Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2009-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-63-468/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-03-10
Bylos Nr.
1-63-468/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Kaltinamasis
J. A., V. I., L. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-63-468/2009Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.4.4.5.; 1.2.17.11; 1.2.29.1.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 03 10Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant Vidai Šuminienei,dalyvaujant prokurorei Vilmai Gužaitei,gynėjams advokatams Ignacij Šuškevič, Marijai Bartaševičiūtei, Elenai Žilėnienei,

civilinio ieškovo atstovei V. N. , M. E.

vertėjui Audronei Adomavičienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, II gr. invalidė, gyv. (duomenys neskelbtini), teista:

2005-01-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 300 str. 1 d., 63 str., 1 d., 4 d. - 6 MGL (750 Lt) bauda (bauda sumokėta)

2007-02-26 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinama pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

V. I. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 1980-09-29 pagal BK 146 str. 2 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 207 str. 1 d.

L. V. (L. V. ), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6 d., 207 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. pagamino netikrą dokumentą ir suklastojo tikrą dokumentą ir juos panaudojo, o būtent:

ji laikotarpiu nuo 2004-07-13 iki 2004-07-15 savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagal L. V. pateiktus V. I. asmens duomenis pagamino netikrą dokumentą - 2004-07-13 P. A. individualios įmonės pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą: ant nustatytos Formos 1a-SD (kodas 27006) blanko su vadovo P. A. parašu ir įmonės antspaudu, įrašė žinomai melagingas žinias, kad V. I. , a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2004-07-13 priimtas į darbą, po ko pasirašė kaip įmonės finansininkė - J. A. , tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, kurį 2004-07-15 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus m. skyriui,

tęsdama nusikalstamą veiką, ji laikotarpiu nuo 2004-07-23 iki 2004-07-27 savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagal L. V. pateiktus V. I. asmens duomenis pagamino netikrą dokumentą - 2004-07-13 P. A. individualios įmonės pažymą Nr. 125 apie V. I. darbo užmokestį: ant įmonės firminio blanko įrašė žinomai melagingas žinias, kad V. I. šioje įmonėje vadybininku dirba nuo 2000-08-01 bei laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2003-12-31 jam išmokėtas 23420,40 Lt dydžio darbo užmokestis, lentelėje nurodant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, išskaitytus mokesčius bei V. I. išmokėtą pinigų sumą, taip pat įrašė, kad įmonės finansininkė yra R. J. , po ko pasirašė už įmonės vadovą ir finansininkę bei patvirtino pažymą įmonės antspaudu, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą,

tęsdama nusikalstamą veiką, ji laikotarpiu nuo 2004-07-23 iki 2004-07-27 savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagal L. V. pateiktus V. I. asmens duomenis pagamino netikrą dokumentą - 2004-07-13 P. A. individualios įmonės pažymą Nr. 126 apie V. I. darbo užmokestį: ant įmonės firminio blanko įrašė žinomai melagingas žinias, kad V. I. šioje įmonėje dirba vadybininku bei laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-06-30 jam išmokėtas 11710,20 dydžio darbo užmokestis, lentelėje nurodant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, išskaitytus mokesčius bei V. I. išmokėtą pinigų sumą, taip pat įrašė, kad įmonės finansininkė yra R. J. , po ko pasirašė už įmonės vadovą ir finansininkę bei patvirtino pažymą įmonės antspaudu, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą,

tęsdama nusikalstamą veiką, ji laikotarpiu nuo 2004-07-23 iki 2004-07-27 savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą - V. I. socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 8-9 puslapiuose darydama įrašą Nr. 8 įrašė žinomai melagingas žinias, kad V. I. 2000-08-01 priimtas į darbą vadybininko pareigose bei įrašė laikotarpio nuo 2000-08-01 iki 2000-12-31 apmokestinamo darbo užmokesčio dydį bei įmokų tarifą ir sumą, šiuos įrašus patvirtindama apvaliu ir stačiakampiu P. A. IĮ antspaudais, savo antspaudu bei parašu bei pasirašė už įmonės savininką P. A. , 10-11 puslapiuose padarė įrašus Nr. 9,10,11, nurodydama laikotarpių nuo 2001-01-01 iki 2001-12-31, nuo 2002-01-01 iki 2002-12-31, nuo 2003-01-01 iki 2003-12-31 V. I. apmokestinamo darbo užmokesčio dydį bei įmokų tarifą ir sumą, įrašė, kad įmonės buhalterė yra R. J. , šiuos įrašus patvirtindama apvaliu ir stačiakampiu P. A. IĮ antspaudais, savo antspaudu bei parašu bei pasirašė už buhalterę R. J. , nors V. I. šioje įmonėje niekada nedirbo, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą,

tęsdama nusikalstamą veiką, ji laikotarpiu nuo 2004-08-02 iki 2004-08-03 savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagal L. V. pateiktus V. I. asmens duomenis pagamino netikrą dokumentą - 2004-08-02 P. A. individualios įmonės pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu atleidimą iš darbo: ant nustatytos Formos 2a-SD (kodas 27013) blanko su vadovo P. A. parašu ir įmonės antspaudu, įrašė žinomai melagingas žinias, kad V. I. , a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2004-08-02 atleidžiamas iš darbo, po ko pasirašė kaip įmonės finansininkė - J. A. , tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, kurį 2004-08-03 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus m. skyriui, t.y. tokiu būdu J. A. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

