- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- 1-64-999/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36801-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- J. A., G. J.
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Advokatai
- Vygandas Skladaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Stonkui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. A. gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
G. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamieji J. A. ir G. J. veikdami bendrininkų grupėje sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogui sveikatą.
Jie, 2018 m. liepos 23 d., apie 00 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) veikdami bendrininkų grupėje, G. J. sugriebus V. J. už kaklo ir pradėjus jį smaugti, J. A. tyčia du kartus kumščiu trenkė V. J. į veido sritį, taip nukentėjusiajam V. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą,
Kaltinamasis J. A. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, jog iš matymo pažįsta nukentėjusįjį V. J.. 2018 m. liepos 23 d., buvo jau po 24 val., jis su kitu kaltinamuoju G. J. buvo (duomenys neskelbtini), šventėje. Jis iš tolo pamatė būrį žmonių, kurių tarpe buvo ir nukentėjusysis V. J.. Jie susižvalgė ir V. J. po 10 minučių priėjo prie jo. Priėjęs pasakė „atsimeni, kiek aš per tave problemų turėjau“ ir trenkė kumščiu į veidą. Su V. J. iš anksčiau jie turėjo žodinių konfliktų, buvo tarp jų priešiškumas. Kai jam trenkė, tuomet G. J., kuris buvo šalia, paėmė V. J. ir atitraukė, liepė ramintis, laikė iš už nugaros. Tuo metu, kai laikė V. J., pribėgo V. J. draugas K. P. ir pradėjo G. J. mušti kumščiais. Jis gelbėjo draugą. Atitraukė V. J. ir gal kažkiek ir kliuvo pastarajam į galvos sritį, jeigu galima pavadinti tai smūgiu. Tačiau du kartus kumščiu netrenkė į veido sritį V. J.. Trenkė V. J. į galvą, o ne į veido sritį, nes norėjo draugą apginti. G. J. mušė trys žmonės. V. J. jį apsikabino ir laukė, kol ateis policijos pareigūnai, kurie juos išskyrė. Jis policijai pareiškimo nerašė, nes negalvojo, kad taip viskas baigsis ir nebuvo jam padarytas labai sunkus sveikatos sutrikdymas. Tą vakarą buvo blaivus. Nesutinka su 1600 eurų pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu. Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio neturi nuomonės. Jis nebandė taikytis, atsiprašyti nukentėjusiojo. Prašo teismo mažinti civilinį ieškinį, nes yra bedarbis, tačiau registruojasi darbo biržoje, be to mokosi, todėl neturėtų pajamų civiliniams ieškiniams padengti.
Kaltinamasis G. J. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino visiškai ir parodė, jog nukentėjusįjį V. J. pažįsta. 2018 m. liepos 23 d. buvo (duomenys neskelbtini) šventėje kartu su kitu kaltinamuoju J. A.. Vaikščiojo su J. A. ir pribėgo V. J., kuris J. A. pasakė „kiek per tave problemų esu turėjęs“ ir iš karto jam trenkė. Jis pribėgo, paėmė iš nugaros per kaklą su ranka V. J. ir sakė ramintis. Iš karto pribėgo K. P., kuris pradėjo smūgiuoti ir jam trenkė, o jis atsitraukė. Kažkas trečias sudavė jam iš nugaros, todėl jis parkrito. Pamatė, kad policijos pareigūnai pribėgo. Jis policijai pareiškimo nerašė. Nepripažįsta, kad smaugė. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu visiškai nesutinka, o su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka iš dalies. Po įvykio J. A. jam sakė, kad V. J. trenkė vieną kartą į galvą.
