Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2019-12-20 · Byla Nr. TS-81-571/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
TS-81-571/2019
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00634-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Gadiškienė
Nuteistasis
E. J.
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-81-571/2019 2019
Proceso Nr. 1-23-1-00634-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 20 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė,

išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo E. J. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-883,

susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo E. J. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 28 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 3 dalimi. Nuteistasis nurodo, kad yra atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistojo nuomone, valstybė privalo užtikrinti savo pačios nustatytas nuteistųjų teises pagal BVK 157 straipsnį, ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, nuteistųjų teisėtai įgytą teisę į tam tikras lengvatas. Nuteistasis teigia, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Nuteistasis nurodo, jog laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis. Praeityje buvo baustas drausminėmis nuobaudomis 11 kartų, yra skatintas 7 kartus. Drausminės nuobaudos negaliojančios. Lanko socialinės reabilitacijos programas. Yra gautas motinos sutikimas jog priims nuteistąjį gyventi savo namuose, taip pat bus priimtas dirbti UAB „Visamida“ darbininku.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo netenkinti nuteistojo skundo. Prokurorė nurodo, kad susipažinusi su Marijampolės taisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-11-28 nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, socialinio tyrimo išvada, nuteistojo skundu, mano, kad komisijos sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 3 d. 2 p. yra teisingas, pagrįstas ir teisėtas. Prokurorė pritaria nutarime išdėstytiems motyvams.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Nustatyta, kad E. J., a. k.(duomenys neskelbtini) teistas 2013-08-20 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis 63 straipsnio 4 dalimi paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrinta su 2013-02-25 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 8 mėnesiai ir 28 dienos.

2019 m. lapkričio 28 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-883 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus baustas 11 kartų. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau yra gana grubaus pobūdžio ir tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas neigiamai. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis (17 m.), teistas jau net 13 kartų. Du kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau vieno lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Bendraudamas sudaro agresyvaus, nekantraus asmens įspūdį. Gyvenimo sprendimuose pasireiškia impulsyvumas: labiau teikia pirmenybę veiksmui nei planavimui. Turi keletą smurto panaudojimo pavyzdžių, kurio siekė gauti kitų asmenų paklusimą. Nuostatos į priežiūrą šiuo metu neigiamos. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomeninė saugumo pusiausvyra. Teismo priteisti ieškiniai ir kiti įsipareigojimai 2787,70 €. Turimą teismo priteistą ieškinį pradėjo dengti savanoriškai su artimųjų pagalba. Pataisos namuose nedirba ir jokio noro įsidarbinti nerodo. Komisija nurodė, kad nuteistojo E. J. pažanga mažinti nusikalstamo elgesio rizika nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes atlikus pakartotinį rizikos vertinimą, nustatyta aukšta rizika - net 100 balų pagal OASys. Nors nuteistasis ir skatintas septynis kartus, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. J. ankščiau teistas 11 kartų, dauguma nusikaltimų susiję su plėšimu šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų pagrobimu. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Nuteistojo atžvilgiu ankščiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis įvykdė naują nusikaltimą. Bausmės atlikimo metu 11 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, nuobaudos šiuo metu negaliojančios. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje yra nepriekaištingas ir asmuo padarė pakankamas išvadas dėl savo elgesio ir yra pasiruošęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, kaip pataisos priemonė nuteistajam, taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nuteistieji, atitinkantys BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes laisvės atėmimo bausmę, kaip minėta ankščiau, atlikinėja nebe pirmą kartą ir nuteistojo elgesys po bausmės atlikimo nepasikeitė, kadangi asmuo padarydavo vis naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 8 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 7 kartus skatintas, savanoriškai moka įsiskolinimus. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Pataisos namuose užfiksuota 2787,70 Eur dydžio įsipareigojimai. Nors nuteistasis ir dengia įsipareigojimus savanoriškai tačiau, teismo nuomone nuteistasis nepakankamai stengiasi atlyginti priteistas sumas, kadangi iš jo įsiskolinimas yra valstybės išieškomas, pats savanoriškai priteisto ieškinio nustatytu laiku nemokėjo, be to pataisos namuose nedirba ir taip nededa pakankamai pastangų kuo greičiau pašalinti turinius įsipareigojimus, atlyginant priteistą žalą.

Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 81/04-883 nurodyta, kad nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Nors nusikaltimus ir netinkamus poelgius savo gyvenime sieja su alkoholio vartojimu, tačiau yra įsitikinęs, jog alkoholio vartojimo problemų neturi. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį baustas buvo 7 kartus už alkoholio vartojimą, 1 kartą už narkotinių medžiagų vartojimą. Bendraudamas sudaro agresyvaus, nekantraus asmens įspūdį. Gyvenimo sprendimuose pasireiškia impulsyvumas: labiau teikia pirmenybę veiksmui nei planavimui. Turi keletą smurto panaudojimo pavyzdžių, kurio siekė gauti kitų asmenų paklusimą. Neigia, kad turi kokių nors problemų, sakydamas, jog nėra nieko, su kuo negalėtų susidoroti. Kai kuriose situacijose, ar kalbėdamas apie kitų žmonių gyvenimą, sugeba įžvelgti eilę problemų sprendimo variantų, tačiau susidūręs su menkiausiomis kliūtimis, lengvai įtikinamas atsisakyti konstruktyvios problemų sprendimo krypties. Linkęs koncentruotis į trumpalaikes problemas ir greitai spręsti, ignoruodamas ilgalaikes savo elgesio pasekmes.

E. J. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie aukštos rizikos grupės - 100 balų. 2019-04-29 atlikto vertinimo metu buvo nustatyti 105 balai pagal OASys metodiką, nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 5 balais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog net 50 balų sudaro kintančius veiksnius, kurie gali būti mažintini. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Nuteistojo E. J. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 81/04-883 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Vilma Gadiškienė