V. I. apgaule gavo paskolą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą apgaule gauti vartojimo paskolą, iš anksto susitaręs su nusikaltimą padėjusiu padaryti L. V. , kuris 2004-07-27 banko DNB Nord (nusikaltimo padarymo metu - Nord/LB Lietuva) Trakų skyriaus, esančio adresu Vytauto g. 55, Trakuose patalpose, A. K. pateikė netikras J. A. L. V. prašymu pagamintas P. A. individualios įmonės pažymas Nr. 125 ir Nr. 126 apie darbo užmokestį, kuriose nurodytos melagingos žinios apie V. I. pareigas ir darbo užmokestį laikotarpiais nuo 2003-01-01 iki 2003-12-31 bei nuo 2004-01-01 iki 2004-06-30, bei suklastotą V. I. socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini) su melagingais įrašais apie jo priėmimą į darbą P. A. IĮ nuo 2000-08-01 ir gautą darbo užmokestį bei sumokėtus socialinio draudimo mokesčius už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-12-31, po ko A. K. laikotarpiu nuo 2004-07-27 iki 2004-07-28 suformavus kredito bylą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią sudėjus minėtas pažymas bei pačios patvirtintą suklastoto socialinio draudimo pažymėjimo SD Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, po ko pagal kredito bylos duomenis Kreditų administravimo departamentui patvirtinus kredito išdavimą ir paruošus kredito sutartį banko Dnb Nord (nusikaltimo padarymo metu - Nord/Lb Lietuva) Trakų skyriaus patalpose, esančiose Vytauto g. 55, Trakuose, 2004-07-28 V. I. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią tą pačią dieną apgaule, žinodamas, kad niekur nedirba ir negauna jokio darbo užmokesčio, gavo 20000 litų vartojimo paskolą, t.y. tokiu būdu V. I. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 str. 1 d.

L. V. padėjo apgaule gauti paskolą, o būtent:

jis, susitaręs su V. I. , 2004-07-27 banko DNB Nord (nusikaltimo padarymo metu - Nord/LB Lietuva) Trakų skyriaus, esančio Vytauto g. 55, Trakuose, patalpose L. V. vyresniajai pardavimų vadybininkei A. K. pateikė netikras J. A. jo paties prašymu pagamintas P. A. individualios įmonės pažymas Nr. 125 ir Nr. 126 apie darbo užmokestį, kuriose nurodytos melagingos žinios apie V. I. pareigas ir darbo užmokestį laikotarpiais nuo 2003-01-01 iki 2003-12-31 bei nuo 2004-01-01 iki 2004-06-30, bei suklastotą V. I. socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini) su melagingais įrašais apie jo priėmimą į darbą P. A. IĮ nuo 2000-08-01 ir gautą darbo užmokestį bei sumokėtus socialinio draudimo mokesčius už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-12-31, po ko A. K. laikotarpiu nuo 2004-07-27 iki 2004-07-28 suformavus kredito bylą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią sudėjus minėtas pažymas bei pačios patvirtintą suklastoto socialinio draudimo pažymėjimo SD Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, po ko pagal kredito bylos duomenis Kreditų administravimo departamentui patvirtinus kredito išdavimą ir paruošus kredito sutartį banko Dnb Nord (nusikaltimo padarymo metu - Nord/LB Lietuva) Trakų skyriaus patalpose, esančiose Vytauto g. 55, Trakuose, 2004-07-28 su V. I. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. I. tą pačią dieną apgaule, žinodamas, kad niekur nedirba ir negauna jokio užmokesčio gavo 20000 litų vartojimo paskolą, tokiu būdu L. V. padėjo apgaule gauti paskolą, t.y. L. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d. ir 207 str. 1 d.

Kaltinamasis V. I. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, jog su L. V. yra pažįstami nuo 2002 metų – abu turguje prekiavo automobiliais. 2004 metais jie išsikalbėjo, kad V. I. reikia paskolos. L. V. pasisiūlė padėti, jis sakė, jog viskas suforminama legaliai, sakė reikia darbo knygelės ir paso, kuriuos V. I. perdavė L. V. . Po kiek laiko L. V. paskambino ir pasakė, jog Mindaugo gatvėje reikia paimti pažymą apie šeimos sudėtį. V. I. išėmė pažymą, ir kaip ir kitus dokumentus atidavė L. V. . Vieną dieną, tai buvo prieš 4 valandą vakaro jam paskambino iš banko, kad atvyktų dėl kredito. Jis nuvyko į banką Trakuose, ten jį sutiko aukšta moteris. Kita moteris pasakė, jog V. I. turi apsidrausti. Už draudimą jis sumokėjo apie 170 litų. Apsidraudus jam įteikė kažkokią dovaną (tai buvo staltiesė ar kas panašaus), bet jis jos neėmė ir pradėjo skaityti kredito sutartį. Realiai banko dokumentus pasirašė neskaitydamas. Išėjęs iš banko V. I. paskambino L. V. , paklausė kiek jam skolingas. V. atsakė, jog nieko neskolingas, kad jie draugai, kad gal kada su automobiliu padės. Maždaug po savaitės laiko jam paskambino moteris, ji prisistatė iš banko, sakė Lazdynuose prie IKI parduotuvės reikia susitikti. Moteris buvo apsirengusi žaliai, ji sakė už kredito gavimą reikia sumokėti 2000 litų. V. I. jai tiek susitikimo metu ir sumokėjo.

Paraišką kreditui gauti b.l. 23 (banko byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pasirašė V. I. . Grąžinimą irgi. Jis pasirašė gal tris, gal dešimt dokumentų, nepamena. Pasą, kurį buvo padavęs L. V. grąžino banke. Socialinio draudimo pažymėjimas jam negrąžintas iki šiol. V. I. L. V. prašė, kad grąžintų socialinio draudimo pažymėjimą, bet jis tai laiko neturėjo, tai vėl kas nors. Pažymėjimo su naujais įrašais jis nematė, jo paskutinis įrašas pažymėjime buvo apie darbą UAB (duomenys neskelbtini). Paskolos gavimo momentu V. I. oficialiai nedirbo. V. I. L. V. neperdavė jokios pažymos apie savo darbo pajamas. Kad turi namą bankui duomenų nepateikė. Už kreditą pagal grafiką jis mokėjo apie 500 Lt. Po kiek laiko nepasisekė verslas, todėl jis nuėjo į banką pranešti, jog dabar mokėti už kreditą negalės, tačiau po kiek laiko išieškojimas buvo perduotas antstoliui. Pagal mokėjimo grafiką už kreditą mokėjo virš metų. Paskola buvo paimta 5 metams. Bankui paskolos liko nesumokėta 3200 Lt. B.l. 23 (banko byla Nr. (duomenys neskelbtini)) surašytų duomenų jis neskaitė, tuo metu jis oficialiai nedirbo. Žinodamas, jog nedirba, V. I. manė, kad kreditą be pajamų duos, nes turėjo namą. Jis negalvojo, kad dokumentai bus suklastoti.

