- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- A2.8.-44-144/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04517-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenija Šatkuvienė
- Pažeidėjas
- I. J.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172¹⁴ straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, veiklos vykdymo vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktore, bausta administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pagal 2015-12-03 pavedimą atlikti patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus UAB „(duomenys neskelbtini) patikrinimą nustatyta, kad I. J., gim. (duomenys neskelbtini), būdama UAB „(duomenys neskelbtini) ", i. k. (duomenys neskelbtini), reg. Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), t. y. įmonės teikiančios buhalterinės apskaitos ir mokesčių konsultavimo paslaugas, numatytas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 10 d. 4 p., direktore, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 ir 8 d., 37 str. 12 d. l p., 37 str. 12d. 11 p., privalėdama organizuoti kasdieninę įmonės veiklą ir atsakyti už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė žemiau išvardintų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " ir I. J.: 1) neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų (toliau žurnalai) apie: a) kliento vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 Eur arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta; b) įtartinų piniginių operacijų ir sandorių; c) klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti, klientui vengiant arba atsisakant UAB „(duomenys neskelbtini) " prašymu ir nurodytais terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę, kitus papildomus duomenis; 2) UAB „(duomenys neskelbtini) " neparengė vidaus procedūras, kuriose būtų numatyta, kas ir kokias konkrečias funkcijas atlieka joje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, taip pat nenustatė žurnalų pildymo ir administravimo tvarkos ir vidaus tvarkos, reglamentuojančią klientų vykdomų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą; 3) UAB „(duomenys neskelbtini) " nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su deramu klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau FNTT), 2015-02-26 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-55 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui" nurodytos informacijos saugojimu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams bei sumažintų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką. UAB „(duomenys neskelbtini) " neužtikrino, kad jos darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose; 4) Nepaskyrė vadovaujančių darbuotojų kurie organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą UAB „(duomenys neskelbtini) ", ir palaikytų ryšius su FNTT, būtų atsakingi už įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, taip pat darbuotojus, atsakingus už žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą FNTT. Apie tokių darbuotojų paskyrimą raštu nepranešė FNTT. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorė I. J. pažeidė ir nevykdė: 1) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 str. 4 d., 7d., 19 str. l d. ir 2 d.; 2) 2015-02-26 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymo Nr. V-55 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui" 62 p., 68 p., 69 p., 70 p.; 3) 2008-06-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 562 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1352 redakcija) patvirtintų piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių 2 p. ir šiais savo veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
I. J. pažeidimą pripažino ir paaiškino, jog ji nebuvo pasiruošusi vidaus tvarkos aprašymo. Pripažįsta padariusi nusižengimą. Nėra informacijos, buhalteris turi žinoti visus įstatymus. Įmonė turėjo labai daug darbo tuo metu. Labai daug įmonių to nedaro, nes nežino, neturi jokios informacijos. Ji pasikėlė įsakymą, paskyrė atsakingą asmenį. Nusiuntė ir į FNTT dokumentų kopijas, pranešė, kad yra pataisyta padėtis. Po patikrinimo, laike dviejų savaičių bėgyje, ištaisė situaciją. Tai padarė tikrai netyčia. Jos ketinimai buvo vykdyti įstatymus. Jai svarbu kiekvienas punktas. Apgailestauja. Jos pajamos tikrai nėra didelės, bauda būtų didelė našta. Jei bus skirta bauda, prašo, kad jinai būtų išdėstyta per metus laiko, dvylikai mėnesių.
I. J. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pavedimu atlikti patikrinimą, patikrinimo aktu, dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktu, I. J. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad pripažįsta padariusi teisės pažeidimą, labai gailisi, tarnybiniais pranešimais ir kita bylos medžiaga.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje, sudėtis. Jai skirtina administracinė nuobauda.
Nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, vadovaujamasi bendrais nuobaudos skyrimo pagrindais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos ATPK Ketvirtajame skirsnyje bei Konstitucinio teismo išaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Byloje nustatyta, kad I. J. padarė teisės pažeidimą dėl neatsargumo, detaliai papasakojo teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, dėl padaryto pažeidimo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pažeidimu žala nepadaryta. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš karto stengėsi ištaisyti visus tikrinimo metu nustatytus trūkumus, bendradarbiavo su FNTT. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti I. J. pritaikius ATPK 30¹ str. skiriant pusę minimalios nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ straipsnio 3 dalies sankcijoje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu prašė skirtiną baudą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui. Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 str. 4 d.). Pažeidėjos prašymas tenkintinas iš dalies, nustatytinas 10 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniais, 172¹⁴ straipsnio 3 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi, 313 straipsniu,
nutarė:
I. J. pagal LR ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalį, taikant Lietuvos Resppublikos ATPK 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – 1014 Eur (vieno tūkstančio keturiolikos eurų) dydžio baudą.
I. J., paskirtą 1014 Eur dydžio baudą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį po 101,40 Eur nutarimu paskirtos baudos.
Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos registro objekto numerį 15051682910, įmokos kodą - 1001.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.