Nukentėjusysis V. J. parodė, jog J. A. pažįsta, nes daug kartų yra anksčiau sukonfliktavę, o G. J. žino iš matymo. J. A. anksčiau buvo „užsikabinęs“ jo kitus draugus, o paskui jis su kitais savo draugais (duomenys neskelbtini) jį užsipuolė. Buvo tarp jo ir J. A. konfliktas. 2018 m. liepos 23 d. buvo su draugų kompanija: K. P., M. P., M. K., L. M. (duomenys neskelbtini) šventėje. Su K. P. buvau išgėrę du bokalus alaus. Apie 0:10 val. pamatė, kad šventėje yra ir J. A.. Pagalvojo, kad reikia nueiti prie jo paklausti, ar dabar yra toks „mandras“, kai šalia nėra draugų. Priėjo prie J. A., kuris buvo kartu su kitu kaltinamuoju, ir pasakė „ar esi mandras, kai šalia nėra draugų“. J. A. jam kažką atsakė, jie apsižodžiavo. Tuomet kitas kaltinamasis G. J. jam čiupo už kaklo ir pradėjo smaugti, tuomet J. A. sudavė vieną smūgį į akį, o antras smūgis buvo prie lūpos. Abu smūgiai buvo suduoti į veido kairę pusę. Tvirtina, kad J. A. jam trenkė, o G. J. smaugė. Tuomet pribėgo liudytojas K. P.. Paskui pribėgo policijos pareigūnai ir juos išskyrė. Jis vyko į Klaipėdą pas ekspertus dėl akies, jau buvo praėję laiko po įvykio. Tris dienas akimi nematė, nes akis buvo užtinusi. Nuvyko į ekspertizę, kuri nustatė sveikatos sutrikdymą, o paskui vyko į papildomą ekspertizę. Papildomoje išvadoje parašė, kad padarytas lengvas galvos sumušimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Kaltinamiesiems reiškia bendrai 1600 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Po įvykio nesijautė gerai porą savaičių, buvo nesmagu, turėjo važiuoti į darbo pokalbį, tačiau buvo mėlyna akis ir jo nepriėmė į darbą, pasakė, kad tokių nereikia. Vos ne tris savaites buvo akis mėlyna, kentė skausmus, porą kartų buvo Klaipėdoje pas medikus, skaudėjo galvą, gydėsi, gėrė vaistus, privačiai kreipėsi dėl akies. Turtinės žalos nereiškia, kadangi dokumentai liko automobilyje, kurį pardavė ir neturi kuo pagrįsti turėtos turtinės žalos.
Iš specialisto išvados Nr. 1291/2018 (03) matyti, kad V. J. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose, kas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 35).
Iš papildomos specialisto išvados Nr. pG 1823/2018(03) matyti, kad pagal papildomai pateiktus medicininius dokumentus V. J. dėl 2018 m. liepos 23 d. patirto galvos sumušimo yra papildomai nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kuris taip pat atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mąstą (1 t., b. l. 46-47).
Liudytojas K. P. parodė, jog iš matymo žino kaltinamuosius, o nukentėjusysis V. J. yra jo draugas. 2018 m. liepos mėnesį buvo (duomenys neskelbtini) šventėje kartu su V. J., L. M., M. K. ir kitais. Šventės metu įvyko konfliktas. V. J. šnekėjosi su kaltinamaisiais, o jis su draugų kompanija stovėjo toliau. Po kiek laiko išgirdo, kad kažkas sušaukė „(duomenys neskelbtini)“. Tuo momentu atsisuko ir pamatė, kad V. J. iš nugaros smaugia G. J., kuris priėjo iš V. J. nugaros, paėmė su sulenkta ranka per kaklą ir smaugė. Jis pribėgo ir juos išskyrė, ir tuo metu pamatė, kad buvo smūgiuojama V. J. kažkur į veido sritį. Vienas kaltinamasis V. J. laikė, o kitas kaltinamasis smūgiavo. Turbūt V. J. smūgiavo J. A.. Matė, kad smūgiavo į veido sritį porą kartų tai tikrai. Jie išsiskyrė. Gavosi taip, kad pargriuvo ant žemės ir kažkuriuo momentu atsirado pareigūnai. Jis smūgių nesudavė. Išsiskirstė ir išvažiavo su skirtingomis mašinomis. Matė, kad V. J. veido šonas buvo sutrenktas. Tą vakarą buvo išgėręs du ar tris bokalus alaus.