Kaltinamasis L. V. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog 2004 metais su I. susitiko atsitiktinai, išsikalbėjo apie kreditus. L. V. pasakė V. I. , kad gali padėti. Ant lapelio L. V. surašė I. duomenis, nuvežė J. A. . Tokiu pat būdu su J. A. suklastotomis pažymomis, jis ir savo vardu yra gavęs kreditus banke. V. I. dokumentus į banką nuvežė L. V. . Nuvežęs svetimus dokumentus, jis žinojo, jog jeigu gaus kreditą pasirašyti banke turės pats V. I. . Kokius oficialius dokumentus dėl V. I. darbo gali paruošti J. A. L. V. nekreipė į tai dėmesio, ji ruošia tikrus dokumentus. Kaip suruošti tikrus dokumentus, kad V. I. dirba P. A. įmonėje, kai tuo metu jis prekiauja turguje – L. V. nežino.

L. V. taip pat nedirbo tuo metu, kai gavo kreditą, dirbo tik pagal pažymą. Supranta, jog pažyma dėl jo darbo buvo netikra. Supranta, kad jis (L. V. ) organizavo netikrų dokumentų V. I. vardu paruošimą, netikrų dokumentų pateikimą bankui. Supranta, jog jis viską suruošė, kad V. I. gautų paskolą pagal netikrus dokumentus. Kur yra V. I. pasas ir Socialinio draudimo pažymėjimas nežino, L. V. juos paliko banke, darbuotojai. Iki tol šios darbuotojos nepažinojo ir pas ją kreiptis dėl kredito jam niekas nepatarė. L. V. sakė V. I. , kad padės paruošti dokumentus kreditui gauti, kokius dokumentus padės suruošti nesakė, jis irgi neklausė. V. I. sakė, jog kreditui gauti paso ir socialinio draudimo pažymėjimo neužteks, kad L. V. paruoš papildomus dokumentus. Už savo vardu gautus kreditus L. V. niekam nemokėjo. Dėl 2000 Lt, kuriuos sumokėjo V. I. , žino tiek, kad I. jam paskambino ir pasakė. L. V. kiek nustebo, paskui pagalvojo gal taip ir reikia, todėl I. pasakė: jeigu taip reikia, tai reikia. Dėl to negali nieko paaiškinti. J. A. pateiktus duomenis ant žalio popieriaus surašė L. V. savo ranka. V. už kredito gavimo L. V. nieko L. V. J. A. taip pat nieko nemokėjo.

Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp J. A. ir L. V. metu, L. V. sutiko su J. A. parodymais, kad suklastoti dokumentus paprašė L. V. , kuris jai pateikė V. I. duomenis ir nurodymus dėl laikotarpio ir sumos, kokią turėjo būti uždirbęs V. I. , kad gautų kreditą, po ko atsiėmė jos suklastotus dokumentus (t 2, b.l. 170).

Kaltinamoji J. A. kalta pilnai prisipažino ir paaiškino, jog V. I. ji nepažįsta, pamatė tik teisme, o L. V. pas ją anksčiau mokėsi ir jie buvo pažįstami. 2004 m. liepos mėnesį L. V. ant žalio popieriaus lapelio pateikė jai V. I. asmens duomenis ir sakė, jog reikalingos pažymos apie V. I. darbo užmokestį pagal jo nurodytas darbo užmokesčio sumas. L. V. žinojo, kad ji moka paruošti tokias pažymas. Anksčiau ji buvo dirbusi P. A. IĮ buhaltere, pas ją buvo likę senų blankų apie darbuotojo darbo užmokestį. P. A. IĮ vėliau buvo pervadinta į UAB (duomenys neskelbtini). Savininkas P. A. jai ne giminė, tik bendrapavardis. Blankai buvo neužpildyti su vadovo parašu ir antspaudu, todėl į turėtus blankus įrašė L. V. pateiktus duomenis ir atidavė L. V. . Tokius pat duomenis įrašė ir į V. I. socialinio draudimo pažymėjimą bei surašė du pranešimus „Sodrai“ apie V. I. priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo. Pateikdamas duomenis konkrečios V. I. darbo vietos L. V. nenurodė. Kaltinime nurodytos pažymų pagaminimo datos yra teisingos, ji pati jas nurodė. Pažymas padarė namuose. Viską padarė vienu metu: priėmė į darbą, atleido iš darbo, išrašė pažymas, tik vėliau užpildė socialinio draudimo pažymėjimą. Pripažįsta, jog tose vietose, kur kaltinime nurodė, jog ji pasirašė už save ar buhalterę R. J. bei direktorių – ji tai tikrai padarė. B.l. 18 ir b.l. 19 (banko byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymas surašė ji ir pasirašė už direktorių ir buhalterę. V. I. socialinio draudimo pažymėjime duomenis įrašė ji. Įrašus socialinio draudimo pažymėjime derino pagal išduotas pažymas. Atnešęs duomenis L. V. po kelių dienų jai atnešė ir socialinio draudimo pažymėjimą. Visus jos suruoštus dokumentus iš jos paėmė L.. Jis paėmė ir pažymas, ir socialinio draudimo pažymėjimą. Pažymos apie priėmimą į darbą, dėl darbo užmokesčio buvo suruoštos vienu metu. Socialinio draudimo pažymėjimą jai davė L. V. , jis atvyko, paėmė pažymas, po to vėl atvyko ir sakė, kad reikia padaryti įrašus socialinio draudimo pažymėjime.

Motyvuojamoji dalis

Tai, jog kaltinamieji J. A. , V. I. ir L. V. įvykdė jiems inkriminuojamus nusikaltimus be jų prisipažinimo įrodo ir liudytojų parodymai bei byloje surinkta rašytinė bylos medžiaga.

