Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo B. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo (sumažinimo), išvadą teikianti institucija - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė išvadoje nesutinka, kad būtų sumažintas vaikui priteisto išlaikymo dydis. Pažymėjo, kad ieškovui išvykus į Švediją ten jis dažė salę, todėl nėra visai nedarbingas ir gali susirasti darbą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-05-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2301-124/2007 nutraukta B. B. ir I. B. santuoka, jų nepilnametės dukros E. B., gim. 2002-08-14, gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iš vaiko tėvo priteistas periodinis mėnesinis išlaikymas po 600 Lt (173,77 Eur).

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1-2 d.). Pagal CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šis proporcingumo principas aktualus ir sprendžiant jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą (CK 3.201 str.).

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t.y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 str. 1 d.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, kiek vaiko tėvai dėjo ir turėjo dėti pastangų susirasti geriau apmokamą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-596/2009, 2010-02-08 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-37/2010).

Aplinkybes, jog asmens, prašančio sumažinti išlaikymą, turtinė padėtis pablogėjo ir kiek konkrečiai tėvas turi galimybę tenkinti vaiko poreikius, privalo įrodyti ieškovas ((duomenys neskelbtini) str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise turi garažą ir vieną automobilį, kito nekilnojamo turto neturi (48, 51-52 b.l.), gyvena pas draugus Šiauliuose, nuo kurių geranoriškumo priklauso, ar jie toliau leis jam naudotis butu ir ar nereikės atsakovui nuomotis kito. Ieškovas niekur nedirba, dėl neįgalumo (40 proc. darbingas), nustatytų specialiųjų poreikių ir dėl didelių sveikatos problemų ir apribojimų (negali kelt sunkiai, ilgai sėdėti ir t.t.) jis negali susirasti darbo, jo sveikata po 2007 m. sprendimo priėmimo gerokai pablogėjo, ieškovas prideda tai patvirtinančius dokumentus (2, 4-14, 20-34, 54-55, 155-156 b.l.). Ieškovo pajamas sudaro tik netekto darbingumo ir kario pensija, viso 514,46 Eur mėnesiui (35, 181-182 b.l.). Teismas pripažįsta, kad ieškovui sunku įsidarbint, tuo pačiu gauti didesnes pajamas. Tai, kad ieškovas trumpą laiką už pragyvenimą dažė sienas Švedijoje šios situacijos iš esmės nekeičia.

Atsakovė nuosavybės teise turi vieną automobilį, nekilnojamo turto neturi (49-50, 82-83 b.l.), jo darbinės pajamos - 536,06 Eur (atskaičius mokesčius) mėnesinis atlyginimas (81 b.l.). Gyvena su dukra jos tėvams priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kur su ieškovu kaip pripažino gyveno ir po jų santuokos nutraukimo (iki 2016 m. sausio mėn.). Atsakovė neturi sveikatos problemų, jos darbingumas nėra apribotas. Ginčo šalių nepilnametė dukra 2015 m. turėjo nežymių susirgimų (90-92 b.l.). Atsakovė nurodė dukrai išlaikymui reikalingų išlaidų sąrašą, pateikė išlaidų kvitus, duomenis apie tai, kad dukra lanko būrelius (85-89 b.l.). Atsakovė neginčijo, kad ieškovą iškeldinus iš jos tėvų namo, išeidamas jai paliko visus namo pagerinimus, katilą, boilerį, kitus daiktus, bei kad ieškovas be priteisto išlaikymo be to papildomai prisideda apmokėdamas dukrai telefono sąskaitas, apmokėjo pusę dukros kelionės į Italija, kitaip remia.

Nenustatyta, kad ieškovas ar atsakovė turėtų daugiau išlaikytinių.

Reikia pažymėti, kad nuo išlaikymo vaikui priteisimo iki ieškovo ieškinio teismui padavimo dienos praėjo daugiau kaip devyni metai, per tą laiką ieškovo sveikata gerokai pablogėjo, jam nustatytas neįgalumas, specialieji poreikiai, jo pajamas sudaro tik neįgalumo ir kario pensijos, kai tuo tarpu atsakovė sveikatos problemų neturi, turi pastovų darbą. Per tą laiką vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui bei laisvalaikiui iš esmės nepakito. Abiejų nepilnametės dukros tėvų pajamos yra panašios, tačiau ieškovas visą jų užgyventą gerbuvį yra palikęs tiek atsakovei tiek dukrai, be to dukrą be priteisto išlaikymo dar papildomai remia. MMA yra tik orientacinis kriterijus sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui dydžio.

Atsižvelgiant į prieš tai aptartą šalių turtinę padėtį, į vaiko tėvo sveikatos būklę, jo invalidumą ir tai kad jo darbingumas yra žymiai apribotas, teismo pripažįsta, kad yra pagrindas mažinti 2007 m. iš ieškovo priteisto dukrai išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į vaiko poreikius ir į tai, kad ieškovo pajamos nėra jau tokios mažos, o vaiko motina su kuria gyvena dukra, gauna panašias pajamas, teismo vertinimu išlaikymo dydis turi būti sumažintas ne iki ieškovo prašomos sumažinti sumos (130 Eur), o iki 150 Eur periodinių išmokų per mėnesį, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir sprendimas keistinas sumažinant periodinių mėnesinių išmokų dydį iki 150 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 185 str.).

Iš esmės pasikeitus ieškovo ar atsakovės turtinei padėčiai (pvz. gavus gerai apmokamą darbą) ar nepilnamečio vaiko, kuriam priteistas išlaikymas poreikiams, suinteresuoti asmenys turi teisę vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismas nepasisako dėl kitų šalių argumentų kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjant šią civilinę bylą.

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad, patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismui patenkinus 54,31 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovei priteistina iš ieškovo 68,54 Eur jos turėtų atstovavimo išlaidų (CPK 98 str., 137-138 b.l.).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, į šalių turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais šių bylinėjimosi išlaidų, taip pat procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nusprendžia iš šalių nepriteisti, šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2007 m. gegužės 15 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2301-124/2007 iš ieškovo B. B. nepilnametei dukrai E. B., gim. 2002-08-14, priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. B., gim. 2002-08-14, kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo (2016-03-21) iki vaiko pilnametystės.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 68,54 Eur jos turėtų atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.