- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- AN2-157-923/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00025-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. R.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Mindaugas Bliuvas
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. R. atstovo Mindaugo Bliuvo apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria I. R. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. sausio 6 d. nutarimo buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. P. 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-124-2022 I. R. (toliau – I. R.) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą, 2021 m. gruodžio 21 d. 12.51 val. (duomenys neskelbtini), magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) 74,00 km vairavo automobilį neblaivi, kai nustatytas 1,37 promilių girtumas. Šiuo nutarimu I. R. buvo paskirta administracinė nuobauda – 800,00 (aštuonių šimtų) eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti I. R. skundą dėl Institucijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-124-2022.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui I. R. atstovas advokatas Mindaugas Bliuvas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį; arba pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas panaikinti I. R. paskirtą administracinio poveikio priemonę ar sutrumpinti jos terminą; arba pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį ir I. R. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai minimaliam arba trumpesniam už įstatyme nustatytą minimalų terminui.
3.1. Skunde teigiama, kad tiek skundžiama nutartis, tiek Institucijos nutarimas yra grindžiami prielaidomis bei nepatikimais ir abejones keliančiais duomenimis. Pasak I. R. atstovo, nagrinėjamoje byloje yra esminių prieštaravimų ir abejonių dėl I. R. atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatų ir jų patikimumo, tačiau šie prieštaravimai nebuvo pašalinti nei priimant nutarimą, nei skundžiamą nutartį. Skunde nurodoma, kad įvertinus visumą byloje esančių duomenų yra akivaizdu, jog I. R. patikrinimo metu alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas jos blaivumas, veikė netinkamai, todėl I. R. atlikto minėto patikrinimo rezultatai negali ir negalėjo būti laikomi įrodymu ir jais negalėjo būti vadovaujamasi priimant sprendimus šioje administracinio nusižengimo byloje. Skunde teigiama, kad vien tai, jog I. R. blaivumo patikrinimo metu alkotesterio patikros sertifikatas buvo galiojantis, savaime neįrodo, kad alkotesteris veikė tinkamai ir juo užfiksuoti duomenys yra patikimi. Pasak I. R. atstovo, alkotesterio veikimui įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tokie kaip oro sąlygos bei temperatūra, kurioje yra laikomas ir naudojamas alkotesteris. Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog I. R. blaivumo patikrinimo metu buvo žiema, o alkotesteris buvo laikomas policijos pareigūnų automobilio bagažinėje bei buvo naudojamas esant žemai temperatūrai bei stipriam vėjui, galėjo turėti ir turėjo įtakos alkotesterio veikimui, dėl ko juo užfiksuoti rezultatai yra abejotini. Savo skunde I. R. atstovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodo, kad patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas, o jo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais tik jei neįrodoma priešingai.
3.2. Skunde nurodoma, kad iš bylos duomenų matyti, jog ženkliai skiriasi alkotesterio parodymai pirmojo ir antrojo blaivumo patikrinimo metu, kas būtent ir kelia pagrįstas abejones, kurios nėra pašalintos, dėl I. R. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu aplinkybių bei alkotesteriu užfiksuotų rodmenų patikimumo ir objektyvumo. Kilus abejonėms dėl policijos pareigūnų naudoto alkoholio kiekio matuoklio rodmenų patikimumo, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintą ekspertų sąrašą įtrauktą ekspertą, siekiant nustatyti, ar per 21 minutės laikotarpį asmuo galėjo išblaivėti 0,33 promilės. Išvadoje nurodyta, kad per tokį laiko tarpą alkoholio kiekis žmogaus organizme negali pakisti nuo 1,7 promilės iki 1,37 promilės. I. R. atstovo teigimu, abejoti nurodyta išvada nėra jokio pagrindo, kadangi šią išvadą pateikė ekspertas, turintis teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintą teismo ekspertų sąrašą, o taip pat įspėtas ir dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą.