Liudytojas M. P. parodė, jog pažįsta kaltinamuosius ir nukentėjusįjį. Jie yra pažįstami, o ne draugai. 2018 m. vasarą, (duomenys neskelbtini) , vyko miestelio šventė. Buvo su draugais: K. P., L. M., V. J., M. K.. Alkoholio nevartojo. Buvo būryje ir išgirdo, kad kažkas sušuko, kad mušasi. Atsisuko ir pamatė, kaip G. J. smaugė V. J., tai yra, iš nugaros su ranka per kaklą jį laikė. Tuo pačiu metu J. A. trenkė V. J. į veidą kumščiu. Vieną smūgį tikrai matė. Pribėgo K. P. ir juos išskyrė. Po muštynių V. J. akis buvo mėlyna, akyje buvo kraujosruva, sakė, kad žando nejaučia. Nematė, kad V. J. būtų sudavęs J. A..
Liudytoja L. M. parodė, jog pažįsta kaltinamąjį G. J., nes pastarasis buvo jos klasiokas, o J. A. matė per šventę, žino jo tik vardą. Su nukentėjusiuoju V. J. draugauja. 2018 m. vasarą su V. J. buvo (duomenys neskelbtini) šventėje, kartu buvo ir V. draugai: M., K. ir kiti. Po fejerverkų priėjo G. su J. Iš pradžių šnekėjosi, o paskui pradėjo konfliktuoti. Paskui G. J. užšoko V. J. ant nugaros, užmetė ranką ir pradėjo smaugti, ir tuo metu J. A. trenkė V. su rankos kumščiu į veido sritį. Trenkė apie du kartus. Pribėgo K. P. ir patraukė G. J.. Tada pribėgo policijos pareigūnai. V. J. akis labai skaudėjo po sumušimo, jos negalėjo atmerkti, buvo raudona, važiavo į ligoninę, gydėsi ilgiau kaip dvi, tris dienas. Jis turėjo važiuoti į darbo pokalbį.
Liudytojas M. K. parodė, jog kaltinamuosius pažįsta iš matymo, iš socialinių tinklų, tačiau su jais nebendrauja. 2018 m. vasarą vyko (duomenys neskelbtini) šventė. Jis buvo šventėje su drauge, buvo draugų: V. J., K. P. ir kitų. Bebūnant šventėje, kilus triukšmui, atsisukęs pamatė, kad viduryje gatvės mušasi. Jie stovėjome už besimušančių. Matė, kad vienas iš kaltinamųjų stovėjo V. J. už nugaros ir laikė V. J., o kitas atbėgęs trenkė su kumščiu į galvą V. J.. Negali nurodyti, kuris iš kaltinamųjų tiksliai laikė, o kuris trenkė, bet tai buvo abu kaltinamieji, esantys teismo posėdžių salėje. Jis norėjo eiti padėti, tačiau nespėjo. Nukentėjusysis V. J. yra jo draugas ir bėgo jam padėti, bet policijos pareigūnai atėjo greičiau. Matė, kad V. J. buvo prie akies mėlynė, prakirsta, kraujas išsiliejęs.
2018 m. spalio 22 d. akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo V. J. ir įtariamojo J. A., kiekvienas liko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 116-118).
2018 m. spalio 22 d. akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo V. J. ir įtariamojo G. J., kiekvienas liko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 145-147).
Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Tai yra tyčinė nusikalstama veika.
Kaltinamasis J. A. kaltu neprisipažino. Nurodė, jog nukentėjusysis V. J. šventės metu priėjo prie jo ir pirmasis trenkė kaltinamajam kumščiu į veidą. Tuomet kitas kaltinamasis G. J. puolė jo ginti ir bandė atitraukti nukentėjusįjį nuo jo. Jis norėdamas padėti kaltinamajam G. J. taip pat bandė atitraukti nukentėjusįjį ir sutiko, kad tuo metu trenkė nukentėjusiajam V. J. į galvą. Tačiau trenkė dėl to, jog norėjo draugą apginti. Kaltinamasis G. J. kaltu neprisipažino. Nurodė, jog jis nesuėmė nukentėjusiajam V. J. už kaklo ir jo nesmaugė, o tik po to, kai nukentėjusysis V. J. trenkė kaltinamajam J. A. kumščiu į veidą, gindamas draugą, atitraukė nukentėjusįjį nuo J. A.. Tuo tarpu pribėgus V. J. draugams, jis pats patyrė iš pastarųjų smūgių. Abu kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dėl jiems suduotų smūgių nesikreipė į policiją ir pareiškimų nerašė, nes nemanė, kad tai yra būtina.
