Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovui S. M., ieškovo atstovui advokatui Arnui Paliukėnui, atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus Gedimino technikos universiteto įgaliotai atstovei V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl atestacinės komisijos sprendimo panaikinimo ir neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovas S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, kad pagal 2014-08-12 su atsakovu Vilniaus Gedimino technikos universitetu (toliau – atsakovas, VGTU) sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 33557 Verslo vadybos fakultete Teisės katedroje nuo 2014-09-01 ėjo profesoriaus pareigas. 2019-06-13 VGTU Universitetinės atestavimo ir konkursų komisijos posėdžio protokole Nr. 1 Komisija nutarė pripažinti, kad ieškovas netenkina VGTU profesoriaus pareigybei keliamų minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Komisija konstatavo, kad ieškovas netenkina ir VGTU senato 2014-06-17 nutarimu Nr. 73-2.1 patvirtintų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, galiojusių jo neterminuotos darbo sutarties profesoriaus pareigoms eiti sudarymo metu. Ieškovas nurodo, kad su Komisijos protokolu jį supažindino tik 2019-08-20. Minėto Komisijos protokolinio sprendimo pagrindu 2019-08-20 VGTU rektorius priėmė įsakymą Nr. 2390-PV laikyti neatestuotu Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesorių S. M. profesoriaus pareigoms. Taip pat 2019-08-22 VGTU rektorius priėmė įsakymą Nr. 2398-PV atleisti Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesorių S. M. iš atsakingo asmens pareigų už turto apskaitos dokumentų tvarkymą Vilniaus Gedimino techniko universiteto Verslo vadybos fakulteto Teisės katedroje nuo 2019-08-31. Taip pat 2019-08-23 VGTU rektorius priėmė įsakymą Nr. 2418-PV atleisti iš darbo Verslo vadybos fakulteto Teisės katedros profesorių S. M. 2019-08-31 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą, išmokant vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Ieškovas nurodo, kad oficialiai negavo pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą, jam neįteikti rektoriaus įsakymai dėl darbo sutarties nutraukimo, atsakovo nebuvo kviečiamas įforminti darbo sutarties nutraukimą. Ieškovas nesutinka su Komisijos protokolu (protokoliniu sprendimu) bei Rektoriaus sprendimais laikyti jį neatestuotu ir atleisti iš užimamų pareigų, ir prašo juos panaikinti. Ieškovas remiasi Mokslo ir studijų įstatymo 72 str. 4 d., kad su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti, ir šis asmuo atestuojamas kas 5 metai mokslo ir studijų institucijų nustatyta tvarka. VGTU Senatas 2012-01-31 posėdyje nutarimu Nr. 55-2 yra patvirtinęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų konkursų pareigoms eiti organizavimo ir atestavimo bei minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo tvarkos aprašą. Aktualiu ginčui laikotarpiu Aprašas buvo ne kartą Senato keičiamas. Ieškovas teigia, kad Komisijos 2019-06-13 protokole padarytos išvados nėra motyvuotos, nėra pagrįstos aiškiais argumentais ir faktais bei neatitinka tiesos. Komisijos protokole nėra nurodytos jokios teisiškai reikšmingos aplinkybės, neatestavimo pagrindai. Komisijos protokolas yra su trūkumais, nebuvo fiksuota posėdžio eiga, nėra galimybės nustatyti, kokia buvo atestacijos svarstymo eiga, pasisakančių argumentai, nėra fiksuota komisijos narių balsavimo tvarka, balsų skaičiavimo tvarka, jų tikrumo (autentiškumo) užtikrinimas. Ieškovas į Komisijos posėdį nebuvo kviečiamas. Todėl mano, kad buvo padaryti esminiai atestacijos procedūriniai pažeidimai, kas kartu sąlygojo neteisingas ir neteisėtas Komisijos išvadas. Ieškovas teigia, kad komisijoje nedalyvavo tarptautinis ekspertas, nors toks turėjo dalyvauti. Komisijos protokole nėra aiškiai, konkrečiai nurodoma, kokių minimalių kvalifikacinių reikalavimų ieškovas tariamai neatitiko. Ieškovas teigia, kad pagal Aprašo 28 p. nuostatas, atestuojant vertinama, ar dėstytojas, mokslo darbuotojas ar kitas tyrėjas atitiko jo pareigoms per kadenciją nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, o jo neterminuota darbo sutartis 2014-08-12 buvo sudaryta antrą kartą iš eilės laimėjus atsakovo organizuotą viešą konkursą toms pačioms (profesoriaus) pareigoms eiti. Konkursas buvo organizuojamas ir vykdomas galiojant VGTU Senato 2013-04-23 nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtinto Aprašo redakcijai bei būtent šio konkurso sąlygų bei rezultatų pagrindu su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kadangi ieškovas atitiko tuo metu keliamus kvalifikacinius reikalavimus profesoriaus pareigoms eiti. Tuo tarpu ginčijamame Komisijos protokole klaidingai minima Aprašo redakcija, patvirtinta VGTU Senato 2014-06-17 nutarimu Nr. 73-2.1, teigiant, kad sudarant darbo sutartį bei per paskutinius 5 metus ieškovas neatitikęs keliamų minimalių kvalifikacinių reikalavimų profesoriaus pareigoms eiti. Toks Aprašo