3.3. Skunde teigiama, kad kaip nuosekliai viso proceso metu aiškino I. R., ji alkoholį vartojo tik 2021 m. gruodžio 20 d. vakare, tą vakarą išgėrė kelias taures vyno. 2021 m. gruodžio 21 d. rytą ji jautėsi gerai, nejautė jokių alkoholio vartojimo pasekmių ir sėsdama prie automobilio vairo buvo įsitikinusi, kad jos organizme nėra jokios alkoholio koncentracijos, todėl tai, kad patikrinimo metu jai buvo nustatytas alkoholio kiekis organizme jai buvo labai netikėta ir stipriai ją šokiravo. Skunde teigiama, kad įvertinus užfiksuotus alkotesterio parodymus ryšium su Konsultacinėje specialisto išvadoje ir Papildomoje išvadoje pateiktomis išvadomis, I. R. paaiškinimais ir kitais bylos duomenimis, darytina išvada, jog blaivumo patikrinimo metu, alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas I. R. blaivumas, veikė netinkamai, todėl juo užfiksuoti rezultatai yra klaidingi.
3.4. Skunde nurodoma, kad būtent todėl, jog nėra tokios tyrimo metodikos, leidžiančios nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui, tiek Valstybinė teismo medicinos tarnyba, tiek ir teismai vadovaujasi pateiktu vidutiniu alkoholio skaidymo žmogaus organizme greičiu, kuris yra 0,10 – 0,25 promilių etilo alkoholio per valandą. Todėl, I. R. atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis nurodytu tiek moksliniuose šaltiniuose, tiek teismų praktikoje įtvirtintu ir pripažįstamu, aiškiai apskaičiuotu vidutiniu alkoholio skaidymo žmogaus organizme greičiu. I. R. atstovo teigimu, teismas ne tik nukrypo nuo vieningos teismų praktikos, tačiau grubiai pažeidė nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principus.
3.5. Skunde teigiama, kad tai, jog I. R. neva neginčijo galimo savo girtumo ir surašant protokolą sutiko padariusi administracinį nusižengimą, niekaip nepatvirtina jos kaltės. Skunde nurodoma, kad I. R. pirmą kartą susidūrė su blaivumo patikrinimu, todėl nežinojo turinti teisę nesutikti su alkotesterio duomenimis ir protokolo turiniu, o policijos pareigūnai, šiuo atveju turėjo pareigą išaiškinti I. R. jos teises bei pareigas dėl sutikimo/nesutikimo su alkotesterio rodmenimis bei protokolo turiniu, tačiau to nepadarė. Skunde taip pat nurodoma, kad ta aplinkybė, jog I. R. nepasinaudojo teise kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, jog būtų atlikta medicininė apžiūra dėl blaivumo patikrinimo, savaime nepatvirtina ir negali patvirtinti policijos pareigūnų užfiksuoto neblaivumo rezultatų teisingumo ir patikimumo. Be to, dėl to, kad I. R. buvo sustabdyta užmiestyje, esant blogoms oro sąlygoms, slidžiam keliui, ji neturėjo jokių objektyvių aplinkybių per nustatytą vienos valandos terminą nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą.
3.6. Pasak I. R. atstovo, jos kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, skirtingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nepatvirtina ir išrašas iš Policijos registruojamų įvykių registro. Minėtame išraše nurodyti teiginiai (kad kelyje (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, pavojingai blaškosi po kelią), tėra tik subjektyvus tokį pranešimą pateikusio asmens vertinimas, kurio nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Įvykio metu buvo žiema, prastos oro sąlygos, kelias slidus, stipriai vėjuota, todėl, I. R. atstovo teigimu, pranešimą pateikęs asmuo galėjo netinkamai įvertinti I. R. vairavimą. Be to, nei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, nei kituose bylos medžiagoje esančiuose dokumentuose nėra fiksuota, kad prieš sustabdant I. R. automobilį, jis būtų pavojingai manevravęs kelyje.
3.7. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog I. R. nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad vairavo neblaivi, teismui bei Institucijai tenkančią įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė I. R., taip grubiai pažeisdamas ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatą.
