Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant ieškovui N. M., atstovei advokato padėjėjai M. Š., išvadą teikiančios institucijos atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. M. patikslintą ieškinį atsakovei S. M., trečiasis asmuo Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė S. M., kuriai apie teismo posėdį pranešta, neatvyko, atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškovo reikalavimams dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neprieštarauja. Ieškovas ir atsakovė bendrai negyvena trejus metus, neveda bendro ūkio, dukra E. gyvena su tėvu (ieškovu) nuomojamame bute, bendrai gyvena E. S., kuri padeda rūpintis E.. Dukros E. ir E. S. tarpusavio santykiai šilti. Tėvas N. M. tinkamai rūpinasi ir prižiūri dukrą E., sudaro tinkamas sąlygas fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam ugdymui, nusiskundimų dėl netinkamos nepilnametės priežiūros ar auklėjimo, tėvo valdžios įgyvendinimo nebuvo. Aplinkybė, kad anksčiau ieškovas turėjo problemų su alkoholiu, žinoma, skyriuje ieškovui buvo paaiškintos galimos tokio neatsakingo elgesio pasekmes, gyvenimo būdas pasikeitė. Nepilnametė K. paskutinius metus gyveno su motina S. M., tačiau motinai išvykus į užsienį, 2014 m. birželio 17 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-393 nepilnametei K. M. nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu senelės D. I. šeimoje. Motinos ir dukros K. ryšys nėra nutrūkęs, jos bendrauja ryšio priemonėmis, motina nėra nusišalinusi nuo dukros išlaikymo, grįžusi į Lietuvą ketina pati auginti. Nepilnametė K. M. lanko tą pačią mokyklą kaip E. M., tarpusavyje bendrauja, seserų ryšys nėra nutrūkęs. Nepilnametė E. M. lankosi senelės D. I. šeimoje, bendrauja, ryšys nenutrūkęs.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo N. M., atstovės advokato padėjėjos M. Š. paaiškinimais, byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad N. M. ir S. M. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. M. (b. l. 10), ieškovas N. M. pripažino K. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvystę (b. l. 11). Ieškovas, laikydamas, kad atsakovė S. M. kalta dėl santuokos iširimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo CK 3.60 straipsnio pagrindu.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalie nuostatas sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. Santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, ir kitos pareigos (CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str.). Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą.

Ieškovas kaip santuokos iširimo priežastį nurodo tai, kad atsakovė, gyvendama kartu netinkamai vykdė sutuoktinės pareigas, neprisidėjo prie šeimos bendro ūkio, vaikų priežiūros ir auklėjimo.

Remiantis ieškovo pateiktais paaiškinimais ir bylos duomenimis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotinas faktas, kad sutuoktiniai paskutinius trejus metus gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio, ieškovas šiuo metu gyvena kitoje šeimoje, atsakovė išvykusi iš Lietuvos, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, tai leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad santuoka faktiškai iširo. Nė vienas iš sutuoktinių neišreiškė noro taikytis ir tęsti bendrą santuokinį gyvenimą, todėl nėra pagrindo skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 str. 1 d.). Teismo vertinimu pagrindo pripažinti, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas vienas ar kitas sutuoktinas, nėra. Priešingai, įvertinus nustatytas aplinkybes spręstina, kad sutuoktiniai nepakankamai gerbė vienas kitą, nesuprato vienas kito poreikių bei siekių, nesulaukė vienas kito paramos, nesuderino asmeninių interesų su šeimos interesais, šeimoje nebuvo abipusio pasitikėjimo vienas kitu, visiško atvirumo vienas kitam, todėl toks abiejų sutuoktinių vienas kito atžvilgiu santuokinių pareigų nevykdymas yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.51-3.54 str., 3.61 str. 2-3 d.).

Nutraukiant santuoką šalims paliktinos jų turėtos santuokinės pavardės: ieškovu – M., atsakovei – M. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų santuokos metu neįgijo (b. l. 12, 13, 14).

Pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-3494/2003, antstolio S. V. vykdomas priverstinis išieškojimas iš ieškovo N. M. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b. l. 15-17, 27). Ginčo, kad prievolė yra asmeninė, nėra, todėl ieškovas po santuokos nutraukimo su kreditoriumi atsiskaitys asmeniškai (CK 3.109 str. 3 d., 3.112 str.). Duomenys apie žinomus atsakovės kreditorius nebuvo pateikti.

Ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl po santuokos nutraukimo buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Teismas, priimdamas sprendimą santuoką nutraukti, privalo išspręsti vaikų gyvenamosios vietos klausimą (CPK 385 str. 1 d.).