nuostatų aiškinimas, ieškovo vertinimu, yra klaidingas, pažeidžia pamatinius teisės principus. Pažymi, kad nei 2014-06-17 Senato nutarime Nr. 73-2.1., nei juo patvirtintoje Aprašo redakcijoje nėra nurodoma, nuo kada ši Aprašo redakcija įsigalioja. Tuo tarpu 2014-06-17 Senato nutarimo Nr. 73-2.1 2 punkte konkrečiai nurodoma, kad pakeistas Aprašas taikomas dėstytojams ir mokslo darbuotojams, kurie siekia užimti aukštesnes pareigas bei atestuojant dėstytojus ir mokslo darbuotojus, kurie pareigas pradės eiti ne anksčiau kaip nuo 2015-09-01. Ieškovas nurodo nesiekęs užimti aukštesnių pareigų, o dalyvavęs konkurse būtent toms pačioms pareigoms užimti ir tuo pagrindu su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, o pagal neterminuotą darbo sutartį pareigas pradėjo vykdyti 2014-09-01. Taigi, ieškovo įsitikinimu, jo atžvilgiu negalėjo būti taikomi kvalifikaciniai reikalavimai, kurie buvo patvirtinti ir įsigaliojo vėliau, t.y. jau po vykdyto viešo konkurso, kurio rezultatų pagrindu buvo sudaryta ginčo neterminuota darbo sutartis, bei įpusėjus ar besibaigiant reglamentuojamam penkerių metų veiklos laikotarpiui. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame protokole yra minima Aprašo 2014-06-17 redakcija, tačiau protokolo surašymo metu galiojusi 2018-03-27 Aprašo redakcija protokole nėra minima. Visa tai rodo, kad skundžiamas Komisijos protokolas (protokolinis sprendimas) yra visiškai nemotyvuotas, neargumentuotas, priimtas nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, yra nepagrįstas ir neteisėtas bei priimtas padarant esminius procedūrinius pažeidimus, todėl prašo panaikinti 2019-06-13 Komisijos protokolą (protokolinį sprendimą). Ieškovas atkreipia dėmesį, kad Komisijos posėdis įvyko bei skundžiamas protokolinis sprendimas buvo priimtas 2019-06-13, tačiau iki 2019-08-20 atsakovas ieškovui nereiškė jokių pretenzijų dėl jo kvalifikacijos tariamo neatitikimo profesoriaus pareigoms eiti ar tariamo darbo sutarties prieštaravimo įstatymo nuostatoms, kas kelia abejones dėl atsakovo sąžiningumo įgyvendinant savo kaip darbdavio teises be įspėjimo nutraukiant darbo sutartį. Ieškovas nurodo, kad nors VGTU Rektorius 2019-08-23 atleido jį iš darbo nuo 2019-08-31 pagal DK 60 str. 1 d. 7 p., išmokant vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, jis ieškinio pateikimo dienai (2019-09-18) nebuvo tinkamai informuotas apie darbo sutarties nutraukimą. Atsakovo sprendimas atleisti iš pareigų priimtas tam nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo, vien dėl to atleidimas iš darbo turėtų būti pripažintas neteisėtu, o VGTU rektoriaus sprendimas (įsakymas Nr. 2418-PV) turėtų būti panaikintas, o ieškovas grąžintas į darbą, priteisiant tiek vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, tiek ir kitas išmokas, kompensacijas. Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata, kad neatestuotas asmuo atleidžiamas, nepripažintina savarankišku darbo sutarties nutraukimo pagrindu. Siekiant tinkamai taikyti šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą jis turi būti aiškinamas ir taikomas su konkrečiais DK įtvirtintais darbo sutarties nutraukimo pagrindais ir sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančiomis DK straipsnių nuostatomis. Asmens (darbuotojo) neatestavimas negali būti pagrindas pripažinti teisėtai sudarytą darbo sutartį prieštaraujančia įstatymams. Darbdavys turėtų taikyti darbo sutarties darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės Darbo kodekso nuostatas. Ieškovas nurodo, kad jo darbo sutartis buvo nutraukta be įspėjimo, DK 60 str. 1 d. 7 p. pagrindu, išmokant vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.. Atsakovas ieškovui nesiūlė užimti jokių kitų pareigų, nors atsakovo Teisės katedroje buvo kitų laisvų darbo vietų (lektoriaus, docento pareigoms užimti). Ieškovo įsitikinimu, su atsakovu sudaryta neterminuota darbo sutartis neprieštarauja jokioms įstatymo nuostatoms. Antrą kartą iš eilės laimėjus atsakovo organizuotą viešą konkursą toms pačioms pareigoms užimti, ieškovas atitiko keliamus kvalifikacinius reikalavimus, todėl buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kas atitinka tiek Mokslo ir studijų įstatymo, tiek universiteto statuto, tiek Aprašo nuostatas. Atsakovas ieškovo nesupažindino su darbo sutarties nutraukimo pagrindais bei įstatymo nuostatomis, kurioms, neva, prieštarauja darbo sutartis, o taip pat oficialiai nesiūlė būti perkeltam į kitas pareigas. Taigi, darbo sutarties nutraukimas buvo tik formalus, neteisėtas, siekiant neteisėtai jį atleisti iš užimamų pareigų. Prašo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu bei grąžinti į anksčiau eitas pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką bei kitas priklausančias išmokas. Patikslintu ieškiniu papildęs reikalavimus, ieškovas prašo priteisti ir 3000 Eur neturtinę žalą, bei 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el.b.l.1-6, t.I, 174-179, t.II).