Liudytoja J. R. teismui paaiškino, jog nei vieno iš kaltinamųjų nėra mačiusi. Dirbo AB „Nord/LB Lietuva“ nuo 2003 m. iki 2004 m. Trakų skyriaus vadove, o nuo 2004 m. buvo paskirta Naujosios Vilnios skyriaus vadove. Yra girdėjusi apie išduotą kreditą pagal negerus dokumentus. Tai buvo prieš 3 metus. Pavaduotojas pasakė jai nušalinti K. nuo darbo, tačiau kodėl - ji nežinojo. Paskui jai parodė pažymas paskolos išdavimui, matėsi, jog pažymos suklastotos. Suteikiant kreditą vadybininkas iš kredito gavėjo paima pasą, socialinio draudimo pažymėjimą, padaro kopijas ir jas patvirtina, paima pažymas apie darbo užmokestį bei šeimos sudėtį. Tada užpildomas paraiškos kreditui gauti blankas. Surašęs kredito įvertinimo ataskaitą, vadybininkas užpildo kredito teikimo fiziniams asmenims teikimą ir su visais dokumentais atneša jai, kaip vadovei. Kiek paskolų buvo išduota su suklastotomis pažymomis negali pasakyti. Buvo greitų kreditų, kai žmogus ateina, atsineša pažymą apie darbo užmokestį, kiek pamena būtent ši pažyma ir buvo suklastota.

Paskolos suteikime jos (J. R. ) darbas buvo pasirašyti vartojamosios paskolos sutartį. Sutartį ji gaudavo jau pasirašytą klijento ir banko vadybininko. Sutarties spec.dalyje ir mokėjimo grafike pasirašydavo ant kiekvieno lapo. Kliento bylą jai atnešdavo nebūtinai susegtą, bet aplanke, jau suformuotą. Ji matydavo asmens dokumentų kopijas ar originalus – negali pasakyti. Pažyma apie darbo užmokestį byloje būna originali, tik paso ir sodros pažymėjimo kopijos. B.l. 15 (banko byla Nr. P27-99349) pasirašydavo ji –J. R. . Pardavimų vadybininkas buvo atsakingas už dokumentų surinkimą, kopijų darymą, jų patvirtinimą. J. R. pasižiūrėdavo, jeigu būdavo atsakingo vadybininko parašas, pasirašydavo dokumentus.

Liudytoja A. K. teismui paaiškino, jog įvykio metu dirbo AB „Nord/LB Lietuva“ Trakų skyriaus vyresniąja pardavimų vadybininke. Kaltinamųjų nepažįsta, bet L. V. ir V. I. žino iš apklausų laikotarpio ikiteisminio tyrimo metu. Apie 2004 metus V. I. buvo suteiktas vartojimo kreditas, nepamena kokio dydžio. Jam kreditą įformino ji (A. K. ). Pagal banko taisykles norint gauti vartojimo kreditą reikėjo pateikti prašymą, pasą, sodros pažymėjimą, pažymą apie gyvenamą vietą, pažymą apie darbo užmokestį už 6 mėnesius, dokumentus dėl turimų išlaidų, t.y. alimentai, paskolos bankams ir pan. bei tokius pat dokumentus sutuoktinio vardu, jei toks yra. Banke buvo programa, kuri klientą įvertindavo. Vertinant klientą buvo kreipiamas dėmesys į jo amžių, ar banko klientas ir kiek laiko. Paraišką kreditui užpildyti pildydavo klientas, bet nebuvo draudžiama ir darbuotojui, ypač jeigu klientas nemoka lietuvių kalbos. 2004-07-27 paraiška kreditui gauti (banko byloje Nr. P27-99349) pildyta jos (A. K. ) ranka. Kas jai pateikė dokumentus V. I. kreditui forminti nepamena, tačiau būdavo, jog dokumentus pateikdavo ir kitas asmuo, tačiau pasirašyti dokumentus turėdavo atvykti pats paskolos gavėjas. Tokiu atveju būdavo daugiau laiko peržiūrėti ir įvertinti dokumentus. Tačiau būdavo galima atvykus į banką vienu metu pateikti paraišką, pasirašyti ir gauti paskolą. L. V. pažįsta pagal darbą, nes jis jų banko skyriuje buvo paėmęs kreditą savo vardu, o vėliau kreipėsi dėl ilgalaikio kredito, bet šis nebuvo išduotas.

Ar V. I. kreditui forminti jai buvo pateikti dokumentų originalai nepamena. Pagal banko taisykles ji turėjo gauti originalus, pati padaryti jų kopijas, tačiau būdavo, jog žmogus jau pats atneša kopijas atsišvietęs ir pateikdavo dokumentų originalus. Realiai patikrinti ar žmogus gauna tokias ar kitokias pajamas tuo metu nebuvo jokios galimybės. V. I. asmenybę A. K. nustatė pagal pasą. Peržiūrėjusi dokumentus, ji paskambina klientui, kad šis gali atvykti ir atvykęs pasiima kreditą. Formindama kreditą asmens paso ir Sodros pažymėjimo originalus ji paprastai privalėjo matyti. Pagal nuostatus privalėjo įsitikinti, ar pateikta kopija atitinka originalą. Būdavo atvejų, kai žmonės atneša neoriginalius dokumentus. Ar šiuo atveju buvo pateikti neoriginalūs dokumentai negali pasakyti. Jeigu dokumentus kredito gavimui pateikdavo ne kredito gavėjas, o kitas asmuo, tai originalius dokumentus ji grąžindavo juos pateikusiam asmeniui arba kredito gavėjui. Jeigu gavusi originalius dokumentus ji nespėdavo padaryti kopijų, tai dokumentus pasilikdavo, o kai padarydavo kopijas, originalus jau grąžindavo kredito gavėjui. Būdavo, kad žmogus palieka ir sodros pažymėjimo originalą, nes nespėdavo padaryti kopijų iš karto dėl didelio darbo krūvio. Dokumentų kopijas tvirtindavo užrašydami žodžius „Kopija tikra“ ir savo vardą, pavardę. Būdavo, jog dėl didelio darbo krūvio dokumentų kopijas tvirtindavo po darbo valandų.

Jeigu pirminius dokumentus atneša kitas žmogus, o klientas atvažiuodavo pasiimti kredito, kredito gavėjui dokumentų bylos susipažinimui neduodavo, nes toje byloje būdavo tik pateikti dokumentai ir daugiau nieko. Šiuo atveju, kadangi dokumentai buvo pateikti kito asmens, atėjus kredito gavėjui ar jį supažindino su dokumentų byla - neprisimena, ar privalėjo supažindinti – niekur nėra parašyta.

