Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1232-1049/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-12
Bylos Nr.
1-1232-1049/2017
Teisminio proceso Nr.
01-1-21886-17-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Nukentėjusysis
V. M.
Kaltinamasis
M. Š.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1232-1049/2017;Proceso Nr. 01-1-21886-17-8;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.5; 2.12.2.8;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai V. M., kaltinamajam M. Š., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 10 klasių išsilavinimą, bedarbis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2009-03-16 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., galutinė subendrinta bausmė – bauda – 4 MGL (520 litų). Bauda išieškota 2012-05-29;

2014-09-12 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. – galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėn., skiriant įpareigojimus. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. 2017-05-06, apie 17.55 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė savo sugyventinei V. M. į kairę petį, taip mušdamas V. M., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-05-06 apie, 15.00 val., pasveikinti V. M. su artėjančia Motinos diena atvažiavo atskirai gyvenanti jos pilnametė dukra J., kurios pavardės jis neatsimena. Apie 17.55 val. visi buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Jis ir J. susibarė, nes ji jam papriekaištavo, kad nieko nepadeda jos mamai. Vienas kito atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, tačiau jiems žodžiu barantis, V. M. taip pat priekaištavo, tai jam nepatiko, todėl pykdamas ant sugyventinės jis savo dešinės rankos kumščiu tyčia vieną kartą smogė jai į kairę petį. Pripažįsta, kad tokiu veiksmu sukėlė jai fizinį skausmą. J. apie įvykį pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Pripažino, kad jo veiksmams lemiamą įtaką padarė ta aplinkybė, kad įvykio metu buvo neblaivus. Patikino, kad po įvykio jis V. M. atsiprašė, ji jam atleido. Nurodė turį problemų dėl alkoholio vartojimo, sutiktų gydytis. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Išvada dėl M. Š. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusioji V. M., 2017-05-08 apklausos metu parodė, kad M. Š. yra jos sugyventinis jau penkti metai. Gyvena kartu kaip šeima, veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi, tačiau kartu augina jo nepilnamečius vaikus iš ankstesnių jo santykių. Jos vaikai suaugę, du iš jų gyvena atskirai nuo jų, o jauniausioji jos dukra L. M. gyvena kartu. Pastaruoju metu gyveno jai asmeniškai priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Iš esmės jos ir M. Š. tarpusavio santykiai geri, tačiau, kai tik jis išgeria alkoholio, kelia konfliktus, būna agresyvus. Pastaruosius dvejus metus jų tarpusavio santykiai buvo nepastovūs ir konfliktiški, kai jis išgerdavo alkoholio. 2017-05-06, maždaug 15.00 val., į svečius į minėtą butą atvažiavo jos dukra J. J., taip pat svečiavosi ir jos draugė Z. K.. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Juos gėrė tiek ji, tiek M. Š., tiek Z. K.. J. J. alkoholio negėrė. Apgirtusi nebuvo, įvykio aplinkybes atsimena. 2017-05-06, apie 17.55 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme buvo ji, M. Š., J. J. bei Z. K.. Įvyko žodinis konfliktas tarp J. J. ir M. Š.. J. J. M. Š. žodžiu papriekaištavo, kad gyvena jos bute, tačiau nepadeda jai finansiškai. Tas M. Š. nepatiko ir žodinis konfliktas tęsėsi. Jo metu M. Š. fizinio smurto prieš J. J. nenaudojo, ši taip pat prieš jį nesmurtavo. Jiems barantis, ji M. Š. pasakė, kad liautųsi. Tada M. Š. pradėjo žodžiu priekaištauti jai ir tyčia vieną kartą savo dešinės rankos kumščiu smogė jai į kairį petį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tai mačiusi J. J. pasakė M. Š.: „raminkis, ką darai, pranešiu policijai“. Netrukus J. J. jai pasakė, kad tuoj atvyks policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė. Nei iš karto po įvykio, nei vėliau ji į jokias gydymo įstaigas ar medikus nesikreipė, joks gydymas jai paskirtas nebuvo, nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo. Sužalojimų nepatyrė, tačiau dėl M. Š. tyčinio smūgio į kairę petį juto joje fizinį skausmą. Kadangi išoriškai jokių smurto žymių nesimatė, į teismo medikus ji nesikreipė ir nesikreips. M. Š. padarė jai fizinės žalos, tačiau civilinio ieškinio nereikš. Ji tik nori, kad M. Š. suprastų, kad taip elgtis negalima, jos atsiprašytų, daugiau taip nesielgtų. Jeigu jis jos atsiprašys, jam atleis, tačiau toliau gyventi su juo neketina. Nori nutraukti su juo bet kokius tarpusavio santykius, nes tai ne pirmas kartas, kai jis smurtauja (dėl ankstesnių atvejų buvo atlikti ikiteisminiai tyrimai, jam buvo paskirta bausmė) (b. l. 19 – 20).