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo nuomone, ieškovas neginčija fakto, kad jo kvalifikacija netenkina minimalių kvalifikacinių reikalavimų, nustatytų VGTU profesoriaus pareigybei VGTU Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3, galiojusių jo atestavimo laikotarpiu. Ieškovo argumentai dėl VGTU universitetinės atestavimo ir konkursų komisijos 2019-06-13 protokolinio sprendimo panaikinimo yra tik procedūrinio pobūdžio. Ieškovo kvalifikacija netenkina ir 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 73-2.1 patvirtintų profesoriui keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Ieškovas teigia, kad jis turėtų būti atestuojamas pagal jo darbo sutarties sudarymo metu galiojusius, t. y. VGTU Senato 2013-04-23 nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, kurie jo darbo sutarties sudarymo metu kaip išimtis buvo taikoma tik tiems pedagogams, kurie pareigas pradėjo eiti iki 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. ir pačiam ieškovui, nes su juo neterminuota darbo sutartis buvo sudaryta 2014 m. rugpjūčio 12 d. Ieškovas 2019 metais privalėjo atestuotis dėl to, kad suėjo Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje numatytas 5 metų laikotarpis. Ieškovo atestacijos tikslas turėjo būti atsiskaityti už penkerių metų laikotarpį, kaip buvo vykdomi jo pareigybei nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai. Atsakovas pažymi, kad pedagogų ir mokslo darbuotojų atestacijos VGTU organizuojamos mokslo metų pabaigoje, gegužės - birželio mėnesiais, nors naujai priimamų darbuotojų darbo sutartys įsigalioja tik nuo ateinančių mokslo metų pradžios, t. y. nuo rugsėjo mėnesio. Atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimas 2019 metais jam atestuojantis taikyti 2013 metų kvalifikacinius reikalavimus, nes šie reikalavimai jam buvo taikyti 2014 metais, atestuojantis už 2009-2014 metų kadencijos laikotarpį, yra ne tik nepagrįsti jokiais teisės aktais, bet ir perša išvadą, kad ieškovas per visą savo neterminuotos darbo sutarties laikotarpį ateityje taip pat reikalautų taikyti 2013 metų kvalifikacinius reikalavimus. Tokie ieškovo reikalavimai prasilenkia su aukštųjų mokyklų pareiga užtikrinti mokslo ir studijų kokybę, su Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais lygių galimybių, orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus bei sąžiningos konkurencijos principais. Ieškovo atestacijos tikslas yra ne dalyvauti konkurse pareigoms užimti ir sudaryti darbo sutartį su atsakovu, o atsiskaityti už 5 laikotarpį, kaip buvo vykdomi jo pareigybei nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai. Todėl ieškovui nebuvo jokio pagrindo taikyti VGTU iki 2014 metų rugpjūčio 12 d., kuomet su juo buvo sudaryta darbo sutartis, galiojusių kvalifikacinių reikalavimų. Komisija konstatavo, kad ieškovas netenkino ne tik atestacijos laikotarpiu galiojusių VGTU profesoriaus pareigoms keliamų kvalifikacinių reikalavimų, nurodytų Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3.2 patvirtintame „Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei konkursų pareigoms eiti organizavimo ir atestavimo bei minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo tvarkos apraše“, tačiau, netenkino ir VGTU Senato 2014 m. birželio 17 d. nutarimu patvirtintų analogiškų reikalavimų, galiojusių nuo jo neterminuotos darbo sutarties, sudarytos 2014 m. rugpjūčio 12 d., pradžios. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovo atestavimui turėjo būti taikomi 2014 metais galioję kvalifikaciniai profesoriaus pareigybei nustatyti reikalavimai. Atsakovas tokį palyginimą pateikia tik patvirtinimui išvados, kad ieškovas, kaip profesoriaus pareigas siekiantis toliau eiti asmuo, nebetenkina ne tik šiai dienai, bet ir prieš penkerius metus galiojusių kvalifikacinių reikalavimų, todėl neabejotinai toks asmuo nebegali tęsti darbo santykių užimamose pareigose. Priešingu atveju VGTU ne tik neturėtų jokių galimybių užtikrinti studijų kokybės, bet ir pažeistų Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatą. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad Komisijos posėdžio eiga nebuvo fiksuojama, nes komisijos posėdyje buvo sekretorius, kuris parengė posėdžio protokolą. Komisijos sudėtis patvirtinta VGTU Senato 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 111-2.6. Senatas, tvirtindamas Komisijos sudėtį, patikrina kiekvieno jos nario ir visos Komisijos atitiktį keliamiems reikalavimams. Posėdyje dalyvaujantys nariai yra nurodomi Komisijos protokole. Konkrečiu atveju Komisijos 2019-06-13 posėdžio protokole yra nurodyta, kad posėdyje be kitų narių dalyvavo A. P., kuris yra Rygos technikos universiteto profesorius. Ieškovo abejonės, kad Komisijos posėdžio protokole turi būti nurodyta, kuris iš narių yra tarptautinis ekspertas ir kokios srities ekspertas, yra nepagrįstos, nes tokių reikalavimų protokolams nenustato nei VGTU vidaus, nei išoriniai teisės aktai. Atsakovas teigia, kad Komisijos 2019-06-13 posėdžio protokolo Nr. 1 išrašas su ieškovo atestavimo rezultatais ieškovui buvo įteiktas pasirašytinai, ką įrodo jo paties įrašas su parašu. Su ieškovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu. Darbdavys su darbuotoju, kuris neįvykdė per penkerių metų laikotarpį jam privalomų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, sudarytą darbo sutartį nutraukti privalėjo, nes nenutraukta sutartis prieštarautų Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad jo atleidimui iš užimamų pareigų nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovas yra neteisus, teigdamas, kad jam nebuvo žinomas VGTU rektoriaus 2019-08-23 įsakymas Nr, 2418-PV, nes visi VGTU darbuotojai apie jų darbo sutarčių būsenas, visus įsakymus yra informuojami per VGTU informacinės sistemos mano.vgtu.lt darbuotojų savitarnos portalą. Kad ieškovas prie šio portalo jungėsi ir sprendimą apie jo darbo sutarties nutraukimą matė, atsakovo manymu, įrodo ne tik pridedamas išrašas apie jo prisijungimų istoriją per 2019 metų rugpjūčio mėnesį, bet ir tas faktas, kad jis nurodo konkretų sprendimą (jo datą, numerį), kuriuo su juo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta. Be to, darbuotojas apie darbdavio ketinimą nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį buvo informuojamas iš anksto 2019 m. birželio 20 d. jam adresuotu elektroniniu laišku. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, prašo ieškovo S. M. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (el.b.l.83-88, t.I, 188-195, t.II).

Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko visus ieškinyje, patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus ir reikalavimus, procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Nurodė, kad 2014 metais dalyvavo konkurse, jį laimėjus, buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, jis buvo atestuotas pagal 2013 m. kvalifikacinius reikalavimus, nes naujieji 2014 metais patvirtinti reikalavimai galėjo būti taikomi tik asmenims, su kuriais sudaromos naujos sutartys, jam taikėsi išimtis. Ieškovas nurodo, net negalėjęs įtarti, kad jam bus keičiami kvalifikaciniai reikalavimai, tik kai atsivertė atestacinę kortelę ir jos neleido pildyti, suprato, kad reikalavimai yra pakeisti, dėl to jis savo senųjų darbų ir veiklų nebegali suvesti pagal naujus kortelėje nurodytus reikalavimus. Jis pateikė dokumentus atestacinei komisijai, taip pat ir perkalbėjo su komisijos primininku, tačiau posėdyje nedalyvavo, nebuvo kviestas, buvo pripažinta, kad jis neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų, nors pats parašė aiškinamąjį raštą, kad jam negali būti taikomi naujieji 2018 m. kvalifikaciniai reikalavimai. Prašo panaikinti neteisėtus universiteto sprendimus, norėtų būti grąžintas į profesoriaus pareigas. Ieškovas nurodė, kad darbo sutarties su juo nutraukimas jam buvo didžiulis moralinis smūgis dėl reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo, niekada nebuvo turėjęs jokių nuobaudų, buvo skatintas, užėmė aukštas pareigas, todėl toks jo atleidimas yra žeminantis ir turi būti atlyginta neturtinė žala.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino palaikanti universiteto poziciją visais atsiliepimuose nurodomais argumentais ir motyvais. Pažymėjo, kad 2013 metų kvalifikaciniai reikalavimai 2019 m. birželio atestacijos metu nebegaliojo, todėl niekaip negalėjo būti taikomi, ieškovo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Ieškovo darbo sutartyje nebuvo jokios sąlygos, kad jis atitiktų kvalifikacinius reikalavimus, todėl jie nesusiję su ieškovo darbo sutartimi, susiję su profesoriaus pareigybe. Neatitikus kvalifikacinių reikalavimų profesoriaus pareigybei, ieškovas buvo atleistas, o pagal Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, atsakovas neprivalėjo ieškovui siūlyti kitų pareigų. Prašo atmesti ieškinį.