Banko tarpininkai turėjo nuolaidų banke, gali būti, kad klientas galėjo būti informuotas apie tai. Kreditų skyrius turėjo planą surasti tarpininkų, kad šie surastų daugiau klientų. Bankas turėjo politiką išduoti kuo daugiau paskolų. L. V. nebuvo banko tarpininkas.

Šiuo atveju klientui grąžintas buvo tik pasas, o „Sodros“ pažymėjimo originalas – ne. Kodėl klientui negrąžintas Sodros pažymėjimas negali pasakyti, bet ji grąžino tam, kas pateikė dokumentus, nes jai tų dokumentų nereikia.

Dėl įvertinimo ataskaitos b.l. 15, (banko byla Nr. (duomenys neskelbtini)) liudytoja A. K. paaiškino, jog pagal tai spręsdavo ar suteikti žmogui kreditą. Kad kitas žmogus pateiktų kliento dokumentus ir dar suklastotus, ši byla pirmoji.

Iš banko Dnb Nord (nusikaltimo padarymo metu - Nord/LB Lietuva) 2005-03-29 rašto, adresuoto Vilniaus apygardos prokuratūrai matyti, kad banke atliekant išduotų vartotojiškų paskolų monitoringą, pastebėta, kad dviejuose banko skyriuose (Trakų ir N. Vilnios), santykinai aukštas pajamas deklaruojantys paskolų gavėjai, nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Patikrinus paskolų gavėjų pateikiamas bankui pažymas apie pajamas, nustatyta, kad minėtuose banko skyriuose, dalis paskolų, išduotos pagal suklastotus dokumentus. Nustatyta virš 100 atvejų, kai bankui buvo pateiktos pažymos su neegzistuojančių įmonių rekvizitais, firminiais blankais ir antspaudais, suklastotos pažymos apie darbo užmokestį, ženkliai padidinant pajamas. Tokiu būdu paskolos buvo išduotos nemokiems ir neturintiems oficialių pajamų asmenims (t 1, b.l. 4).

Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad 2004-09-27 L. V. , banko Dnb Nord (nusikaltimo padarymo metu - Nord/LB Lietuva) Trakų skyriuje, esančiame adresu Vytauto g. 55, vyresniajai pardavimų vadybininkei A. K. pateikė žinomai suklastotą P. A. IĮ pažymą Nr. 125, kurioje nurodyta, kad šioje įmonėje nuo 2000-08-01 vadybininku dirba V. I. ir nurodytas jo gautas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2003-12-31, pažymą Nr. 126, kurioje nurodyta, kad šioje įmonėje nuo 2004-01-01 iki 2004-06-30 vadybininku dirba V. I. ir nurodytas jo gautas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2004-06-30, taip pat pateikė suklastotą V. I. socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini) su melagingais įrašais apie jo priėmimą į darbą P. A. IĮ nuo 2000-08-01 ir neva gautą darbo užmokestį ir sumokėtus socialinio draudimo mokesčius už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-12-31. Šių dokumentų pagrindu V. I. , žinodamas, kad niekur nedirba ir negauna jokio darbo užmokesčio, 2004-09-27 apgaule gavo 20000 Lt vartojimo paskolą (t 1, b.l. 11, 13, 14, 15).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. I. atpažino L. V. , kaip asmenį, kuris jam padėjo gauti paskolą banke DNB Nord (nusikaltimo padarymo metu - Nord/LB Lietuva) (t 2, b.l. 121-123).

Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad J. A. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) suklastojo 2004-07-13 P. A. IĮ pažymas Nr. 125, Nr. 126, V. I. socialinio draudimo pažymėjimą (t 1, b.l. 19, 20, 21).

Iš Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad V. I. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2004-07-13 iki 2004-08-02, gavo 41,58 Lt darbo užmokestį ir sumokėjo 14,14 Lt mokesčių (t 2, b.l. 5). Kaip matyti iš J. A. paaiškinimų P. A. IĮ vėliau buvo pervadinta į UAB (duomenys neskelbtini).

Iš 2006-05-03 specialisto išvados Nr. 11-597 matyti, kad 2004-07-13 pažymoje Nr. 126 ir 2004-07-13 pažymoje Nr. 125 (banko kredito byla Nr. (duomenys neskelbtini), 18, 19 lapai) apie V. I. darbo užmokestį rankraštinius įrašus parašė bei eilutėse „buhalterė“ pasirašė J. A. . Eilutėse direktorius pasirašė ne P. A. (t 1, b.l. 173-204).

Iš 2007-04-24 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 2005-04-11 dokumentų pateikimo protokolu banko pateikta V. I. kredito byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 18-19 lapai yra netikros P. A. IĮ pažymos Nr. 125 ir Nr. 126 apie V. I. darbo užmokestį, 20-22 lapai yra A. K. patvirtintos suklastoto V. I. socialinio draudimo pažymėjimo kopijos (t 1, b.l. 31-66).

Iš 2008-07-22 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti du netikri pranešimai, pagal 2008-01-18 dokumentų pateikimo protokolą pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų, kuriuose įrašytos melagingos žinios apie V. I. priėmimą ir atleidimą iš P. A. IĮ (t 2, b.l. 6-10).

Teisme apklaustas liudytojas P. A. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta J. A. , kuri jo individualioje įmonėje dirbo buhaltere. Giminystės ryšiai jo su J. A. nesieja, jie yra tik bendrapavardžiai. Nei V. I. nei L. V. P. A. įmonėje nėra dirbę. Jo įmonėje R. J. dirbo iki J. A. . Apie 2004 m. savo įmonę perregistravo į UAB (duomenys neskelbtini). B.l. 17,18 (iš banko bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys dokumentai surašyti J. A. raštu. P. A. parašo šiuose dokumentuose nėra, jis jų nepasirašė. Antspaudai ant šių dokumentų uždėti P. A. įmonės. Dokumentus antspauduodavo jis (P. A. ) ir J.. Antspaudas buvo laikomas pas P. A. arba seife. J. dirbo ateinančia buhaltere. Buvo atvejai, kai jis 1-3 kartus per savaitę nuvažiuodavo pas J. pasirašyti dokumentų, buvo atvejų, kai blankai iš anksto buvo suantspauduojami, kad nevažiuoti kiekvieną dieną pas J. Kokius dokumentus antspauduodavo J. jis nežiūrėdavo, ja pasitikėjo. Dėl b.l. 21 (banko byla Nr. P27-99349) liudytojas P. A. nurodė, jog negali būti nei tokių datų nei parašų dėl V. I. darbo jo įmonėje.

