Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-09-15 · Civilinė byla Nr. 2-447

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-09-15
Bylos Nr.
2-447
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas (pran.)
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilšansta“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2–447/2005Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

kolegijos pirmininko Vinco Versecko (pranešėjas),kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilšanstos ranga” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 19 d. nutarties, kuria pastarojo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.L2-2199-34/2005 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilšansta“ prašymą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Vilšansta” kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 323 380 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos bei 1 808,45 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimui iš UAB ,,Vilšanstos ranga”. Teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti UAB „Viišanstos ranga” pinigines lėšas 323 380 Lt sumai, esančias skolininko atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi piniginė suma yra labai didelė, o skolininkas neapmokėjo nei vienos sąskaitos, kas suteikia pagrindo teigti, kad skolininkas gali ir ateityje vengti mokėti skolą bei slėpti savo turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 19 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Vilšansta” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - areštavo skolininko UAB „Vilšanstos ranga” pinigines lėšas 323 380 Lt sumai, esančias atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini), priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Vilšansta”. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 19 d. išdavė teismo įsakymą dėl 323 380 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 1 808,45 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimui iš UAB ,,Vilšanstos ranga”. Teismas sprendė, jog išieškoma suma yra didelė, skolininkas delsia atsiskaityti su kreditoriumi, todėl, siekiant užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, nesiėmus minėtų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str.). Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs skolininkui, motyvuodamas tuo, kad yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Vilšanstos ranga” prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 19 d. nutartį. Nurodo, jog 2004 m. gruodžio 28 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl atsiskaitymų tvarkos, kuriuo UAB ,,Vilšansta” patvirtino, kad UAB ,,Vilprim” atlikus susitarimo 1 priede nurodytus mokėjimus, UAB ,,Vilšanstos ranga” įsiskolinimas UAB ,,Vilšansta” bus sumažintas 180 000 Lt. Minėti mokėjimai buvo atlikti ir 2004 m. gruodžio 31 d. tarp UAB ,,Vilšansta” ir UAB ,,Vilšanstos ranga” pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame nurodyta, kad, atsižvelgiant į UAB ,,Vilšansta” skolą UAB ,,Vilšanstos ranga” už prekes ir paslaugas, kuri sudaro 152 925,68 Lt atliekama užskaita ir šia suma mažinama UAB ,,Vilšanstos ranga” skola ,,Vilšansta”. Apeliantas teigia, jog, įvertinus išdėstytas aplinkybes, bendras atsiskaitymų tarp UAB ,,Vilšansta” ir UAB ,,Vilšanstos ranga” balansas – 9 545,68 Lt UAB ,,Vilšanstos ranga” naudai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB ,,Vilšansta” ginčija atskirojo skundo argumentus, prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 19 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas, neigdamas esamą skolą ieškovui ir pateikdamas tik fragmentus dokumentų, klaidina teismą. UAB ,,Vilšansta” teismui pateikia naujus dokumentus, kurie, jos teigimu, geriau ir aiškiau atskleidžia tikrą padėtį ir juos prašo prijungti prie bylos.

2005 m. rugpjūčio 30 d. UAB ,,Vilšansta ranga” pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą prijungti prie bylos įrodymus, kad 2004 m. gruodžio 28 d. susitarimas dėl atsiskaitymų tvarkos yra realiai įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo ypatumus reglamentuoja Civilinio proceso kodekso dvidešimt trečiojo skyriaus normos. Šio skyriaus 436 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išdavęs kreditoriui (pareiškėjui) teismo įsakymą, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ši norma taikoma ne tik teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui, bet ir išdavus teismo įsakymą, kadangi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimu.

Apeliantas UAB ,,Vilšanstos ranga” atskirojo skundo motyvuose iš esmės nenurodo, kodėl, jo manymu, neteisingai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o teigia, jog UAB ,,Vilšansta” nėra skolinga, todėl priimtas teismo įsakymas yra nepagrįstas. Kolegija nurodo, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne ieškinio (pareiškimo dėl įsakymo išdavimo) pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl apelianto atskirojo skundo motyvų, susijusių su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimu bei apelianto ir pareiškėjo pridėtų dokumentų, kuriais įrodinėjamas ieškinio (pareiškimo dėl įsakymo išdavimo) pagrįstumas, (nepagrįstumas), teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Tai nėra šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Pagal CPK 146 ir 150 straipsnių nuostatas apeliantas turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita priemone arba prašyti panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, jeigu įmoka atitinkamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikia laidavimo raštą arba yra kitokių svarbių aplinkybių. Laikinąsias apsaugos priemones taikęs teismas atsakovo prašymu taip pat gali imtis priemonių, numatytų CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vincas VerseckasTeisėjai Alė BukavinienėGintaras Pečiulis