Liudytoja J. J. 2017-05-09 apklausos metu parodė, kad V. M. yra jos mama. Jau kelerius metus ši turi sugyventinį M. Š., su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Tiek su mama, tiek su M. Š. ji sutaria gerai. Jie gyvena jos mamai V. M. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jos sesuo L. M. ir du M. Š. nepilnamečiai vaikai. Ji pati gyvena atskirai nuo mamos. 2017-05-06, šeštadienį, dienos metu, galimai apie 15.00 val., atvažiavo pas savo mamą V. M. į namus jau minėtu adresu pasveikinti ją su artėjančia Motinos diena. Ten atvyko ir mamos draugė Z. K.. Minėtame bute visi bendravo draugiškai, nekonfliktiškai. V. M., M. Š. ir Z. K. gėrė alkoholinius gėrimus. Liudytoja augina vieno mėnesio sūnų, su kuriuo buvo atvykusi pas savo mamą, todėl alkoholio negėrė visiškai. 2017-05-06, apie 17.55 val., išėjo į namo, esančio Užšilių g. 65, Kaune, kiemą. Kiemas yra privatus, nes visas namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nuosavas ir priklauso jos mamai V. M.. Kieme tarp jos ir M. Š. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, kas jį sukėlė, ji neatsimena, tačiau ji su M. Š. konfliktavo tik žodžiu. Konfliktas buvo tik tarp jų dviejų. Nei ji, nei M. Š. vienas kito atžvilgiu jokio smurto nenaudojo - tiesiog barėsi. Tęsiantis žodiniam konfliktui, V. M. žodžiu paprašė M. Š. liautis, nes pastarasis vis agresyvėjo, tačiau tada M. Š. pradėjo žodžiu priekaištauti jos mamai ir tyčia, savo rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į ranką. Į kurią - dešinę ar kairę – ji neatsimena. Neatsimena ir to, į kurią konkrečiai rankos vietą jis pataikė, tačiau smūgį matė aiškiai ir atsimena, kad jis pataikė būtent į ranką. Jis smogė tyčia. Tada ji žodžiu sudrausmino M. Š. ir pasakė, kad apie jo veiksmus praneš policijai, ką ir padarė. Savo mobilaus ryšio telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad mamos sugyventinis tyčia ją mušė, vieną kartą smogdamas jai rankos kumščiu į ranką. Nors išoriškai jokio sužalojimo ant V. M. kūno nesimatė, ši jai sakė, kad jai skaudėjo dėl M. Š. smūgio jai į ranką. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie M. Š. sulaikė kaip įtariamąjį dėl smurto prieš V. M.. Jai asmeniškai jokia žala nepadaryta, jokių pretenzijų M. Š. ji neturi (b. l. 28 – 29).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad V. M. pareiškė, jog 2017-05-06, apie 17.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu jos sugyventinis M. Š. dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairį petį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tame pačiame protokole apklausiama kaip pareiškėja (liudytoja), V. M. parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir pareiškime bei nurodė, kad jokie sužalojimai jai nepadaryti, į medikus ji nesikreips, užduotis nereikalinga. Konfliktas kilo dėl to, kad M. Š. pradėjo konfliktuoti su jos dukra J. J.. Smurtauja ne pirmą kartą. Tuo pačiu protokolu apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 5 – 6, 10).