Civilinio ieškovo atstovė V. N. teismui paaiškino, jog kaip ir nurodyta kaltinamajame akte banko „Nord/LB" Trakų skyriuje buvo išduotas kreditas, kaip paaiškėjo pagal suklastotus dokumentus. Bankas pastebėjo, kad gana neblogas pajamas turintys žmonės, nemoka kredito, dėl to kilo neaiškumas. Civilinio ieškinio byloje nėra. Dėl banko darbuotojos vyksta atskiras tyrimas.

Dėl J. A. veiksmų kvalifikavimo.

J. A. pateikiant kaltinimą 1 epizode buvo nurodyta, jog ji įrašė žinomai melagingas žinias, kad „ ...V. I. , a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2007-07-13 priimtas į darbą ...“, o 5 epizode nurodyta, jog ji įrašė žinomai melagingas žinias, kad „...V. I. , a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2007-08-02 atleidžiamas iš darbo ... „, tačiau pagal bylos medžiagą matyti, jog įrašai turi būti ne „2007 07 13 ir 2007 08 02“, bet „2004 07 13 ir 2004 08 02“, tai laikytina apsirašymo klaida ir yra ištaisytina.

J. A. suklastoti ar pagaminti netikri dokumentai atitinka LR BK 300 str. numatyto dokumento sąvoką. Socialinio draudimo pažymėjimas yra oficialus dokumentas, pažymos apie atleidimą, priėmimą į darbą konstatuoja juridinius faktus – kas ir atitinka dokumento sąvoką.

J. A. pareikštas kaltinimas dėl penkių nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., t.y. vieno dokumento – sodros pažymėjimo suklastojimo bei 4 netikrų dokumentų pagaminimo: dvi pažymos apie darbo užmokestį, pranešimas apie priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo, t.y. kaltinamosios veikos dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir netikrų dokumentų pagaminimo ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos kaip atskiros nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d., tačiau nors kaltinamosios veiksmai, suklastojant dokumentus ir pagaminant netikrus dokumentus, atskirai atitinka LR BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, tačiau visi šie veiksmai yra tapatūs ir juos vienija vieningas nusikalstamas sumanymas, apjungiantis keletą veiksmų, t.y. vieninga tyčia – suklastoti visus dokumentus, reikalingus V. I. apgaule gauti paskolą, todėl visi kaltinamosios J. A. veiksmai kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

J. A. pripažino, jog ji pagal L. V. pateiktus duomenis savo namuose per kelis kartus suklastojo V. I. vardu išduotus dokumentus – „Sodros“ pažymėjimą bei pagamino netikrus dokumentus (dvi pažymas apie darbo užmokestį, pranešimą apie priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo) ir reikiamais atvejais (dėl priėmimo ir atleidimo iš darbo) duomenis pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus m. skyriui, L. V. patvirtino, jog būtent jis nurodė J. A. „paruošti“ V. I. vardu dokumentus ir nurodė kokie būtent duomenys juose turi būti nurodyti, todėl, atsižvelgiant į kaltinamųjų parodymus ir aukščiau aptartus rašytinius įrodymus, laikytina byloje įrodyta, kad J. A. savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2004-07-13 iki 2004-07-15 pagal L. V. pateiktus V. I. asmens duomenis pagamino netikrą dokumentą - 2004-07-13 P. A. individualios įmonės pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą ir jį 2004-07-15 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus m. skyriui; laikotarpiu nuo 2004-07-23 iki 2004-07-27 pagal L. V. pateiktus V. I. asmens duomenis pagamino netikrą dokumentą - 2004-07-13 P. A. individualios įmonės pažymą Nr. 125 apie V. I. darbo užmokestį; laikotarpiu nuo 2004-07-23 iki 2004-07-27 pagal L. V. pateiktus V. I. asmens duomenis pagamino netikrą dokumentą - 2004-07-13 P. A. individualios įmonės pažymą Nr. 126 apie V. I. darbo užmokestį; laikotarpiu nuo 2004-07-23 iki 2004-07-27 suklastojo tikrą dokumentą - V. I. socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2004-08-02 iki 2004-08-03 pagal L. V. pateiktus V. I. asmens duomenis pagamino netikrą dokumentą - 2004-08-02 P. A. individualios įmonės pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu atleidimą iš darbo ir jį pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, todėl kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Dėl V. I. ir L. V. veikų kvalifikavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. I. kreditą pagal galimybes dengė, vėliau, bankui kreipusis į antstolį, taip pat šios pareigos nevengė, tik dėl susiklosčiusių aplinkybių nemokėjo įmokų nustatytais terminais. L. V. žinojo apie V. I. turguje gaunamas pakankamas pajamas kreditui dengti, taigi pastarojo teiginys, kad buvo įsitikinęs, jog kreditas bus mokamas pakankamai yra pagrįstas. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad pateikiant suklastotus dokumentus kreditui gauti nebuvo išankstinės tyčios pasiskolintų lėšų negrąžinti, V. I. ir L. V. veikos ir kvalifikuotos būtent pagal LR BK 207 str. 1 d.