Kaltė J. A. ir G. J. yra grindžiama nukentėjusiojo V. J. parodymais, liudytojų K. P., M. P., L. M., M. K. parodymais, specialisto išvadomis Nr. 1291/2018 (03) ir Nr. pG 1823/2018(03), kuriomis nustatyta, jog nukentėjusiajam V. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, procesinių veiksmų protokolais bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.
Nors kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme neigė savo kaltę bei nurodė, kad jiems inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų jie neatliko, tačiau ši kaltinamųjų gynybinė versija yra paneigta aukščiau nurodytų įrodymų visuma. Nustatyta, jog kaltinamasis J. A. ir nukentėjusysis V. J. turėjo iš anksčiau asmeninių nesutarimų, konfliktų, ko neneigė tiek kaltinamasis J. A., tiek nukentėjusysis V. J.. Nusikaltimo padarymo dieną, nukentėjusysis V. J. parodė, jog pamatęs (duomenys neskelbtini) šventėje kaltinamąjį J. A. priėjo prie pastarojo pasikalbėti ir jie apsižodžiavo. Staiga kaltinamasis G. J. čiupo jam už kaklo ir pradėjo smaugti, o tuomet kaltinamasis J. A. sudavė du smūgius į veidą: vieną smūgį į akį, o antras smūgis buvo prie lūpos. Tuomet pribėgo liudytojas K. P. ir juos išskyrė.
Teisiamojo posėdžio buvo apklausti liudytojai K. P., M. P., L. M., M. K. ir T. B.. Liudytojo T. B. parodymų teismas nevertina ir jais nesivadovauja, kadangi pastarasis jokių reikšmingų bylai aplinkybių nenurodė. Tačiau liudytojai K. P., M. P., L. M., M. K. visiškai patvirtino nukentėjusiojo parodymus. Visi paminėti liudytojai matė ir patvirtino, jog kaltinamasis G. J. laikė suėmęs nukentėjusįjį V. J. už kaklo ir jie suprato tai kaip smaugimą, o kaltinamasis J. A. sudavė apie du smūgius į veidą nukentėjusiajam.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. J. parodymais, kurių jis laikėsi nuosekliai, kategoriškai, patvirtino savo parodymus akistatų su kaltinamaisiais metu.
Kaltinamieji J. A. ir G. J. teisiamojo posėdžio metu laikėsi versijos, jog kaltinamasis G. J. laikė suėmęs ranka už nugaros V. J., nes pastarasis smogė kitam kaltinamajam J. A., tai yra, tai darė gindamas draugą, o kaltinamasis J. A. tvirtino, jog jis pirmasis gavo smūgį į veidą iš nukentėjusiojo, o kai jį stojo ginti kaltinamsis G. J., jis taip pat gindamas draugą sudavė smūgį nukentėjusiajam. Taigi, abu kaltinamieji patvirtino vienas kito parodymus, jog jie tik gynėsi ir gynė.
BK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Kiekvienu atveju būtina nustatyti pavojingą kėsinimąsi ir gynyba nuo jo. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė.
Šioje byloje, įvertinęs byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog nors nukentėjusysis pats priėjo prie kaltinamųjų, tačiau pirmasis fizinį smurtą nukentėjusiojo V. J. atžvilgiu pavartojo kaltinamasis G. J., po to smūgius sudavė kitas kaltinamasis J. A., taigi, teismas daro išvadą, jog konflikto iniciatoriai buvo abu kaltinamieji. Todėl teigti, jog vienas kaltinamasis turėjo gintis nuo nukentėjusiojo naudojamo smurto jo atžvilgiu, o kitas kaltinamasis gynė draugą dėl pastarojo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, nėra jokio pagrindo ir gynybos versija šioje byloje atmetama.