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų žodinių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovas atsakovo Verslo vadybos fakultete Teisės katedroje pagal 2014-08-12 sudarytą neterminuotą darbo sutartį (antrą kartą iš eilės laimėjus atsakovo organizuotą viešą konkursą toms pačioms (profesoriaus) pareigoms eiti) ėjo profesoriaus pareigas (el.b.l.7-8, t.I). Konkursas, kurio pagrindu buvo sudaryta darbo sutartis, buvo organizuojamas ir vykdomas galiojant VGTU Senato 2013-04-23 nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtinto Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų konkursų pareigoms eiti organizavimo ir atestavimo bei minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo aprašo (toliau – Aprašas) redakcijai (el.b.l.33-47, t.I).

2019 metais ieškovui buvo privaloma atestacija, nes suėjo Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje numatytas 5 metų laikotarpis (profesoriaus pareigas pagal neterminuotą darbo sutartį pradėjo eiti nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.). Vertintina, kad ieškovo atestacijos tikslas - ne dalyvavimas konkurse į atitinkamas pareigas, po ko sudaroma darbo sutartis su Universitetu, o - atsiskaityti už 5 metų laikotarpį dėl jo pareigybei nustatytų kvalifikacinių reikalavimų vykdymo.

Kaip nustatyta, ieškovas pateikė atsakovo universitetinei atestavimo ir konkursų komisijai (Komisija) reikiamus dokumentus atestacijos vykdymui, tačiau profesoriaus atestavimo kortelės ieškovas negalėjo užpildyti elektroniniu būdu, nes jo turimi darbai, veikla neatitiko 2019 m. atestacijai teikiamos lentelės grafų, todėl lentelės nebuvo galima užpildyti automatiniu kompiuterizuotu būdu, ji buvo pildyta (dalinai) ranka (el.b.l.98-103, t.I). Apie reikalavimų neatitikimą žinojo ieškovas, tai žinojo ir atestacinės komisijos pirmininkas A. Č., ką patvirtino teismo posėdyje duodamas parodymus kaip liudytojas. Taigi, ieškovo kvalifikacija minimalių kvalifikacinių reikalavimų, nustatytų VGTU profesoriaus pareigybei VGTU Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3 ir galiojusių ieškovo atestavimo 2019 m. birželio 13-ai dienai, neatitiko.

Prieš vykstant 2019 m. birželio 13 d. atestacinės komisijos posėdžiui, 2019-05-26 ieškovas parašė prašymą Komisijai, kad atestuojant jį už praėjusius penkerius darbo metus, būtų taikomi reikalavimai, galioję jo darbo sutarties sudarymo metu, t.y. VGTU Senato 2013-04-23 nutarimu Nr. 64-2.2 patvirtinti kvalifikaciniai reikalavimai, kurie jam buvo pritaikyti atestuojantis už 2009-2014 metų kadencijos laikotarpį (el.b.l.104, t.I).

Kaip nustatyta iš liudytoju apklausto komisijos pirmininko A. Č. parodymų, rašytinių įrodymų, atestacinės komisijos posėdyje buvo vertinama ieškovo darbų ir veiklos atitikimas VGTU Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3.2 pavirtintiems kvalifikaciniams reikalavimams (el.b.l.12-28, 32). Pagal šių reikalavimų nustatymo tvarkos aprašo 8 punktą, Komisija vertina dėstytojų ir mokslo darbuotojų kvalifikacijos atitiktį pareigybei keliamiems reikalavimams. Ginčo atveju, ieškovui ėjus profesoriaus pareigas, vertinamas ieškovo kvalifikacijos atitikimas profesoriaus pareigybei.

Pagal į bylą pateiktus trijų redakcijų kvalifikacinių reikalavimų nustatymo aprašus, pripažintina, kad kvalifikacinių reikalavimų nustatymas nuo 2014 m., kai ieškovas buvo priimtas į darbą neterminuotos sutarties pagrindu, iki 2019 m., kai suėjo 5 metų terminas jo atestacijai, keitėsi. Ir tai nesusiję konkrečiai su ieškovo darbo sutartimi. Kvalifikacinių reikalavimų nustatymų tvarkų keitimai susiję su atitinkamai pareigybei taikomais besikeičiančiais reikalavimais.

Teismas daro išvadą, kad ieškovo argumentas, jog 2019 metais vykdant profesoriaus pareigybės atestaciją už jo penkerių metų veiklos rezultatus, jam turėjo būti taikomi 2013 metų kvalifikaciniai reikalavimai, yra visiškai nepagrįstas. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad toks kvalifikacinių reikalavimų taikymo aiškinimas neatitinka Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų lygių galimybių, orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus bei sąžiningos konkurencijos principų, nedera su aukštųjų mokyklų pareiga užtikrinti mokslo ir studijų kokybę.

Pripažintina, kad ieškovo atestacija vykdyta ne dalyvavimo konkurse pareigoms užimti tikslu (po ko sudaroma darbo sutartis su Universitetu), o atsiskaitymo už penkerių metų laikotarpį, kaip buvo vykdomi jo pareigybei nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai. Atestacinė komisija neturėjo jokio pagrindo ieškovui taikyti VGTU iki 2014 metų rugpjūčio 12 d. galiojusių kvalifikacinių reikalavimų. Šie reikalavimai jam buvo pritaikyti pradedant eiti pareigas sudarius neterminuotą darbo sutartį.