Iš 2017-05-06 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2017-05-06, apie 18.25 val., iš Kauno apskr. VPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. J.. Įvykio vietoje gauta duomenų, kad M. Š. smurtavo prieš sugyventinę V. M.. Abu buvo neblaivūs. Smurtu įtariamas asmuo – M. Š. – 18.55 val. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (11 – 12).

Iš 2017-05-06 pranešimo apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje nustatyta, kad su 2017-05-06, apie 17.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvykusiu smurto artimoje aplinkoje faktu, kuomet M. Š. smurtavo prieš V. M. susiję nepilnamečiai K. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., bei E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 5568, matyti, kad 2017 m. gegužės 6 d., 19.04 val., M. Š. nustatytas 2,26 promilių girtumas (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas fizinio skausmo sukėlimu M. Š. pasitvirtino.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba/ir dėl to būtų nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad tokią veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Akivaizdu, kad M. Š. smurtavo sugyventinės atžvilgiu, su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, augina vaikus, kas pagal BPK 248 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas yra prilyginama artimajam giminaičiui ir šeimos nariui, tokie M. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Š. būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia savo sugyventinės V. M. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – tyčia, sudavė jai ranka į kario peties sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Teismo posėdžio metu tiek M. Š., tiek ir V. M. pripažino, kad M. Š. yra analogiškai smurtavęs ir anksčiau, būdamas neblaivus yra agresyvus, 2014 m. rugsėjo 12 d., dėl to priimtas apkaltinamasis Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2619-667/2014, dėl kurio kaltinamajam teistumas nėra išnykęs. Kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., konstatuotina, kad šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra nors ir turėdamas ankstesnės patirties sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad smurtauja savo mažamečių vaikų akivaizdoje, prieš fiziškai silpnesnį asmenį – V. M., ir to norėjo.

M. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį ir ją skirdamas teismas atsižvelgia į tai, kad M. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą susijusį su fizinio smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, veikė tiesiogine tyčia, tai, kad nusikaltimas yra baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes. Vertinant M. Š. asmenybę, pažymėtina, kad jo atžvilgiu 2014 m. rugsėjo 12 d., priimtas apkaltinamasis Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2619-667/2014, pagal BK 140 str. 1 d., dėl kurio kaltinamajam teistumas nėra išnykęs, paskirta laisvės apribojimo bausmė atlikta, dėl iš esmės analogiško elgesio smurtaujant prieš tą pačią V. M., praeityje M. Š. taip pat buvo teistas pagal BK 284 str. 1 d. (2009-03-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1177-738/2009), praeityje baustas administracine tvarka, yra pakaltinamas, todėl teismas jį vertina kaip nusikalsti ir smurtauti linkusią asmenybę. Dėl šių priežasčių manytina, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu M. Š. paskirta laisvės apribojimo bausmė nepasiekė BK 41 str. tikslų, todėl pakartotinai negali būti skiriama. Siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikaltimą bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismo įsitikinimu, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas ar areštas – yra per švelnios. Įvertinus kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jo agresyvų elgesį nusikaltimo metu, ir tai, kad jis kartojasi, jam skirtina ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

Įvertinus tai, kad M. Š., savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš esmės jokia žala nepadaryta, atsiprašė nukentėjusiosios V. M., kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją augina du savo mažamečius vaikus, siekia integracijos į visuomenę (dirba viešuosius darbus), jo padaryta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o tam daugiau pakenktų, turėtų neigiamos įtakos mažių vaikų interesams. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Visgi siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, M. Š. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, su kuo jis pats sutiko.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju laikinajame sulaikyme M. Š. išbūtas laikas nuo 2017-05-06, 18.55 val. iki 2017-05-08, 15.20 val. (dvi dienos) įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką (BK 66 str.).

BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšį – tyčiniai nusikaltimai susijęs su fizinio smurto pavartojimu prieš savo šeimos narį (sugyventinę), sveikatos sutrikdymu, į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą 2017-05-06 padarė būdamas neblaivus (2,26 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam M. Š. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-5677, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš M. Š. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 304 – 305 str., 307 str., 313 str.,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. Š.:

- gydytis priklausomybės ligas;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-06, 18.55 val. iki 2017-05-08, 15.20 val. (dvi dienos).

Skirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Meilutis