3.8. Skunde taip pat teigiama, kad policijos pareigūnai, sustabdę I. R., pasiūlė jai pavažiuoti toliau, tarpusavyje kalbėjosi, jog ji atrodo normaliai, neatrodo girta. Vaizdo įrašuose taip pat nėra užfiksuota akivaizdaus matomo jos neblaivumo, o tai, kad ji policijos pareigūnams galimai atrodė pasimetusi ar, kad nesuprato kaip pūsti alkotesterį, niekaip nerodo jos tariamo neblaivumo. Skunde nurodoma, kad alkotesterio parodymų rezultatams įtakos galėjo turėti ir tai, jog I. R. keletą kartų pučiant į tą patį antgalį, galimai susikaupė koncentracija, kas galėjo iškreipti alkotesterio rodmenis. Taip pat I. R. atstovas teigia, kad I. R. patikrinimo metu užfiksuotiems alkotesterio parodymams įtakos galėjo turėti ir šiuos parodymus iškreipti I. R. pastoviai vartojami vaistai, jos organizmo būklė ir tai, kad įvairius vaistus I. R. vartojo ir įvykio dieną. Dėl sveikatos problemų I. R. nuolat vartoja jai paskirtus receptinius vaistus – „Atoris“, „Zofistas“, „Nebilet“, taip pat vaistus nuo skausmo „Ibuprofen Lannacher“, o įvykio dieną vartojo ir vaistus nuo peršalimo – „Strepsils Intensive“. Iki nagrinėjamo įvykio I. R. buvo nustatytas kepenų sutrikimas. Patikrinus jos vartojamų vaistų informacinius lapelius matyti, kad vienas iš galimų šalutinių visų jos vartojamų vaistų poveikių yra kepenų funkcijos sutrikimas. Šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai buvo pateikti į bylos medžiagą, tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei Institucija, priėmusi nutarimą, šių I. R. nurodytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių dokumentų neanalizavo ir nevertino.
3.9. Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo I. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad I. R. sustabdyta policijos pareigūnų nesipriešino blaivumo patikrinimui, nevengė patikros, jog nebuvo nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. I. R. atstovas nurodo, kad apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ji charakterizuojama išimtinai teigiamai, nėra linkusi daryti teisės pažeidimus, nėra teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra ištekėjusi, dirba, yra įmonės UAB „Š. M. G.“ direktorė, atsakinga už šios įmonės veiklą bei joje dirbančius darbuotojus. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo suabsoliutino I. R. praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nepagrįstai vertino šiuos duomenis kaip ją neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, užkertančias kelią ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Skunde sutinkama, kad I. R. anksčiau yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už šiurkščius, grubius nusižengimus ar už analogiško pobūdžio pažeidimus nėra bausta, t. y. niekada nėra bausta už vairavimą esant neblaiviai ar kitus panašaus pobūdžio šiurkščius nusižengimus. Be to, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka bausta tik keturis kartus, baudos sumokėtos ir nėra galiojančios. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad I. R. po įvykio būtų padariusi kokius nors kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar kitos rūšies pažeidimus. I. R. yra sumokėjusi jai paskirtą baudą, kas, jos atstovo teigimu, taip pat turėtų būti įvertinta kaip teigiamai jos asmenybę charakterizuojanti aplinkybė. Skunde taip pat nurodoma, kad I. R. veiksmais nebuvo sukelta jokių neigiamų pasekmių kitiems vairuotojams ar kitiems eismo dalyviams, nepadaryta jokia žala, kiti eismo taisyklių reikalavimai taip pat nebuvo pažeisti.
3.10. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ir nevertino to, jog teisė vairuoti transporto priemones I. R. yra būtina darbinėje veikloje, jos tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti. Be to, ji turi įvairių sveikatos problemų, todėl teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina tikslu nuvykti į gydymo įstaigas, kitiems būtiniems asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Skunde nurodoma, kad I. R. teisė vairuoti sustabdyta nuo 2021 m. gruodžio 21 d. ir visą šį laiką negalėdama vairuoti transporto priemonės ji patiria su tuo susijusias neigiamas pasekmes, todėl pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskyrus jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinus jai paskirtą administracinio poveikio priemonės terminą, vis vien bus užtikrini ir pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Skunde taip pat pažymima, kad nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino galimybės I. R. skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nors su tokia administracinio poveikio priemone I. R. sutinka ir jos paskyrimui neprieštarauja.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. R. atstovo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinis skundas atmetamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
6. Nagrinėjamu atveju I. R. pripažinta kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. I. R. atstovas skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, jog automobilį ji vairavo neblaivi, kadangi vien ta aplinkybė, kad jos blaivumo patikrinimo metu alkotesterio patikros sertifikatas buvo galiojantis, savaime neįrodo, jog alkotesteris veikė tinkamai ir juo užfiksuoti duomenys yra patikimi. Tokius savo skundo argumentus I. R. atstovas grindžia ta aplinkybe, kad kilus abejonėms dėl policijos pareigūnų naudoto alkoholio kiekio matuoklio rodmenų patikimumo, buvo kreiptasi į ekspertą, siekiant nustatyti, ar per 21 minutės laikotarpį asmuo galėjo išblaivėti 0,33 promilės. Išvadoje nurodyta, kad tokį laiko tarpą alkoholio kiekis žmogaus organizme negali pakisti nuo 1,7 promilės iki 1,37 promilės. I. R. atstovo teigimu, abejoti nurodyta išvada nėra jokio pagrindo, kadangi šią išvadą pateikė ekspertas, turintis teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintą teismo ekspertų sąrašą, o taip pat įspėtas ir dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimu pateikimą.
7. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, I. R. blaivumas buvo tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu DRAGER 7510 Nr. ARCK-00369 (patikros sertifikato Nr. 1541114). Pirminio tikrinimo metu, kuris buvo atliktas 12.51 val., R. R. buvo nustatytas 1,70 promilės neblaivumas (1,67 promilės, įvertinus paklaidą), o antro patikrinimo metu, kuris buvo atliktas 13.12 val. – 1,37 promilės neblaivumas (1,34 promilės, įvertinus paklaidą). Dėl šios aplinkybės I. R. atstovas kreipėsi į ekspertą, prašydamas pateikti išvadą, atsakant į klausimą: ar per 5 – 10 minučių laikotarpį alkoholio kiekis asmens organizme gali pakisti nuo 1,7 promilės iki 1,37 promilės, t. y. ar asmuo gali per nurodytą 5 – 10 minučių laikotarpį išblaivėti 0,33 promilės. Ekspertas, atsakydamas į minėtą klausimą, nurodė, kad asmuo per nurodytą 5 – 10 minučių laikotarpį negali išblaivėti 0,33 promilės, nes per valandą tai būtų 1,98 promilės (jei antras pūtimas vyko po 10 min.), o tai prieštarauja visuotinai priimtoms medicininėms žinioms (administracinio nusižengimo b. l. 42). Papildomoje teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje nurodyta, kad per 21 minutės laikotarpį alkoholio kiekis organizme negali pakisti nuo 1,70 promilės iki 1,37 promilės, t. y. asmuo negali per nurodytą 21 minutės laikotarpį išblaivėti 0,33 promilės, nes per valandą tai būtų 0,94 promilės, o tai prieštarauja visuotinai priimtoms medicinos žinioms (b. l. 11).
8. Vertinant anksčiau nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad įvykio vietoje I. R. neblaivumas buvo tikrinamas alkoholio matuokliu „DRAGER 7510“ Nr. ARCK-0039. Alkotesterio patikros sertifikato duomenimis, įrenginys buvo tinkamas naudoti – jo techninės priemonės metrologinės patikros galiojimo data nuo 2021 m. spalio 13 d. iki 2022 m. balandžio 13 d. Kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, alkoholio matuoklis buvo laikomas tinkamai, specialiai jam skirtame lagaminėlyje, tarnybinio automobilio bagažinėje, su aplinka nekontaktavo, o alkotesterio antgalis buvo naujas ir neišpakuotas. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismui I. R. buvo nurodžiusi, jog jai kilo įtarimas dėl alkoholio matuoklio antgalio, nes jai atrodė, jog antgalis jau yra panaudotas, tačiau iš minėtų vaizdo įrašų aiškiai matyti, kaip policijos pareigūnas iš tarnybinio automobilio bagažinėje esančio lagaminėlio išėmė alkotesterį ir neišpakuotą antgalį, kurį išpakavo I. R. akivaizdoje, dėl ko darytina išvada, kad jau pirmosios instancijos teisme I. R. ieškojo įvairių pasiteisinimų, be pagrindo siekdama sukelti abejones dėl alkotesterio duomenų patikimumo. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat teismų praktiką analizuojamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog alkotesteriu I. R. apsvaigimo laipsnis nustatytas nepagrįstai. Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių, proceso metu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014). Paprastai pareigūnai asmens neblaivumo (girtumo) patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei nėra įrodoma priešingai. Nagrinėjamu atveju byloje esantis alkotesterio „DRAGER 7510“ Nr. ARCK-0039 patikros sertifikatas patvirtina jo tinkamumą naudoti nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu. Tuo tarpu, priešingai nei tvirtinama skunde, specialių žinių turinčio specialisto pateikta išvada nepaneigia alkoholio matavimo prietaisu užfiksuoto I. R. neblaivumo fakto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl šiuo atveju, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo alkoholio matuokliu procedūrą, abejonių dėl alkotesterio tinkamumo naudoti, ar abejonių, kad juo atliktos patikros rezultatus galėjo iškreipti kokios kitos aplinkybės, apygardos teismas neįžvelgia pagrindo nesivadovauti juo gautais rezultatais, dėl ko I. R. atstovo skundo argumentai dėl alkotesterio rezultatų nepatikimumo atmestini kaip nepagrįsti.