Tokiu būdu, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, tai yra išsamius ir nuoseklius nukentėjusiojo V. J. parodymus teisiamajame posėdyje, kurie sutampa su jo aplinkybėmis, nurodytomis apklausų ir akistatos metu ikiteisminio tyrimo metu, Valstybinės medicinos tarnybos specialisto išvadų duomenis, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamieji J. A. ir G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismo vertinimu, kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, nusikalstamos veikos metu veikė tiesiogine tyčia, iš asmeninių paskatų, atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo V. J. atžvilgiu, padarydami pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamieji J. A. ir G. J. atliko baigtus tyčinius nusikalstamus veiksmus, pagrįstai kvalifikuotus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmę J. A., teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant J. A. asmenybę, pažymėtina, kad jis nusikaltimą padarė būdamas anksčiau neteistas, mokosi, baustas administracine tvarka (1 t. b. l. 121-122), kaltės nepripažino.
Taigi teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam J. A. vieną iš švelnesnių straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jos terminą nustatant kiek mažesnį nei bausmės vidurkis.
G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmę G. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant G. J. asmenybę, pažymėtina, kad jis nusikaltimą padarė būdamas anksčiau neteistas, mokosi, baustas administracine tvarka (1 t. b. l. 150-151), kaltės nepripažino.
Taigi teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam G. J. vieną iš švelnesnių straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jos terminą nustatant kiek mažesnį nei bausmės vidurkis.
Dėl civilinių ieškinių
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 131,72 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 90-91).
Baudžiamajame procese civilinio ieškinio institutas skirtas ne tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo užtikrinimui, bet ir viešojo intereso apsaugai. J. A. ir G. J. baudžiamojoje byloje kaltinami tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužaloję V. J., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei - privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Byloje nustatyta, kad kaltinamieji J. A. ir G. J. savo bendrais tyčiniais kaltais veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiojo V. J. sveikatai, o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 131,72 Eur – priteistina solidariai iš J. A. ir G. J..
Nukentėjusysis V. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1600 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 11-12, 15-16, 44-45).
V. J.
civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).
Nustatyta, kad dėl kaltinamųjų J. A. ir G. J. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. J. buvo padarytas sužalojimas: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas (1 t., b. l. 35, 46-47). Šie sužalojimai nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus. Nukentėjusysis V. J. paaiškino, jog po įvykio blogai jautėsi apie porą savaičių, buvo nesmagu, turėjo važiuoti į darbo pokalbį, tačiau buvo mėlyna akis ir dėl to jo nepriėmė į darbą, kentė skausmus, važiavo pas gydytojus į Klaipėdą, skaudėjo galvą, gydėsi, gėrė vaistus. Kaltinamieji kaltės nepripažino, nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiojo neatsiprašė ir neatlygino net dalies padarytos žalos, taip nesistengdami sušvelninti nusikaltimo padarinių.
Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 Lt iki 6000 Lt (145 Eur - 1 738 Eur). Teismas sprendžia, jog, esant nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms, 1000 Eur suma yra pakankama nukentėjusiajam V. J. neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį bei į kaltinamųjų amžių, jų turtinę padėtį, todėl nukentėjusiajam V. J. priteistina 1000 Eur neturtinė žala iš kaltinamųjų solidariai.
Dėl advokato darbo apmokėjimo
Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis prašė iš kaltinamųjų priteisti turėtas išlaidas dėl ieškinio surašymo byloje. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvitų (2 t., b. l. 13, 14, 17, 18) matyti, kad nukentėjusysis V. J. už ieškinio surašymą advokatui Vygandui Skladaičiui sumokėjo viso 300 Eur. Prašo šias išlaidas priteisti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis išlaidas patyrė dėl J. A. ir G. J. jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų J. A. ir G. J. solidariai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniu, 307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis ir keturis mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis ir keturis mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Tenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir iš kaltinamųjų J. A. ir G. J. solidariai Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai priteisti 131,72 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo V. J. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš kaltinamųjų J. A. ir G. J. solidariai V. J. naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš kaltinamųjų J. A. ir G. J. solidariai nukentėjusiajam V. J. 300 Eur patirtų proceso išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.