Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nukentėjusiajai S. S., kaltinamajam T. S., gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. 2015-06-14, apie 01.30 val., namuose, Kauno r., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su žmona S. S. metu, tyčia vieną kartą įspyrė pastarajai į lytinius organus, kumščiu sudavė mažiausiai tris smūgius į krūtinę, du smūgius į galvą, vieną smūgį į kairę akį, taip padarydamas nukentėjusiajai S. S. kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvas dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame bei apatiniame trečdaliuose, kraujosruvą dešinio žasto priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio žasto nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą kairės krūties viršutinėje dalyje, kraujosruvą gaktos srityje, kraujosruvą dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, tuo sukeldamas savo šeimos narei nukentėjusiajai S. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad namuose kilo konfliktas dėl cigaretės, kurios prašė jo žmona, negali paaiškinti dėl kokios priežasties, jis pastūmė žmoną, spyrė jai į tarpkojį ir sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, kaip nurodyta kaltinime. Tą vakarą buvo išgėręs, policijoje jam buvo nustatytas 0,80 promilių girtumas. Jis pats iškvietė policiją, atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba.

Nukentėjusioji S. S. parodė, kad ji paprašė vyro cigaretės, šis nedavė, o kai ji paprašė antrą kartą – vyras spyrė jai į tarpkojį, ji nukrito ant lovos. Atsistojusi ji bandė trenkti jam per veidą, tačiau jis pačiupo jos ranką ir tada sudavė keletą smūgių į krūtinę, į galvą, į kairę akį. Vyras neleido jai išeiti ir atėmė telefoną, kad ji negalėtų paskambinti policijai, jai bandant ištrūkti, jis sugriebė ją už žastų ir tempė atgal į namus.

Iš 2015-06-14 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės I-ojo būrio vyr. patrulio V. G. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad smurtą patyrusi S. S. paaiškino, jog jos vyras T. S. ranka smogė į kairę akį. Ant nukentėjusiosios kūno akivaizdžiai matosi ištinęs kairės akies vokas ir mėlynė (b.l. 5-6).

2015-06-15 Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1619/15(02) nurodyta, jog S. S. konstatuota kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruvos dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame bei apatiniame trečdaliuose, kraujosruva dešinio žasto priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva dešinio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva kairio žasto nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva kairės krūties viršutinėje dalyje, kraujosruva gaktos srityje, kraujosruva dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti septynių ar daugiau kontaktų. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 16-17).

2015-06-17 apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra butas (duomenys neskelbtini) Kauno r. (b. l. 9-11).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 7732 užfiksuota, kad 2015-06-14, 03.35 val., T. S. nustatytas 0,80 promilių girtumas (b.l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas nežymiai sutrukdžius savo šeimos nario sveikatą, T. S. pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia spyrė savo sutuoktinei S. S. į tarpkojį, sudavė smūgius į krūtinę, galvą, į kairę akį. Kad nežymiai buvo sutrikdyta S. S. sveikata, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, jo parodymai sutampa su kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Kadangi T. S. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė savo sutuoktinei, o toks asmuo pagal BK 248 str. 2 d. nuostatas yra kaltinamojo šeimos narys, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.

T. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Skirdamas bausmę T. S. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant T. S. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, duomenų apie patraukimą administracinėn atsakomybėn į bylą nepateikta, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas, dirba, turi mažametį vaiką. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą T. S. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Skiriant BK 48 str. 6 d. numatytus įpareigojimus, teismas atsižvelgia į tai, kad T. S. yra dirbantis asmuo, todėl prokurorės prašomo įpareigojimo – neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis – neskiria, tačiau T. S. per visą paskirtos bausmės laiką įpareigotinas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Nustačius, kad T. S. smurtavo savo šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d.).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

S. S. byloje pareiškė 5000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 23). Įvertinus tai, kad S. S. žalą patyrė dėl nusikalstamų T. S. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta neturtinė žala (BPK 109 str.).

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl T. S. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nežymų sveikatos sutrikdymą, S. S. patyrė fizinį skausmą, ne tik įvykio metu, bet ir tam tikrą laiką po jo. Nukentėjusiajai buvo sužalotos ne tik tos kūno vietos, kurias dengia rūbai, bet ir veidas, atsirado poodinė kraujosruva veide, kairės akies abejuose vokuose, dėl ko S. S. itin išgyveno, vengė viešumos, tačiau 2015-06-17 buvo jos gimtadienis, atvykus artimiesiems jos pasveikinti, sužalojimai akivaizdžiai matėsi, kas žemino jos orumą ir savivertę, be to, ją sužalotą matė ir jos mažametis sūnus, kuris taip pat išgyveno dėl tokios savo motinos išvaizdos ir būsenos. Dėl šių sužalojimų nukentėjusioji teigia patyrusi didžiulį stresą, įtampą, pažeminimą prieš giminaičius. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 5000 eurų. Įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, padaryto sveikatos sužalojimo mastą, į T. S. kaltę, į tai, kad nukentėjusiąją jis sužalojo veikdamas tyčia, kad yra dirbantis, gaunantis pajamas asmuo ir į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-06-19 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2598 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 23,16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš T. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., T. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme T. S. išbūtą laiką nuo 2015-06-14 02.55 val. iki 2015-06-15 16.20 val. (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. S. bei nesilankyti (duomenys neskelbtini) Kauno r. – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš T. S. nepriteisti.

S. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. S. priteisti 1100 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.