CK 3.174 straipsnio 2 dalis teismą įpareigoja sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo vadovautis vaikų interesais, atsižvelgiant į jų norus. Duomenų, kad nepilnametės E. M. gyvenamąją vietą nustačius su tėvu – ieškovu N. M., o nepilnametės K. M. – su motina (atsakove) S. M., galėtų pažeisti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nėra (b. l. 42-43, 44). Aplinkybė, kad ieškovas anksčiau baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimą (b. l. 58-61), nepaneigia jo galimybių tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią, rūpinti bei prižiūrėti nepilnametę dukrą. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad padarė išvadas dėl neatsakingo elgesio.

CK 3.170 straipsnio 1 dalis numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė neturi kliudyti viena kitam bendrauti ir dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime.

CK 3.129 straipsnis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovas nurodė, kad su juo gyvenančiai nepilnametei dukrai išlaikymui būtina per mėnesį po 200 Eur, todėl prašė priteisti išlaikymą proporcingai – po 100 Eur kas mėnesį iš atsakovės su juo gyvenančiai dukrai E., tuo tarpu su atsakove gyvenančiai dukrai K. iš jo. Ieškovas nurodytas būtinąsias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 42 str. 178 str.). Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką preziumuojama, kad minimali mėnesinė alga, kuri šiuo menu yra 325 Eur, atitinka vieno mėnesio išlaikymo vertę ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004.). Įvertinus ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikius (nepilnametės E. ir K. yra panašaus amžiaus (aštuonerių ir devynerių metų), duomenų apie specialius poreikius nėra), laikytina, kad prašoma per mėnesį priteisti po 100 Eur suma kiekvienam vaikui yra pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintus prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei proporcingumo principus (CK 3.3 str. 2 d., 3.129 str.). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo mėnesio pajamos yra daugiau nei 300 Eur (b. l. 16-17, 42-43). Atsakovė duomenų apie gaunamas pajamas, turtinę padėtį, įsipareigojimus nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovė yra darbingo amžiaus (27 metai), byloje nėra duomenų apie jos sveikatos sutrikimus ar kitas priežastis, dėl kurių negalėtų susirasti ir dirbti pakankamai gerai apmokamo darbo, kad galėtų prisidėti prie nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo, nėra. Bylos duomenimis tiek ieškovas, tiek atsakovė išlaikymo kitiems asmenims, išskyrus kartu gyvenančius nepilnamečius vaikus, neteikia.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principais (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d.), prašoma priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur suma atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir jų tėvų turtinę padėtį, todėl priteistina nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2015 m. sausio 22 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.). Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.169 str. 3 d., 3.201 str. 1 d.).

Nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytojais uzufrukto teise atitinkamai iki jų pilnametystės skirtini vaikų įstatyminiai atstovai – atitinkamai tėvas N. M., motina S. M. (CK 3.185 str.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 96 str.). Ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. nustačius, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, kitus ieškinio reikalavimus visiškai, laikytina, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 75 proc. (50 proc. + 100 proc./2). Ieškovas ieškinio reikalavimus apmokėjo 41 Eur žyminio mokesčiu, nuo reikalavimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Pagal įstatymą bendra mokėtina žyminio mokesčio suma už ieškinį – 113 Eur (CPK 80 str. 1 str. 1 d. 1p., 5p., 85 str. 1 d. 3 p., (41 Eur + (((100 Eur x 12 mėn.) x 2) x 3 proc.)). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudarė 5,38 Eur (CPK 88 1 d. 3 p.), bendros bylinėjimosi išlaidos – 118,38 Eur. Ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies (75 proc.), todėl priklausanti mokėti bylinėjimosi išlaidų dalis atitinkamai būtų 29,60 Eur, atsakovės – 88,40 Eur. Įvertinus tai, kad ieškovas sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį (b. l. 6), iš atsakovės valstybės naudai priteistina 88,40 Eur bylinėjimosi išlaidos ir ieškovui 11,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. patirtų ir priklausančių mokėti bylą išnagrinėjus bylinėjimosi išlaidų skirtumas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovo N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti po santuokos nutraukimo santuokinės pavardes: ieškovui – M., atsakovei – M..

Pripažinti, kad prievolė pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-3494/2003, vykdomą antstolio S. V. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, yra ieškovo N. M. asmeninė.

Nustatyti nepilnametės E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jo gyvenamąją vietą.

Nustatyti nepilnametės K. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Nustatyti, kad šalys nekliudo viena kitai bendrauti ir dalyvauti nepilnamečių vaikų E. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjime.

Priteisti iš atsakovės S. M. išlaikymą nepilnametės dukros E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos –2015 m. kovo 27 d., iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės dukros E. M. įstatyminiam atstovui – tėvui N. M..

Priteisti iš ieškovo N. M. išlaikymą nepilnametės dukros K. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2015 m. kovo 27 d., iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės dukros K. M. įstatyminiam atstovei – motinai S. M..

Spendimą išlaikymo priteisimo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės S. M. ieškovui N. M. 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės S. M. 88,40 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, įmoką patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą per tris darbo dienas išsiųsti Alytaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.