Be kita ko, Komisija konstatavo, kad ieškovas netenkino ne tik atestacijos laikotarpiu galiojusių VGTU profesoriaus pareigoms keliamų kvalifikacinių reikalavimų, nurodytų Senato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 103-3.2 patvirtintame „Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei konkursų pareigoms eiti organizavimo ir atestavimo bei minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo tvarkos apraše“, bet netenkino ir VGTU Senato 2014 m. birželio 17 d. nutarimu patvirtintų analogiškų reikalavimų, galiojusių nuo jo neterminuotos darbo sutarties, sudarytos 2014 m. rugpjūčio 12 d., pradžios. Atitikimas šiems reikalavimams buvo vertinamas, atsižvelgiant į ieškovo 2019-05-26 raštą Komisijai, sudarant galimybę ieškovui taikyti tam tikra prasme nuolaidas dėl tiek jam, tiek Komisijai žinomų aplinkybių, kad jo darbai ir veikla 2019-06-13 dienai neatitiko naujausių, galiojančių kvalifikacinių reikalavimų profesoriaus pareigybei. Sutiktina su atsakovu, kad tai nereiškia, kad ieškovo atestavimui ir turėjo būti taikomi 2014 metais galioję kvalifikaciniai profesoriaus pareigybei nustatyti reikalavimai. Buvo tik patvirtina išvada, kad profesoriaus pareigas siekiantis toliau eiti ieškovas (jo darbinė veikla) nebetenkino ne tik aktualiu laikotarpiu, nei prieš penkerius metus galiojusių kvalifikacinių reikalavimų, todėl jis negalėjo būti atestuotas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus įrydomus byloje, ieškovo argumentus dėl VGTU universitetinės atestavimo ir konkursų komisijos 2019-06-13 protokolinio sprendimo neteisėtumo, posėdžio netinkamo organizavimo ir įforminimo laiko tik procedūrinio pobūdžio, bei nepagrįstais.

Apklausus teismo posėdyje liudytojais 2019 m. birželio 13 d. atestavimą vykdžiusios Komisijos posėdžio pirmininką A. Č., sekretorę R. P., kurie paaiškino, kaip buvo nagrinėjamas atitinkamų profesorių ir mokslo darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų atitikimas užimamai pareigybei, vertinama, kad Komisija turėjo pakankamai rašytinės medžiagos nagrinėti reikalavimų atitikimą konkrečiai pareigybei. Atestuojamųjų dalyvavimo būtinumo nenustatyta, juolab, kad ieškovas buvo pateikęs visą susijusią medžiagą kartu su 2019-05-26 paaiškinamuoju raštu. Sprendimai buvo priimami balsuojant. Posėdžio sekretorė patvirtino, jog tik dėl jos nepatirties tokiuose posėdžiuose, buvo įsivėlę redakcinio pobūdžio netikslumai protokole, kurie buvo ištaisyti.

Teismas daro išvadą, kad Komisijos posėdžio protokolo 11 punkte nurodymas „pripažinti, kad S. M. netenkina VGTU nustatytų profesoriaus pareigybei keliamų minimalių kvalifikacinių reikalavimų“ atitinka atestavimo esmę ir turinį. Iš tokios išvados yra suprantama, kad netenkinant minimaliųjų kvalifikacinių reikalavimų, asmuo laikomas neatestuotu (el.b.l.93, t.I).

Ieškovas apie atestacinės komisijos priimtą sprendimą buvo supažindintas pasirašytinai 2019-08-20, el.b.l.32, t.I). 2019-08-20 VGTU rektoriaus įsakymu Nr.2390-PV „Dėl dėstytojų, mokslo darbuotojų atestavimo“ S. M. laikomas neatestuotu profesoriaus pareigoms (el.b.l.172, t.II).

Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad Visi VGTU darbuotojai apie jų darbo sutarčių būsenas, visus įsakymus ir kt. informuojami per VGTU informacinės sistemos mano.vgtu.lt savitarnos portalą. Ieškovas prie šio portalo jungėsi ir sprendimą apie jo darbo sutarties nutraukimą matė (el.b.l.134-135, t.I). Be to, ieškovas apie darbdavio ketinimą nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį buvo informuotas ir iš anksto 2019 m. birželio 20 d. jam adresuotu elektroniniu laišku (el.b.l.107, t.I). Taigi, teismas pripažįsta, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie jo neatestavimą ir darbdavio veiksmus dėl darbo sutarties su neatestuotu asmeniu užbaigimo.

