Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2026-03-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-1122-714/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-03-10
Bylos Nr.
e2YT-1122-714/2026
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Lukšienė
Pareiškėjas
J. P.
Suinteresuotas asmuo
G. D., A. L.
Civilinė byla Nr. e2-1122-714/2026Proceso numeris: 2-46-3-00165-2026-7
Procesinio dokumento kategorija: 3.4.5.2.(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 10 d.Jurbarkas
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jūratė Lukšienė,sekretoriaujant Eglei Macijauskienei,dalyvaujant pareiškėjai J. P. (nuotoliniu būdu),pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui R. C.,suinteresuotiesiems asmenims G. D. ir A. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys G. D., A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2026 m. sausio 19 d. buvo iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys G. D., A. L.. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po senelio J. D. mirties (duomenys neskelbtini) ir po motinos R. L. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo palikimą J. D. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuotieji asmenys G. D. ir A. L. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl pareikšto prašymo neprieštarauja.

Byloje buvo paskirtas posėdis žodinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismo posėdyje pareiškėja J. P. palaikė prašymą ir prašė tenkinti, paaiškino, kad po mamos R. L. mirties ji naudojosi tuo žemės sklypu ir valdė jį kaip savo.

Atsiliepimas

Suinteresuotieji asmenys G. D. ir A. L. dėl pareikšto prašymo neprieštaravo, nurodė, kad neturi jokių pretenzijų J. P. dėl paveldimo turto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad

J. D. mirė (duomenys neskelbtini); jo sutuoktinė E. D. mirė (duomenys neskelbtini);

R. L., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, buvo jų dukra;

R. L. mirė (duomenys neskelbtini);

R. L. vaikai: G. D., A. L., J. P..

Taip pat nustatyta, kad

po J. D. mirties niekas iš įpėdinių palikimo nepriėmė, testamento jis nebuvo sudaręs paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas;

po E. D. mirties (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį E. D. turtą paveldėjo R. L.;

po R. L. mirties (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį E. L. turtą paveldėjo J. P..

Nekilnojamojo turto registro duomenimis J. D. nuosavybės teise priklauso 1,0200 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisės įregistruotos nuo (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje, esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.

Nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

J. P. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekdama paveldėti savo senelio J. D. turtą (žemės sklypą).

J. D. mirties momentu (duomenys neskelbtini) ir E. D. mirties momentu (duomenys neskelbtini) galiojo Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (1964 m. redakcija) (toliau ir CK), todėl paveldėjimo santykiams taikomos tuo metu galiojusio CK nuostatos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo, ir įgyvendinimo įstatymo (toliau ir Įstatymas) 38 straipsnis). Šiuo metu veikiantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d. (Įstatymo 1 straipsnis).

Pagal CK (1964 m. red.) 573 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai, mirusiojo vaikaičiai yra antrosios eilės įpėdiniai. Antrosios eilės įpėdiniai būdavo šaukiami paveldėti pagal įstatymą, jei nebūdavo pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriimdavo palikimo, ar jo atsisakydavo (CK 573 straipsnio 2 dalis).

J. D. mirties momentu gyvi buvo du pirmos eilės įpėdiniai: dukra R. L. ir sutuoktinė E. D.. Duomenų, kad jos būtų atsisakiusios nuo palikimo ar jo nepriėmusios nėra. Artimieji įregistravo J. D. nuosavybės teises į žemės sklypą jau po J. D. mirties, bet dar gyvai esant E. D.. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad J. P. kaip antrosios eilės įpėdinė (J. D. vaikaitė), apeidama pirmosios eilės įpėdines (J. D. dukrą R. L. ir sutuoktinę E. D.), priėmė senelio palikimą.

Tuo labiau negalėtų būti nustatytas faktas, kad J. P. vienu metu priėmė dviejų asmenų (senelio J. D., mirusio (duomenys neskelbtini) metais, ir motinos R. L., mirusios (duomenys neskelbtini) metais) palikimą. Asmuo negali vienu metu priimti dviejų asmenų palikimo. Be to pažymėtina, kad J. P. jau yra priėmusi savo motinos R. L. palikimą, jai yra išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas. J. P. savo motinos R. L. palikimą paveldėjo pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Palikimas priimtas visas ir vienu būdu, paduodant prašymą notaro biure.

Labiau tikėtina būtų manyti, kad (duomenys neskelbtini) metais J. D. palikimą paveldėjo, pradėdama jį faktiškai valdyti, sutuoktinė E. D., o po jos mirties palikimą paveldėjo R. L.. Nustačius tokį faktą padidėtų paveldimo turto masė, į žemės sklypą galėtų būti išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas.

Nustatyti fakto, kas po E. D. mirties paveldėjo turtą, taip pat, kas paveldėjo turtą po R. L. mirties netikslinga, nes po šių asmenų mirties jau yra išduoti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) palikimą paveldėjo, pradėdama paveldimą turtą valdyti faktiškai, sutuoktinė E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Lukšienė