Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-22 · Administracinė byla Nr. I-4582-821/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-22
Bylos Nr.
I-4582-821/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05235-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
J. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4582-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05235-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3500 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-10-14 iki 2015-10-21 buvo laikomas Lukiškių TI-K 105 ir 380 kamerose. Gyvenimo ir laikymo sąlygos buvo nežmoniškos ir antisanitarinės, patalpos avarinės būklės, administracija į prašymus dėl sąlygų pagerinimo nereagavo, prašymų neregistruoja. Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas perpildytose ir mažose kamerose, trūko vietos daiktams susidėti. Tualetas įrengtas gyvenamojoje kameroje, dalinai atskirtas ne aukštesne nei 1,39 m aukščio pertvara. Laikymo sąlygos prilygo kankinimui. Netinkamos kalinimo sąlygos pažemino jo orumą, sukėlė diskomfortą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, sužalojo sveikatą. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 3500 EUR.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 13-18) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2015-10-14 iki 2015-10-21. Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju.

Nurodė, kad reikalavimas, jog vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv.m. nustatytas 2010-05-05 Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124. Visu ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai įrengtos didesnės ar mažesnės lentynos maistui, higienos reikmėms susidėti. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsiliepime atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis apie patalpų vėdinimą, švaros palaikymą, kamerų remontą.

Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai susiję su jo elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

Posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės pakartodamas skunde nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas jo privatumas, sienelė maža, tualetas įrengtas prie įėjimo durų ir nuo jų neatskirtas. Patalpose labai šalta, pabuvęs Lukiškių TI-K pradėjo kosėti, gėrė vaistus nuo peršalimo.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 92).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2015-10-14 iki 2015-10-21.

Iš byloje esančių duomenų (b. l. 13, 19-20) matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-10-14 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas - 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-10-15 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 380, kurios plotas 7,35 kv. m. Šioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2015-10-20. Laikotarpiu nuo 2015-10-15 iki 2015-10-19 minėtoje kameroje pareiškėjas gyveno vienas, 2015-10-20 – kameroje buvo du asmenys. 2015-10-21 pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namus.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas 7 dienas, iš jų 5 dienas kameroje gyveno vienas. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko 7,35 kv.m. – 3,67 kv.m. kameros ploto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose trūko vietos daiktams susidėti, juos tekdavo laikyti krepšyje po lova.

Kamerų įrengimą reglamentuojančių Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.6-14.8 punktuose numatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, suolai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl nedidelio kamerų ploto įrengti papildomų spintelių, lentynų daiktams laikyti nėra galimybių. Į bylą pateiktoje pažymoje nurodyta, kad kamerose Nr. 105 ir 380 yra įrengta viena lentyna maisto produktams laikyti, 4 viršutinių drabužių pakabos (b. l. 25). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K iš esmės visą laiką buvo laikomas vienas (išskyrus atvykimo dieną ir dieną prieš išvykimą), konstatuotina, kad kietojo inventoriaus daiktams susidėti pareiškėjui pakako.

Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Daugelį šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010).

Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu nurodė, kad kameroje esantys tualetai pilnai neatskirti, įrengti prie durų, todėl besinaudodamas tualetu buvo nuolat stebimas prižiūrėtojų, pareigūnų (pareigūnių) ir kitų asmenų. Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovės atstovo teigimu (b. l. 16), tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) prakitiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktai, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13). Nors pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje su kitu kaliniu buvo laikomas tik dvi dienas, tačiau įvertinus aplinkybę, kad tualetas įrengtas prie įėjimo durų ir nuo jų neizoliuotas (neatitvertas, neuždengtas) konstatuotina, kad visu ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus privatumas naudojantis tualetu. Naudojimasis tualetu kitų nuteistųjų (suimtųjų), o taip pat ir pareigų akivaizdoje, neabejotinai pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia ir tuo, kad kameros buvo neremontuotos (avarinės būklės), patalpose labai šalta.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Higienos normos HN 76:2010 26 punkte buvo numatyta, kad šiltuoju metų laiku kamerų temperatūra turi būti 18-28 ⁰C, šaltuoju – 18-22 ⁰C. Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (Higienos normos HN 76:2010 62 punktas). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (Higienos normos HN 76:2010 28 punktas). Iš byloje esančių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais) matyti, kad patikrinimų metu pažeidimų dėl patalpų temperatūros rodiklių nenustatyta (b. l. 27-28, 47-48). Tačiau Higienos normos HN 76:2010 28 punkto reikalavimų pažeidimus dėl atsilupusių lubų ir sienų dažų Visuomenės sveikatos centras yra nustatęs ne vieną kartą, kurie matomi ir į bylą pateiktose patikrinimo metu padarytose fotonuotraukose (b. l. 27-28, 35-36, 37-38, 45, 47-48). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad Lukiškių TI-K nesilaikė higienos normų reikalavimų įpareigojančių užtikrinti, kad gyvenamųjų kamerų sienų ir lubų danga būtų lygi, padengta lengvai valoma ir dezinfekuojama medžiaga.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų jo laikymo sąlygų kreipėsi į Lukiškių TI-K, tačiau jokio rezultato nesulaukė. Lukiškių TI-K susiformavusi praktika, kad pateikus skundą (prašymą) dėl neteisėtų administracijos veiksmų nuteistasis ar suimtasis perkeliamas į kitą kamerą, bet prašymai neregistruojami, o kilus ginčui dėl neatsakytų prašymų Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas išduoda tikrovės neatitinkančias pažymas, kad nuteistasis prašymų ir skundų neteikė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra abstraktaus pobūdžio, neindividualizuotos. Nei skunde, nei posėdžio metu pareiškėjas nepaaiškino kada ir kokius konkrečius prašymus ir kokia forma teikė Lukiškių TI-K administracijai, ar į juos buvo bent dalinai atsižvelgta. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus 2015 m. birželio 30 d. įsakymu patvirtinto Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų, pareiškimų ir skundų, adresuotų įstaigos direktoriui, priėmimo, nagrinėjimo ir atsakymų rengimo tvarkos aprašo (b. l. 22-24) 3 punktą, prašymai (skundai, pasiūlymai) nepriimami ir nenagrinėjami, jeigu jie neįskaitomi, nenurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė, dokumentas nepasirašytas. Minėtame teisės akto 16 punkte taip pat aptarti atvejai, kai patenkinus prašymą, pasiūlymą ar pareiškimą raštiškas atsakymas gali būti nerengiamas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų, o prašymai (skundai) nebūtų užregistruoti ir/ar išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, todėl šioje dalyje pareiškėjo nurodytos aplinkybės pripažintinos neįrodytomis.

Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pablogėjo jo sveikata. Posėdžio metu paaiškino, kad grįžęs iš Lukiškų TI-K pradėjo kosėti, dėl peršalimo gėrė vaistus. Tačiau į bylą pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad ginčo laikotarpiu ar netrukus po išvykimo iš Lukiškių TI-K pareiškėjas dėl peršalimo, kosulio ar kitų sveikatos sutrikimų būtų kreipęsis į gydytojus nėra.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (septynios dienos) pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, patikrinimų metu užfiksuoti Higienos HN 76:2010 28 punkto pažeidimai. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų prašo priteisti iš atsakovės 3500 EUR neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, buvo pažemintas jo orumas, padaryta žala sveikatai. Aplinkybės, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K nurodytų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis, pareiškėjas galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus, jausti, kad tokiu būdu nėra gerbiamas jo žmogiškasis orumas, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Nors byloje nėra duomenų, kad laikymas pažeidžiant nustatytus reikalavimus pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimų, tačiau atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir trukmę, konstatuotina, jog jie neabejotinai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiškumo jausmą. Vien aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu yra pakankama, jog lemtų kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir sukelia diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę (7 dienas), nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-575-1046/2014), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 3500 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymą neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 50 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo J. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. Č. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 50 EUR (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė