Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria D. B. suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2007 m. gruodžio 18 d. iki 2008 m. kovo 18 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs suimtojo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. B. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 227¹ straipsnį (1994-07-19 įstatymo redakcija); 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 227¹ straipsnį (1994-07-19 įstatymo redakcija); 129 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo redakcija); 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo redakcija), 227¹ straipsnį (1994-07-19 įstatymo redakcija); 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo redakcija), 227¹ straipsnį (1994-07-19 įstatymo redakcija); 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo redakcija), 227¹ straipsnį (1994-07-19 įstatymo redakcija) tuo, kad jis bendrai nusikalstamai veiklai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, t. y. plėšimus, nužudymus, ne vėliau kaip 1994 m. birželio mėn. tapo V. B. sukurto iš A. V. , S. J. , A. A. , V. D. , V. B. ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis nusikalstamo susivienijimo „Tulpiniai“ nariu ir iki 2001 m. lapkričio 23 d. įvairiomis sudėtimis kartu su V. B. , A. V. , A. A. , V. B. ir V. D. bei kartu su į nusikalstamą susivienijimą įtrauktais R. Č. , D. S. , G. L. , E. B. , A. L. (A. L. ) ir R. N. dalyvavo jo veikloje.

1994 m. liepos – 1999 m. kovo mėnesių laikotarpiu D. B. , dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, vykdė konkrečius nusikaltimus, t. y. neteisėtą šaunamųjų ginklų, šaudmenų įgijimą, laikymą, nešiojimą; neteisėtą daugiau kaip dviejų vienetų šaunamųjų ginklų įgijimą, laikymą, nešiojimą; nužudymus, kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais nužudant A. K. , M. K. , G. M. , P. S. , G. T. , L. R. bei pasikėsinant nužudyti K. K. .

2003 m. sausio 23 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 161 straipsniu, 162 straipsniu (1961 m. redakcija) dėl D. B. priimtas nutarimas patraukti kaltinamuoju. 2003 m. sausio 23 d. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas D. B. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. 2003 m. sausio 23 d. paskelbta D. B. paieška. 2003 m. vasario 19 d. Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras pranešė, kad paskelbta tarptautinė D. B. paieška.

2004 m. birželio 14 d., jau galiojant naujajam Baudžiamojo proceso kodeksui, pagal šio kodekso taisykles buvo priimtas nutarimas pripažinti D. B. įtariamuoju. 2004 m. birželio 14 d. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas priėmė nutartį skirti įtariamajam D. B. kardomąją priemonę – suėmimą.

2004 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, gavusi nutartį suimti asmenį, išdavė Europos arešto orderį (toliau – EAO), kurio pagrindu 2004 m. rugpjūčio 18 d. D. B. sulaikytas Ispanijoje. 2004 m. rugsėjo 17 d. įtariamasis D. B. konvojuotas iš Madrido į Vilnių ir patalpintas į Vilniaus m. VPK areštinę.

2004 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas paliko galioti 2004 m. birželio 14 d. nutartį skirti įtariamajam D. B. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminą. 2004 m. gruodžio 9 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi suėmimas D. B. pratęstas 3 (trims) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2004 m. gruodžio 18 d.

2006 m. vasario 10 d. baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teisminiam nagrinėjimui į Vilniaus apygardos teismą, teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi suėmimo terminą pratęsė 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2006 m. vasario 18 d. iki 2006 m. gegužės 18 d.

2006 m. kovo 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas atmetė suimto kaltinamojo D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. nutarties, kuria suėmimo terminas buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 16 d. pratęsė kaltinamajam D. B. suėmimo terminą 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki 2007 m. birželio 18 d., o 2007 m. gegužės 5 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas atmetė suimto kaltinamojo D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutarties.

2007 m. birželio 14 d. Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam D. B. suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2007 m. birželio 18 d. iki 2007 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė suimto kaltinamojo D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 14 d. nutarties.

2007 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pratęsė suėmimo terminą kaltinamajam D. B. 3 (trims) mėnesiams. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. spalio 9 d. nutartimi atmetė suimto kaltinamojo D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarties.

Teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad D. B. kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimo sunkumas bei įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Žemesniojo teismo nuomone, pats kaltinimų ir gresiančios bausmės sunkumas yra visiškai pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl kokie nors papildomi motyvai suėmimo terminui pratęsti BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, esant tokiems kaltinimams, net nereikalingi. Be to, teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad D. B. slapstėsi ir EAO pagrindu buvo Ispanijos išduotas Lietuvai, taip pat yra vada manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo, kadangi turi ryšių užsienyje.