9. Skunde I. R. atstovas taip pat įvardija eilę aplinkybių, kurios, jo teigimu, galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams – tai šaltas oras, stiprus vėjas, I. R. vartojami vaistai ar tai, kad bandant patikrini jos neblaivumą ji į alkotesterį pūtė ne vieną kartą. Teismas tokius skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Kaip jau minėta anksčiau, alkotesteris buvo laikomas tinkamai, tam skirtame lagaminėlyje, prieš patikrinimą jis nebuvo laikomas šaltame ore ar lauke. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad I. R. nustatytą alkoholio kiekį galėjo įtakoti jos geriami vaistai. Šią aplinkybė patvirtinančių duomenų administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinė atsakomybė kyla asmeniui už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą), todėl vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo vartojamų vaistų, taip pat negalima. Ta aplinkybė, kad alkoholio koncentracija ant alkoholio matuoklio antgalio galėjo susidaryti dėl to, jog I. R. keletą kartų pūtė į tą patį antgalį, taip pat vertintina kaip nepagrįsta. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai I. R. davė aiškias ir konkrečias instrukcijas kaip teisingai naudotis alkotesteriu, tačiau akivaizdu, kad moteris netinkamai vykdė pareigūnų instrukcijas – orą tai pūsdavo, tai traukdavo, taip pat į antgalį pūsdavo per trumpai, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tokiais savo veiksmais ji pati siekė iškraipyti alkotesterio parodymus, kad nebūtų užfiksuotas jos neblaivumas. Be to, skunde teigiama, jog pareigūnai tarpusavyje kalbėjosi, jog I. R. atrodo normaliai, neatrodo girta, tačiau teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog pareigūnams kalbantis tarpusavyje vienas iš jų nurodo, kad I. R. „nėra baisiai girta, tokiai šiaip normaliai, gal kažkiek išgėrus“. Ta aplinkybė kad pareigūnai jai liepė pavažiuoti ir sustoti kelkraštyje, nesudaro pagrindo išvadai, jog ji nebuvo neblaivi. Kaip ne kartą akcentuoja ir pats I. R. atstovas savo skunde, įvykio metu oro sąlygos buvo itin prastos, o kelio danga slidi, todėl pareigūnai pagrįstai prašė I. R. pavažiuoti ir sustoti kelkraštyje, kadangi automobiliui stovint ant važiuojamosios dalies tokiomis oro sąlygomis, esant blogam matomumui bei slidžiai kelio dangai, galėjo kilti eismo įvykis, nes nebuvo palikta pakankamai vietos pravažiuoti kitiems eismo dalyviams.
10. Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu I. R. atžvilgiu netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, I. R. prašyme nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių švelninti jos teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra. Apygardos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su šia apylinkės teismo išvada. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių I. R. turėtų būti švelninama jai paskirta administracinio poveikio priemonė. Skunde apygardos teismui nurodomos aplinkybės, kad I. R. turi šeimą, jog teisė vairuoti jai būtina darbinėms funkcijoms atlikti ar nuvykti į gydymo įstaigą nerodo, kad jai paskirta administracinio poveikio priemonės taikymas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi šias aplinkybes, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti ir pati I. R.. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingų teisei veiksmų pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei už jų įvykdymą nustatant konkrečias sankcijas. Dėl šių aplinkybių apygardos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo I. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra jokio pagrindo teigti, jog Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui. Be to, remiantis tuo, kad byloje nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nėra pagrindo tenkinti ir likusio apeliacinio skundo reikalavimo paskirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą trupesnį nei minimalios trukmės specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
12. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti I. R. atstovo advokato Mindaugo Bliuvo skundą. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad alkotesterio rezultatai yra patikimi, patikrinimo metu jokių pažeidimų padaryta nebuvo, o kitos byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo I. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, dėl ko skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutartį nepakeistą ir I. R. atstovo advokato Mindaugo Bliuvo apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.