Neatestuotas asmuo nebegali tęsti darbo santykių užimamose pareigose, sutinkamai su Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta VGTU rektoriaus (tiksliau, jį pavaduojančio kanclerio) 2019-08-23 įsakymu Nr. 2418-PV nuo 2019-08-31 pagal DK 60 str. 1 d. 7 p., išmokant vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (el.b.l.105, t.I).

Atsakovas tokį nurodytą darbo sutarties nutraukimo pagrindą motyvuoja tuo, kad darbo sutartis prieštaravo įstatymams. Nenutraukta sutartis prieštarautų Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatoms, todėl ieškovo argumentas, kad jo atleidimui iš užimamų pareigų nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, atsakovo nuomone, nepagrįstas. Ieškovas su tokiu darbo sutarties nutraukimo pagrindu nesutinka, laikydamas, kad jokio prieštaravimo įstatymams darbo sutartis neturėjo.

Darbo kodekso 60 straipsnis numato atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama nesant darbo sutarties šalių valios. Straipsnyje išvardinti konkretūs atvejai, iš kurių darbdavys ieškovo atleidimo jo neatestavus įforminimui pasirinko 7 punktą – „kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą“. Pagal byloje susiklosčiusias ginčo faktines aplinkybes, ieškovo neatestavimą, šio straipsnio pritaikymas ieškovo darbo sutarties pasibaigimui, jo neatestavus, iš esmės, neatitinka pačių juridinių faktų sudėties (atestacijos procedūra, priklausanti nuo šalių valios, darbdavio valia priimti sprendimą dėl tolesnio ieškovo darbo, jo neatestavus). Darbo kodekso 53 straipsnis, numatantis darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, savo 7 punkte vienu iš pagrindų darbo sutarčiai pasibaigti nurodo: kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta: „neatestuotas asmuo atleidžiamas“. Vadinasi, tiksliausias darbo sutarties pasibaigimo įforminimas ieškovo neatestavus nutraukiant su juo darbo sutartį – DK 53 straipsnio 7 punktas.

Pripažįstant, kad atsakovui nurodant darbo sutarties su ieškovu pasibaigimo pagrindą netiksliai pritaikyta Darbo kodekso norma, tai nekeičia ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo buvus įstatyme numatytam pagrindui. Teismas neturi pagrindo ieškovo atleidimą pripažinti neteisėtu vien dėl padarytų procedūrinių netikslumų, nes savo esme, ieškovas, teisėtai ir pagrįstai neatestuotas profesoriaus pareigybei, kaip neatitinkantis minimalių kvalifikacinių reikalavimų, turėjo būti atleidžiamas pagal Mokslo ir studijų įstatymo 42 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Kiti ieškovo argumentai dėl kitų pareigų universitete siūlymo ir kitų mokslo darbuotojų atestavimo aplinkybių byloje neturi reikšmės ginčo teisingam išsprendimui, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma, pripažįstant, kad atsakovas neturėjo pareigos ieškovui siūlyti užimti kitas pareigas, perkelti į kitą darbą.

Atmetus ieškovo pagrindinį reikalavimą, nėra pagrindo išvestinių reikalavimų dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo tenkinimui, nenustačius atsakovo kaltų veiksmų dėl ieškovo neatestavimo ir darbo sutarties nutraukimo.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas į bylą pateikė įrodymus apie 1815 Eur advokato teisinei pagalbai turėtų išlaidų (el.b.l.1-2, t.III).

Atsakovą byloje atstovavo įgaliota atstovė, atsakovo darbuotoja, bylinėjimosi išlaidų įrodymų į bylą nepateikta.

Ieškinį atmetus, ieškovui nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovui jų neteikus, byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atsakovo naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 98, 259-260, 263-265, 268-270, 279, 307, 410 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Patikslinti ieškovo S. M. darbo sutarties pasibaigimo pagrindą – Lietuvos Respublikos darbo kodekso 53 straipsnio 7 punktas. Įpareigoti atsakovą viešąją įstaigą Vilniaus Gedimino technikos universitetą per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigai patikslintą ieškovo darbo sutarties pasibaigimo pagrindą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.