V. I. dėl jam inkriminuojamos veikos kaltu prisipažino, jo kaltę įrodo šios bylos aplinkybės: pastarasis kredito davimo metu niekur nedirbo, jokių oficialių pajamų negavo, jo paties teigimu už kredito gavimą sumokėjo 2000 Lt nenustatytam asmeniui, jokių duomenų apie turimą turtą bei pajamas L. V. pateikimui bankui nepateikė, pats į banką, negalėdamas pateikti tokių oficialių duomenų, nesikreipė, suvokdamas, kad bankas, neturėdamas jokių garantijų, nesuteiks kredito, sutiko su L. V. pasiūlymu, kad šis paruoš papildomus dokumentus, pagal kuriuos jis ir gaus kreditą. Beje, V. I. pripažino žinojęs, kad jis oficialiai nedirba ir jo pajamų neužteks kreditui gauti, tačiau nesidomėjęs kokie dokumentai bus klastojami. Taip pat teisiamojo posėdžio metu V. I. nurodė, kad banko darbuotoja jam pusvalandžiui buvo davusi kredito bylos dokumentus bei sutartį susipažinti. Taigi, darytina išvada, kad turėjo pakankamai laiko matyti kokie duomenys yra pateikti. Taip pat apklausos metu liudytoja A. K. patvirtino, kad aptardavo ir išaiškindavo klientui ne tik sutarties, bet ir paraiškos turinį. Taigi, vertinant šias aplinkybes darytina išvada, jog kaltinamasis V. I. pilnai suprato, kad kreditui gauti prie jo pateiktų dokumentų bus papildomai pateikti dokumentai, neatitinkantys tikrovės apie jo galimybę grąžinti bankui suteiktą kreditą.

V. I. teigia, kad jis už kredito gavimą sumokėjęs nenustatytai moteriai 2000 Lt. Iš jo paaiškinimo matyti, jog pinigus jis mokėjęs po to kai jau buvo gavęs kreditą. Nors L. V. teigia, kad apie tai jog reikia mokėti kokius pinigus jis nieko nežinąs ir nežinojęs, tačiau pinigus V. I. už kredito gavimą (2000 Lt ) neabejotinai sumokėjo. Iš bylos medžiagos matyti, jog paskola buvo gauta L. V. padedant ir tam tikra prasme palenkiant V. I. nusikalstamos veikos padarymui (V. I. paskola buvo reikalinga, tačiau patarasis taip pat supratęs ir žinojęs, jog teisėtų būdų jai gauti nėra, todėl sutikęs, kad L. V. „organizuotų“ dokumentų, reikalingų paskolai gauti, „padarymą“). Nors iš bylos medžiagos (1 t. b.l.1) matyti, jog dauguma paskolų, kuriose buvo pateikti suklastoti dokumentai, buvo išduodamos dokumentus pateikiant būtent banko darbuotojai A. K. , tačiau byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, jog būtent L. V. ar A. K. gavo 2000 Lt , t.p. nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent iš anksto tokia suma už kredito gavimą buvo pažadėta sumokėti. V. I. teismo posėdžio metu paaiškinęs, jog L. V. pasisiūlius padėti gauti kreditą, į V. I. klausimą kiek skolingas L. V. sakęs, jog kada nors padės su automobiliais, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog nusikaltimas padarytas iš anksto susitarus už 2000 Lt atlygį.

V. I. ir L. V. ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose kaltinimuose nurodyta, jog už 2000 Lt atlygį L. V. , susitarė su banko DNB Nord (nusikaltimo padarymo metu - Nord/LB Lietuva) Trakų skyriaus vyresniąja pardavimų vadybininke A. K. , apgaule išduoti vartojimo paskolą. Byloje liudytoja apklausta A. K. nurodė, jog ji nežinojo, kad jai pateikti dokumentai yra suklastoti, nors būtent pas ją buvo nustatyta daugiausia apgaule išduotų paskolų tame tarpe ir asmeniškai L. V. , kuriam taip pat, kaip matyti iš kaltinamojo L. V. apklausos teisme, „padėjo“ J. A. „ suforminti“ dokumentus. Iš 2008 07 03 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą asmens atžvilgiu (b.l.150-152 1 t.) matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nepavykus surinkti nepaneigiamų įrodymų, kad A. K. žinojo, kad jai pateikti dokumentai yra netikri suklastoti, A. K. atžvilgiu dėl padėjimo pagaule gauti kreditą nutrauktas. Tokių objektyvių duomenų dėl šios aplinkybės nesurinkta ir teismo posėdžio metu, todėl iš V. I. kaltinimo šalintina nurodyta aplinkybė, jog L. V. „susitarė su banko DNB Nord (nusikaltimo padarymo metu - Nord/LB Lietuva) Trakų skyriaus vyresniąja pardavimų vadybininke A. K. “, o iš L. V. pateikto kaltinimo šalintina aplinkybė „banko DNB Nord (nusikaltimo padarymo metu - Nord/LB Lietuva) Trakų skyriaus vyresniąja pardavimų vadybininke A. K. , apgaule išduoti vartojimo paskolą jo surastam klientui - V. I. “.

Taigi iš aukščiau nurodytų kaltinamųjų, liudytojų parodymų bei rašytinių įrodymų, teismo nuomone, byloje laikytina įrodyta, kad V. I. , turėdamas tikslą apgaule gauti vartojimo paskolą, iš anksto susitaręs su nusikaltimą padėjusiu padaryti L. V. , kuris 2004-07-27 banko Dnb Nord (nusikaltimo padarymo metu - Nord/LB Lietuva) Trakų skyriaus, esančio adresu Vytauto g. 55, Trakuose patalpose, A. K. pateikė netikras J. A. L. V. prašymu pagamintas P. A. individualios įmonės pažymas Nr. 125 ir Nr. 126 apie darbo užmokestį, kuriose nurodytos melagingos žinios apie V. I. pareigas ir darbo užmokestį laikotarpiais nuo 2003-01-01 iki 2003-12-31 bei nuo 2004-01-01 iki 2004-06-30, bei suklastotą V. I. socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini) su melagingais įrašais apie jo priėmimą į darbą P. A. IĮ nuo 2000-08-01 ir gautą darbo užmokestį bei sumokėtus socialinio draudimo mokesčius už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-12-31, po ko A. K. laikotarpiu nuo 2004-07-27 iki 2004-07-28 suformavus kredito bylą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią sudėjus minėtas pažymas bei pačios patvirtintą suklastoto socialinio draudimo pažymėjimo SD Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, po ko pagal kredito bylos duomenis Kreditų administravimo departamentui patvirtinus kredito išdavimą ir paruošus kredito sutartį banko Dnb Nord (nusikaltimo padarymo metu - Nord/LB Lietuva) Trakų skyriaus patalpose, esančiose Vytauto g. 55, Trakuose, 2004-07-28 jis sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią tą pačią dieną apgaule, žinodamas, kad niekur nedirba ir negauna jokio darbo užmokesčio, gavo 20000 litų vartojimo paskolą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 207 str. 1 d.

