti skolininkus įvykdyti prievolę pilna apimti iš kito, neįkeisto turto ar piniginių lėšų (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Apeliantės nuomone, vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika iš skolininkų L. B. ir L. B. turėtų būti tęsiamas skolos išieškojimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys L. B. ir L. B. prašo teismo suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodė, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas. Antstolis, kreipęsis dėl sprendimo išaiškinimo, teismui pateikė nepilną informaciją apie esmines aplinkybes, t. y. neinformavo teismo apie L. B. individualios įmonės bankroto bylą, šios bylos eigą, tačiau teismas, išanalizavęs suinteresuotų asmenų L. B. ir L. B. pateiktus duomenis apie minėtą bankrotą, padarė teisingas išvadas, kad tolimesni išieškojimo veiksmai po šios bankroto bylos užbaigimo yra negalimi. Antstolis nagrinėjamoje byloje be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, kurioje aiškinamos ir taikomos teisės normos, reglamentuojančios laidavimą ir hipoteką, taip pat šių prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų įgyvendinimą, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje pasisakė dėl išieškojimo vykdymo, nesant bankroto teisinių santykių. Vykdant L. B. individualios įmonės bankroto procedūrą, buvo realizuotas atsakovams priklausantis įkeistas turtas, UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreditorinis reikalavimas buvo iš dalies padengtas. 2014 m. kovo 3 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas minėto kreditoriaus finansinis reikalavimas – 173 824,13 Lt. Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendimu pripažino atsakovės bankrutavusios L. B. individualios įmonės veiklą pasibaigusią ir nusprendė išregistruoti bankrutavusią įmonę iš Juridinių asmenų registro. UAB „Būsto paskolų draudimas“ prieštaravimų dėl šio sprendimo nepareiškė, jo neginčijo. L. B. individuali įmonė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl antstolio S. V. žinioje esanti vykdomoji byla turėjo būti nutraukta, likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas turto perėmimas. Individualios įmonės savininkas bankroto byloje traukiamas bendraatsakovu, todėl atskirojo skundo motyvas, kad išieškotojas reiškia reikalavimą skirtingiems atsakovams, nepagrįstas.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. B. ir L. B. iš kreditoriaus AB banko „Hansabankas“ pasiskolino 45 325,53 EUR. Paskolos grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas L. B. ir L. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Skolininkams nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kreditavimo sutartis 2008 m. kovo 14 d. buvo nutraukta. 2008 m. balandžio 6 d. reikalavimo teisę bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartimi L. B. individualiai įmonei iškelta bankroto byla. Šioje bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreditorinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimu L. B. IĮ veikla pripažinta pasibaigusia. Nurodytas įkeistas turtas buvo parduotas ir gauti pinigai pervesti UAB „Būsto paskolų draudimas“, tačiau už įkeistą turtą buvo gauta mažesnė suma nei priklausė kreditorei pagal kreditavimo sutartį.
Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis S. V. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašydamas išaiškinti, ar pilnai įvykdžius 2008 m. spalio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties Nr. 2-06200802111-470/08 rezoliucinę dalį, išieškotojo pateikto prašymo pagrindu gali būti tęsiamas skolos išieškojimas iš kito skolininkams L. B. ir L. B. priklausančio turto, išieškant likusią neišieškotą skolą.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų.
Individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo kaip fizinio asmens prievoles subjektas. Tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2362/2013). Kaip jau nurodyta, L. B. IĮ bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „Būsto paskolų draudimas“ finansinis reikalavimas.
Bankroto byloje priimta nutartis patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą, yra procesinis teismo sprendimas, priimtas dėl kreditoriaus ir individualios įmonės, kuri bankroto byloje yra atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). L. B. IĮ bankroto byloje priimta nutartis patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą yra priimta dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bet ne tarp tų pačių šalių, vertinant tai prievolių teisinių santykių aspektu, nes bankroto byloje atsakovas buvo bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės įmonė, t. y. L. B. IĮ, kurios savininkas buvo L. B., o šiuo konkrečiu atveju apeliantė prašė tęsti skolos išieškojimą iš L. B. ir L. B. kaip fizinių asmenų, kurie nėra įvykdę sutartinių įsipareigojimų ir reikalavimas yra grindžiamas nauja faktine aplinkybe, t. y. faktu, jog neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procese, pardavus skolininkų turtą, kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas.
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju kreditas buvo suteiktas ne L. B. IĮ, o L. B. ir L. B., kaip fiziniams asmenims. Remiantis teismų praktika nustatyta, jog fizinio asmens prievolė savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigia ir, teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolė išlieka, t. y. įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2011).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vykdomoji byla dėl Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. spalio 30 d. nutarties vykdymo turi būti nutraukta L. B. IĮ veiklai pasibaigus ir ją išregistravus, kadangi apeliantė, prašydama antstolio tęsti Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. spalio 30 d. nutarties vykdymą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kai individualios įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolės, atsiradusios iš sandorių arba iš kitų įstatymų nustatytų prievolių atsiradimo pagrindų, nepasibaigia vien dėl individualios įmonės pabaigos.
CK 4.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Hipotekos teisėjo nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014).
Nagrinėjamu atveju pardavus įkeistą turtą kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimas nebuvo patenkintas, todėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas UAB „Būsto paskolų draudimas“ 173 824,13 Lt finansinis reikalavimas L. B. IĮ bankroto byloje. Priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos ši reikalavimo dalis liko nepatenkinta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagrįstai kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo tęsimo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad aplinkybė, jog po turto pardavimo lėšų nepakako pilnai padengti bendrovei susidariusį įsiskolinimą, nereiškia, kad prievolė ties tuo ir pasibaigia, apeliantė turi teisę reikalauti skolininkus įvykdyti prievolę pilna apimti iš kito, neįkeisto turto ar piniginių lėšų (CK 4.193 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, turi tęsti hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš kito skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika iš skolininkų L. B. ir L. B. turėtų būti tęsiamas skolos išieškojimas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Išaiškinti, kad antstolis S. V., vykdantis išieškojimą pagal 2008 m. spalio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties Nr. 2-06200802111-470/08 nutartį, turi tęsti priverstinio vykdymo veiksmus bendra įstatymų nustatyta tvarka pagal CPK nuostatas ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieškoti iš skolininkams L. B. ir L. B. nuosavybės teise priklausančio kito turto, išieškant likusią neišieškotą sumą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.