Suimtasis savo prašymą motyvuoja tuo, kad jis laisvėje įsidarbintų ir gyventų su šeima. D. B. nurodo, jog prokuroro teiginiai, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus ir slėptis nuo teismo, yra nepagrįsti, nes jis nepadarė kaltinime nurodytų nusikaltimų, nežada jų daryti ir ateityje. D. B. prašo pakeisti suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kaltinamasis taip pat teigia, kad jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trunka labai ilgai ir tai nėra adekvatu atsižvelgiant į jo kaltinimą.

Aukštesniojo teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, o gynėja prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Suimto kaltinamojo D. B. skundas atmetamas.

Skunde išdėstyti kaltinamojo D. B. argumentai negali būti laikomi pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti į švelnesnę.

Vilniaus apygardos teismo nutartis pratęsti suimto kaltinamojo D. B. suėmimo terminą yra pagrįsta ir teisėta. Iš žemesniojo teismo nutarties matyti, kad suėmimo terminą kaltinamajam D. B. teismas pratęsė vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. nustatęs, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nepagrįstai skunde kritikuojamas suėmimo pagrindas, jog kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nes toks pagrindas nutartyje tiesiogiai nėra nurodytas ir nėra motyvuotas.

Skundžiamoje nutartyje D. B. suėmimo pratęsimo klausimą išsprendęs teismas teisingai įvertino nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas D. B. , sunkumą bei apimtis, atsižvelgė į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Baudžiamosios bylos medžiaga rodo, kad D. B. kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus (nusikalstamos veikos prieš asmenis, organizuotos veikos, susiję su smurtu ir ginklais, daromos sistemingai) ir už tokius nusikaltimus BK yra numatyta griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Šios aplinkybės rodo, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Greta šių aplinkybių, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo pagrindui nustatyti reikšminga ir tai, kad D. B. nuo baudžiamojo persekiojimo šioje byloje esant paskelbtai jo paieškai slapstėsi ir EAO pagrindu buvo Ispanijos Karalystės perduotas Lietuvai. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2003 m. sausio 23 d. iki 2004 m. rugpjūčio 18 d. kaltinamasis D. B. slapstėsi kitoje ES šalyje ir tik EAO pagrindu buvo sulaikytas Ispanijoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad perduotino pagal EAO asmens namuose Ispanijoje buvo rasti suklastoti dokumentai (t. 52 b. l. 98, 104).

Suimto kaltinamojo nurodomos aplinkybės, kad laisvėje jis įsidarbins ir gyvens su šeima, tik mažina tikimybę, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau nėra pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Alternatyvūs jo atvykimo į teismą užtikrinimo būdai ( namų areštas, registravimasis policijoje), esant konstatuotam suėmimo pagrindui, nėra pakankami, kad garantuotų jo atvykimą į teismą ir kartu sėkmingą proceso vyksmą. Byloje nėra duomenų, kokio dydžio užstatas galėtų būti sumokėtas suimtojo, jo šeimos narių ar giminaičių. Jokių naujų aplinkybių, rodančių, kad žemesniojo teismo nustatytas suėmimo pagrindas yra išnykęs, nei skunduose, nei patikrintoje bylos medžiagoje nėra.

Į kaltinamojo skunde išsakytą teiginį, kad jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trunka labai ilgai ir taikyti suėmimą nėra adekvatu atsižvelgiant pareikštų kaltinimų apimtį, aukštesnysis teismas pakankamai išsamiai buvo atsakęs 2007 m. vasario 7 d. ir 2007 m. spalio 9 d. nutartyse. Primintina, kad maksimalus leistinas kaltinamojo suėmimo terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatymuose, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo Strasbūre jurisprudencijos pavyzdžiuose) nėra konkrečiai apibrėžtas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla yra dėl didelio labai sunkių nusikaltimų kiekio ir sudėtingo pobūdžio. Joje šiuo metu pakankamai intensyviai vyksta įrodymų tyrimas. Aukštesniojo teismo nuomone, kad vyktų netrukdomas baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas, kaltinamasis dalyvautų procese bei nedarytų naujų nusikaltimų, D. B. paskirta kardomoji priemonė šiuo atveju yra tinkama, nes švelnesnės kardomosios priemonės nėra pakankamos šiems tikslams pasiekti.

Aukštesniojo teismo teisėjas, remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimto kaltinamojo D. B. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.