Dėl padėjimo gauti kreditą, t.y. dėl L. V. veikos pagal LR BK 207 str. 1 d., 24 str. 6 d. padarymo, pastarasis pats pilnai pripažino savo kaltę, kad, žinodamas, jog V. I. niekur nedirba, prašė J. A. pagaminti pažymas apie pastarojo darbo užmokestį bei padaryti melagingą įrašą sodros pažymėjime. Suvokė, jog būtent šiuos suklastotus ir netikrus dokumentus, kurie atitinka banko reikalavimus kreditui gauti pateikus, V. I. bus suteiktas kreditas, nes pats kreditą irgi buvo gavęs tokiomis pat aplinkybėmis. Jo kaltę įrodo ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir įtariamųjų V. I. , J. A. , liudytojos A. K. parodymai.

Tokiu būdu, taip pat byloje įrodyta, kad L. V. susitaręs su V. I. , 2004-07-27 banko Dnb Nord (nusikaltimo padarymo metu - Nord/LB Lietuva) Trakų skyriaus, esančio Vytauto g. 55, Trakuose, patalpose L. V. vyresniajai pardavimų vadybininkei A. K. pateikė netikras J. A. jo paties prašymu pagamintas P. A. individualios įmonės pažymas Nr. 125 ir Nr. 126 apie darbo užmokestį, kuriose nurodytos melagingos žinios apie V. I. pareigas ir darbo užmokestį laikotarpiais nuo 2003-01-01 iki 2003-12-31 bei nuo 2004-01-01 iki 2004-06-30, bei suklastotą V. I. socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini) su melagingais įrašais apie jo priėmimą į darbą P. A. IĮ nuo 2000-08-01 ir gautą darbo užmokestį bei sumokėtus socialinio draudimo mokesčius už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-12-31, po ko A. K. laikotarpiu nuo 2004-07-27 iki 2004-07-28 suformavus kredito bylą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią sudėjus minėtas pažymas bei pačios patvirtintą suklastoto socialinio draudimo pažymėjimo SD Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, po ko pagal kredito bylos duomenis Kreditų administravimo departamentui patvirtinus kredito išdavimą ir paruošus kredito sutartį banko Dnb Nord (nusikaltimo padarymo metu - Nord/LB Lietuva) Trakų skyriaus patalpose, esančiose Vytauto g. 55, Trakuose, 2004-07-28 su V. I. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. I. tą pačią dieną apgaule, žinodamas, kad niekur nedirba ir negauna jokio užmokesčio gavo 20000 litų vartojimo paskolą, tokiu būdu jis padėjo apgaule gauti paskolą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 24 str. 6 d., 207 str. 1 d.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji J. A. anksčiau teista du kartus, administracine tvarka nebausta, į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninės, priklausomybės ligų centro, Vilniaus m. rajono psichiatrinės sveikatos centro įskaitas neįrašyta (t 2, b.1. 52-78).

Skirdamas bausmę kaltinamajai J. A. teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, ji administracine tvarka nebausta, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista, tačiau vėliau buvo du kartus teista už analogiškų nusikaltimų padarymą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, yra nedirbanti, jai nustatytas ribotas darbingumas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai skiriant baudą, jos dydį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sveikatos būklę, neįgalumą, gaunamos pensijos dydį, nustatant mažesnį nei galimas vidurkis.

Kaltinamasis V. I. anksčiau teistas vieną kartą, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, į Švenčionių psichiatrinės sveikatos centro įskaitas neįrašytas (t 2, b.l. 125-132).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. I. teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, jis administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, yra nedirbantis, pagal galimybes grąžina kreditą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant švelniausią bausmę - baudą, jos dydį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatant mažesnį nei galimas vidurkis.

Kaltinamasis L. V. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninės, priklausomybės ligų centro, Vilniaus m. rajono psichiatrinės sveikatos centro įskaitas neįrašytas (t 2, b.l. 172-173).

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. V. teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, jis administracine tvarka baustas, anksčiau neteistas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant baudą, jos dydį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatant mažesnį nei galimas vidurkis.

Nustatant baudos dydį taikomas nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs MGL dydis, t.y. 1 MGL- 125 Lt.

J. A. , V. I. ir L. V. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės nepaskirtos. Kviečiami jie atvykdavo į teismą, nuo teismo nesislapstė, todėl kardomosios priemonės neskirtinos ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai:

1. V. I. kredito byla Nr. (duomenys neskelbtini)A ir B, atskirame voke saugoma prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

2. Pranešimai, pagal 2008-01-18 dokumentų pateikimo protokolą pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų, kuriuose įrašytos melagingos žinios apie V. I. priėmimą ir atleidimą iš P. A. IĮ saugomi baudžiamosios bylos medžiagoje (t 2, b.l. 7-8), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti bylos medžiagoje.

Laikinas nuosavybės apribojimas (t 2, b.l. 147), uždėtas ne šioje byloje, todėl dėl jo teismas nesprendžia.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. A. pripažinti kalta pagal LR BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti 10 MGL (1250 Lt) baudą.

V. I. pripažinti kaltu pagal LR BK 207 str. 1 d., ir nubausti 15 MGL dydžio (1875 Lt.) bauda.

L. V. (L. V. ) pripažinti kaltu pagal LR BK 24 str. 6 d., 207 str. 1 d., ir nubausti 15 MGL (1875 Lt) bauda.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nurodyti, kad bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Hansabankas“, įmokos kodas – 6800. Mokėjimo kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, 415 kab.

Daiktinius įrodymus:

1. V. I. kredito bylą Nr. (duomenys neskelbtini) A ir B, atskirame voke saugomą prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

2. Pranešimus, pagal 2008-01-18 dokumentų pateikimo protokolą pateiktus VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų, kuriuose įrašytos melagingos žinios apie V. I. priėmimą ir atleidimą iš P. A. IĮ saugomus baudžiamosios bylos medžiagoje (t 2, b.l. 7-8), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Kazlauskienė